tikejimas, kaip variklis… netikintis zmogus - masina. Kaikada sako, zmogus egzistuoja… tai manau taikoma butent tam, kas neturi kazkokios ateities vizijos… t.y. netiki, nesistengia, kad ityketas dalykas pavirstu realybe… ‘tiketi’ labai plati savoka… galima butu sneketi ir sneketi…
keli cia rase, kad tiki likimu
bet - ar ne mes patys savo likimo kalviai? paprasciausia juk visas savo nesekmes suversti likimui… tuo bent jau meginant neigti, kad tame vis tik daugiausia musu paciu kaltes
na as tau papriestarausiu…kaip pavyzdys-bet koks nelaimingas ivykis-juk zmogus ne del savo kaltes pakliuves po ratais-ar kaip kitaip nukentejas, negalli buti kaltas-kad ji kazkas suzalojo…
Beje-koks vaikas storulis mokykloje visai nekaltas-kad kiti is jo juokiasi…
ka manai?
Zinoma-cia gal kalti kiti zmones-bet Kiekvienas toks susidurimas manau turi reiksme…-viskas vyksta ne siaip sau…
As kaip viena koja budistas, pasakysiu, jog 50/50. Truputi priklauso nuotavo konkreciu veiksmu ir truputi nuo likimo. Tik va kas tas likimas…?
Ar tau niekada neteko susidurti su "likimo ironija"? Pats kazka padarai, o paskui kaip bausme, paciam taip atsitinka? Niu, jeigu ka, tai gal dar atsitiks… Tai va tokie dalykai pliusuojasi ir ta neigiama (ar tiegiama) energija aplink tave keiciasi ir kiti zmones nejucia tau jaucia. Todel ima vengti ir pan.
Ar zmones paskyre savo gyvenima svietejiskoms, misionieriskoms misijoms yra laimingi del gaunamo atlyginimo ar del to, jog gerio darymas juos daro geresniais, laimingesniais.
Kas geriau… ar profesionalas gydytojas, imantis kysius, bet darantis stulbinancias operacijas ar toks pats neimantis ir + savo sypsena gydantis sveikstancius?
Visvien… zmogus darydamas kazka blogo, bent jau pasamoneje kaupia neigiama energija, kuri anksciau ar veliau netrunka pavirsti liga ar siaip.
Dar galima pakalbeti apie energijos pernesima is praeito gyvenimo, bet tame daugiau bus religijos pagrindu, nei gyvenimo filosofijos.
Na, o kita dalis, zinoma, yra konkretus zmogaus veiksmai sia akimirka, kuriu pasekmes gali lydeti ateityje.
Taigi, nors zmogus ir yra savo likimo kalvis, ji persekioja ir likimas, kuris taip pat jo ranku darbas…
a ne?
na pats paklausei pats ir atsakei
siaip labai daznai as nesu linkusi vadinti visko tuo skambiu zodziu "likimas". greiciau jau - susiklosciusios aplinkybes.
p.s. mano leksikone yra toks issireiskimas kaip nelikimas (nemaisykite - ne du zodziai - vienas jis pas mane) tai vat, kai jau uzknisa bandyti viska paaiskinti, kai nesiseka rodos paprasciose paprasciausiose situacijose pasirinkti teisingai, spjaunu i viska ir pavadinu tai butent tuo zodziu - nelikimas. ir nedrasiai prisipazistu - va juo as kartais tuikrai tikiu … (nu tik nepasmerkite )
na koks gi cia likimas? taip pat drasiai likimu galima pavadinti ir blogai besimokanti mokinuka, kuris mokosi blogai del to, kad mokytis paprasciausiai tingi. bet taip jis likima susikuria pats…
nuo ligu ar nelaimingu atsitikimu nera apsaugotas niekas. va tuoj keliausiu i miesta ir negaliu zinoti ar is jo grysiu savom kojom
tai reikstu, kad keliauju pasitikti savo likimo? nu ne, as paprasciausiai gyvenu savo gyvenima.
bet siaip jau ten as kalbejau siek tiek ne apie toki tikejima likimu. gyvenime esu pastebejusi, kad dazniausiai juo tiki silpni zmones, bijantys ar nesugebantys patys priimti kazkokiu svarbesniu sprendimu bei viska paliekantys likimui - tipo kaip bus taip. o po to, kai viskas pradeda byreti, juk taip paprasta pasakyti - tai ne as - tai likimas,…