is pradziu nuvaziuociau ten kur labai norejau paskui atsisveikinciau su draugais ir seima atsigulciau ir mirciau
ash irgi 
, nes jei apninka tokios mintys pasirado labai liudna 
As taip pat pritariu 
Geras klausimelis…
Ta diena kaip ir pati buti svajones issipildymas, ta prasme kad sakykim mano viena is svajoniu pajusti kuo daugiau jausmu, nesvarbu tai skaudus ar be galo dziugus… Atsisveikinti noreciau pirma su artimiausiais zmonemis, po to su visais kitais palikdama jiems atsisveikinimo bendra laiska…arba atvirksciai noreciau pacia paskutine diena praleisti be asaru atsisveikinejant palikciau atsisveikinimo rasta ir diena praleisciau su mylimiausiu zmogum pasaulyje (jei tokio nebutu tuomet su mylimiausiais visais), nekalbeciau jog siandien paskutine ir pan.
Susitaikyti nebutu su kuo nes nesipyxtu…Nors cia sunku taip sakyti, as zinau kad jei ateitu tokia diena (tfu tfu tfu) visai kitaip pasielgciau…
O tu nepagalvojai kad po to tie zmones dar labiau grausis ir kankinsis del to kad susipykot.Jie juk gali del to ir save kaltint negi ne taip
P.S.Ir kodel zmones galvoja kad jei zmogus serga veziu tai jam viskas,jau jam AMEN.As taip negalvoju 
Yra daug zmoniu kurie serga veziu ir pasveiksta,tai kas kad labai po ilgo gydymo,ir po ilgo kankinimosi ligoninese,bet gal po to jie gyvens dar geresny gyvenima.Puikus pavyzdys Vilniaus mero zmona Zuokiene.Zinau,kad budama jauna sirgo ir 5 metus vaiksciojo su ramentais.Tai kas kad ne vezys,bet jos liga taip pat buvo sunki.O paziurekit y ja dabar.Nepasakyciau kad kazkada ji labai kentejo.
Oi sorry kad nukrypau nuo temos.