Gyvenime prasmės nėra… Bet tai nėra blogai, kai tai priimi, ramiai. Perskaitykite E.M.Remarko “trys draugai” gal tada suprasit, ka norėjau pasakyti. Arba pasidomėkite absurdo filosofija (A.Kamiu)
Gyvenimo prasme invividualus dalykas. Yra daug galimu variantu: palikti zyme kokioj nors konkrecioj srity (pvz mokslo sakoje); palikti savo “kuno ir kraujo” dali (vaikai); surasti ir gyvenima nugyventi kartu su mylimu zmogum ir t.t ir panasiai… Manau, gyventi lengviau, turint koki nors tiksla, kuris ir tampa MUSU gyvenimo prasme. Mintis, kad gyvename seip sau, be jokio tikslo - slegianti. Taip mastantys zmones, imo, nera laimingi. O, sove mintis: gyvenimo prasme - nugyventi ji laimingai 