man tokio argumento per akis. chia yra didelis pranasumas ir pasirinkimas situ didesnis. tai irgi didelis daigtas nes jei nori kazka daryt negi lauksi 2 savaites ar daugiau…
Ok, jau beveik itikinot, kad AVR geriau reiks pabandyt koki projekta su AVR’u padaryt.
O ka patart pradedanciam, neisivaizduoju. Rimtai. Dabar kaip paziuriu i savo nukulniuota kreiva sleiva procu programinimo kelia, tai net nzn. Ir kas slyksciausia, jauciuos zalias kaip nzn kas. Ir kuom toliau tuom zalesnis - projektus tenka vis rimtesnius daryt ir kiekviena karta supranti, kad ir ta ir ta ir ana neoptimaliai padarei, truksta ziniu ten ir ten ir ten… Ir po kiekvieno pabaigto projekto jauties kazkaip keistai - is dalies malonu, kad padarei is dalies radai savo igudziuose ir ziniose tiek skyliu, kad liudna daros
Bet turbut taip turi but - jei nerandi kur tobulet, tai cia kazkas ne taip
Taigi. Nuo ko pradet jei jau pasiryzai… Jei tik laisvalaikiui, tai kaip swe patare - geriausia ieskok paprastu projektu open source ir juos nagrinekis, pasidaryk, bandyk suprast kaip veikia, o paskui dar ir perrasyt bandyk
Jei nori tapt profu, varyk mokytis i koki KTU informatikos faka(ten tokiu HW’arsciku specialybe yra), arba elektronikos faka . Ir DAUG DAUG pats sedek su lituokliu ir bandyk programint
su lituokliu programint nelabai iseis
seip dabar darau signalizacija masinai (prieda prie GNOMO ar CAPRAL’o)
desiu ant avr’o at90s2313 tai kai baigsiu gal kur idesiu sourca ir t.t.
Ar AVR ar PIC tas pats b… tik kitoj rankoj. Mano subjektyvia nuomone AVR lengviau, be to keli PICai pas mane nežinia kodėl numirė ( statinis krūvis ?) Ir softas AVR paprastesnis (AVR Studio), o tai kol susikuri projektą su tuo MPLab tai nu nx.
O šiap jau tai programing C ir siųsk nx tuos kas rėks kad tikri profai dirba tik su asm. Asm gali pasilikti mažiems projektukams ar kažkokiems išskirtiniams atvejams.
p.s. galiu nebrangiai atiduoti kokius 5 AT90S1200 santykiu 1 AT90S1200 - 1 Carlsbergo butelis.
gal tau shiaip stverti schemotechnikos pagrindus … tas klausimas apie registra, zhinai, atrodo, kad nori suzhinoti trigeriu veikima … raktu, tranzu … tai jau gana toli nuo mikrokontrolerio, a ne?[/C]
jie su citata nesigasu tai as cia tik mokaus
omo desni as zhinau tranzas ir registras susije taip pat kaip ir lenvasis automobijis ir keleivinis traukinys (abi jos transporto priemones). na trigeris galima pavadinti ir vieno bito kaipo atminties lastele, bet kas is to ? supratims kas tai per vienas man nepades suprasti f3 ir f5 registru esmes ) arba kokiu tikslu eina dvi is eiles movlw komandos ir tt klausimu daug, noro yra. ir kiek gyvenimiska patirtis sako niekada nebandyk iveikti sienos pats, neatsiklauses gal kas ja jau iveike . nu bet kolkas kiek matau teks visgi paciam
nezek i zmogu kai i mesos gabala ziurek kaip i zmogu.
Pateiksiu viena nenugincijama argumenta del pic. Jei sumaisysi maitinimo poliaruma, picas uskaista kaip zarija,(laiku pastebejus ir isjungus) pakeitus maitinima tvarkingai veikia. Kas pasakytina po tokios operacijos apie Atmel’ius, tai garantija kad metami i siuksliu deze.
P.S. cia ne mano nuomone, tai man pasake zmogus jau nemaza laiko(keliasdesimt metu) praleidziantis prie procesoriniu sistemu konstravimo.
Pirmai pradziai siulyciau pradet programint ne nuo asm, bet nuo C (jei moki). Is principo asembleriu apsimoka programuot tik time-critical gabalus, arba labai nedideles apimties projektus (pakankamai dideli projekta darant net su C jau darosi sunku susigaudyt, su asm butu praktishkai nebeimanoma). O jei vistik idomu kaip ten gaunasi, tai uzdek kompiliatoriuje opcija kad generuotu ASM listinga su C soursu, tada matysi kokia C ishraishka keicia kokia ASM komandu seka.
Pradzioj Bandyk nesigilint labai i architektura, suprogramuok koki projektuka su LED’ais mirksinciais ar kita koki paprasta projekta. Po to ishsiashkines koki moduli bandyk itraukt ji i savo programa. Nu vienzo po truputi gausis vis sudetingiau.
Idomi diskusiaj gaunasi
bet klausimas buvo del mokymosi literaturos.
man labiau aktualus butu atsakymai su kuriuo lengviau paimti starta mikrovaldikliu srityje. nes manu juose abiejuose zodis registras reiskai ta pati o man idomu perprasti kaip elgtis su shiuo zodziu
taip kad prashau nusileisti auksciausiuju protu prie zemes ir rekomenduoti is ko mokyti
tagi duoti linkai mokymuisi beto http://www.google.lt
pradek nuo atmelio (pigesnis) geresnis
beje centrinio pasto knygine machiau literaturos apie atmeli bet ten rusiska knyga ir beveiks tas pats kas pdf
kas sake kad pic’ai nebijo priesingo maitinimo gal ir nebijo nezinau bet but tokiu asilu kad sumaisyt maitynima tai nezinau jau gerew tada nelyst prie tos kas su elektra susije.
Galvojau, galvojau, kaip tau cia pagelbet… Na Perziurejau visus linkus n metu senumo, biski dar po neta pavaiksciojau, tai vo:
Paprasti projektukai su PIC, AVR, 51. source’ai ir schemos http://www.kmitl.ac.th/~kswichit/
Pradedantiesiems: http://www.avrbeginners.net/
http://www.ingdm.se/avrdev/sw1.htm
http://www.avr-asm-tutorial.net/avr_en/index.html
Ir dar daugybe kitu su google pagalba
O kalbant apie "… pirma reik paklaust, gal jau kas yra ta siena pramuses… " Yra. Ir daug. bet kiekvienas turi pats pramust ta siena. O budu yra daugybe, tad pirmyn
Aš 89C2051 per skubėjimą buvau atvirkščiai į lizdą įkišęs… Atlaikė nabagas tokį pasityčiojima…
Z.
As taip esu "isbandes" AT89C52, Attiny12 ir At90S2323 visi atlaike Ir po siai dienai dar pas mane daiktuose gyvena. Na, bet kitiem ju jau nebeatiduodu tokiu… Beja, kazkoki buvau numarines viena tokiu budu. Kazka is avr…
dekui visiems
gal kas zhinot kokiu linku kur galechiau rasti nesudetingo programatoriaus sxema su softu, kuris programuotu AT89C51?
Na maniskiai projektai kolkas ant pic, nes nuo jo pradejau. Bet svajone pereit prie atmelio. Mipsai nepanasus. Atmelio konvejeris efektivesnis. Jis viena masinine komanda atlieka per viena masinini takta. Picas - per keturis ligtai. Riskiniai abu, bet atmelije (cia kaip apie pavizdi sneku apie piguji 90s2313) yra 115 berods komandu, o pic16 tik trisdesimt kelios. todel ir gaunasi greitesne progu realizacija. Nes pice daznai kokia funkcija realizuot reikia keliu komandu, o atmelije tam dar pakanka specializuotu komandu. O kad compaileris ir komandos buvo kurta vienas atsizvelgiant i kita irgi teisybe. Todel efektiviau rinktis at platforma
Kitas niuansas - atmeliai proginasi puikiai per spi interfeisa net dirbancioje ploksteje. Pic16f84 principe but irgi imanoma, bet reikia uzdusint kvarca, kitaip nesusiprogramuoja. Ir dar ta 14V programavimo itampa…
Zinoma,jei lygint 89 serija tai pastaroji norsirpopuliari, bet jau otstojus. Vien tai kad jai reikia paralelinio programatoriausstabdo evoliucija. Paplitus ji tarp gamintoju nespigusgerai irsenai atidirbti kristalai. Masinei gamybai puikiai tinka.
Bet reikia atduot ir duokle pagirt picus. Picai iki atsirado 90 atmeliu serija padejo megejams gerokai. Ir pradedantiesiems kazkaip lengviau ji pradet programint. Mpasma atsisiuntei ir jau gali rasyt ir kompiluot. Atmeliams kazkaip tenviskas sukta susukta