Sorry, praziopsojau. Mano manymu prigimtis jau yra mazyte asmenybe su polinkiais, gabumais etc, o ne tik valia (ji ish viso mano galva nera prigimtis, ji yra ugdoma) ir intelektas. Prigimtis yra tobula, nes duoda galimybe eiti savo keliu. O zmones nera tobuli, jie zmones ir tiek. Ir sugebejimai skirtingi, jei zmogus yra ribotu sugebejimu ir neturi jokio potraukio (ash kalbu ne apie malonumus, o asmens potrauki gabuma kuriam nors uzsiemimui), tu jam i galva neikalsi. Kai kurie bando ir buna tada tokie… zmones su diplomais. Ne su ziniomis, ishprusimu, sugebejimais, o su diplomais. Tad jei pirmoji mergaite ish pavyzdzio neturi sugebejimu ir interesu mokslui ar kulturai - tegu ji uzsima tuo, kam turi sugebejima. Beje galiu pastebeti, kad protingu ir ishprususiu tevu vaikai nebutinai tokie. Ir vaikams reikia ne tik ziniu - jiems reikia meiles ir globos. Galima filosofinti, kad “ideja yra savarankishka esatis”, bet realiai ideja ji tampa tik tada kai su ja bent vienas asmuo susipazista, kai ji shauna kam nors i galva, paplinta ar yra igyvendinama. O katalikybe… ji neigia ir bjaurisi naturalia zmogaus prigimtimi. Propaguoja dogmishkuma, kaltes jausma. Nzn, tolima ji man. Beje krikshchionybes klestejimas buvo toli grazu ne rozem klotas, tad priesh “transformuojant neteisinga prigimti” gal reiketu paziuret kas ish to isheis. Chia kaip genu inzinerija. Yra banalus filmukas, kuris chia labai tiktu pailiustruoti “prigimties trasformacijas” siekiant “aukshtesnio tikslo” ir kas ish to ishejo. “Daktaro Moro sala” vadinasi.
Na ish dalies taip. Chia vienu zodziu nepasakysi. Ir kurybines ar kitokios potencijos, esancios mazyteje asmenybeje atsiskleidimas ir realizacija. Kitas dalykas - nemazos dalies mazyciu asmenybiu kurybine potencija nera tokia didele, kaip tos smuikininkes, chia irgis kai nera - “aptiekoj nepirksi”. Del stereotipu - sutinku 
Dar vienas dalykas - kas tas yra “gyvulishkoji” prigimtis? Juk fizine prasme musu prigimtis tokia pat kaip kishkiu elniu, sraigiu, sakalu, ashtuonkoju, geliu, drugeliu etc. Tai musu esybes dalis. Gal puse, gal didesne dalis, nesiryziu chia teigt. Ir shi dalis ne maziau nuostabi. Beje shia, naturalia prigimties dali mes esam labai apleide. Ji labai turtinga ir gili. Tai pachios gamtos galia. O va “visuonmenes nuomone ir stereotipai” ja griauna. Ar bent ziauriai zaloja.
Būtų įdomu panagrinėti ar kultūra yra priešinga žmogaus prigimčiai, bet kad kultūra yra žengimas į aukštesnią 
išsivystymo pakopa tai neneigsi? Kaip paaiškinti, kad vienam žmogui (jo prigimčiai) kultūra yra labiau natūrali terpė, o kitas to nesieks ir netgi tam priešinsis, reiškia galima padaryti išvada, kad iš prigimties žmonės būna skirtingi. Nezinau ar pati kutūra gali turėti TIKSLĄ? Kadangi viskas eina iš žmogaus, jis kuria kūltūra ir pats yra kultūros produktas. Kutūra yra žmogaus intelekto ir valios pasireiškimo rezultatas. Išvada kas nieko nesukuria neturi nei valios, nei intelekto? 
Manau žmogus savo prigimtimi yra visiškai laukinis (kaip žvėriukas), tačiau jo intelektas geba kurti įvairaus sudėtingumo darinius. Žmogus sukūrė įstatymus, tam kad palaikyti tvarką ir apsaugoti savę nuo kitų žmonių (išorinio savęs sudrausminimo tikslui, kai to nepajėgs pats padaryti).
Istatymus kol kas padekim i shona - per platu. Tai tamsta atmeta kolektyvine samone ir atminti? Hmmm… Tamsta atmeta igimtus gabumus, o viskas tera tik “gaminys”? Keista. Zmogus nera molis ish kurio gali nulipdyti ka nori. Zinoma - aplinka turi didele itaka, tachiau jau kudikis turi savo charakteri ir buda. Tu paciu tevu, taip pat aukleti vaikai daznai yra labai skirtingi, labai skirtingu gabumu. Tai va, pagal vienus - darbas zmogu daro zmogumi, pagal kitus - tai atlieka kultura, pagal trecius - istatymo baime. O ash kazkaip manau, kad zmogumi jau gismtama. Juk istatymus turi ir vilku gauja 
Darbas - ishgyvenimas, o va kultura - dvasinis poreikis. Man tai nereishkia, kad kokis bankininkas, tinkuotojas ar siuveja, nesidomintys kultura yra “zemesnes” prigimties ar dar kokie “blogesni” zmones. Musu tik poreikiai nevienodi
Aš irgi nesakau, kad kažkas yra blogesnis ar geresnis už kitus, gaila laiko tokiems teismams ir tame slypi pavojus save praleisti. Žmogus turi kreipti pastangas ne į išore (kitus žmones, daiktus), o į vidų. Įtemptas dvasinis gyvenimas duoda galimybę sukurti kažką genialaus. Jeigu žmogus gimes augtų tarp žvėrių jis būtų lygiai toks pat kai ir jie laukinis, nei kalbėtų nei rašytų. Beje visi žmonės kalbėti pradėjo palyginus visai nesenei prieš kokius 10-12 tūkst.metų.
Faidrai, tai vienokiame (zmogaus gimimo ir gyvenimo tarp zmoniu) ir kitokiame (zmogaus gimimo ir gyvenimo tarp gyvuliu) scenarijuje tera aplinka, kuri maitoja. maitoja tobula zmogaus prigimti. rashymas ir kalbejimas nera pagrindinis zmonijos pliusas. svarbiausia vieniemskitus suprasti, o aukso amzius bus tada, kai zmonijai nebereikes zodziu. jie ishkraipo tiesa. mes, pvz, sitos diskusijos dalyviai net del pamatiniu temos terminu nesutinkam, tai apie koki bendra rezultata galime kalbetis? kazkas egzistuoti pradeda tik tada, kai yra tuo tikinciu. gi gal zole nebuvo zalia, kol kazkas taip nepasake, o visi like - nepatikejom.
kazkas cia krikshcionybe minejo, ar man pasigirdo? tai nespankit, kad ji tobulina musu prigimti, bo pati labai tobula - kam bent siek tiek zinomas krikshcionybes atsiradimo, plitimo ir isigalejimo laikotarpis, tai visi vienbalsiai pasako: ziauriausia religija, kokia tik gali but. ir si ziauri religija mus skatina but gerais, kovot su nuodememis ir tt? 
taip taip, pati megstu sakyti, kad elgesio motyvai daznai buna kilnesni uz pati elgesi, bet…
Pirmiausia per didelis saves nagrinejimas, analizavimas, etc veda i narcizisma. Visur turi but pusiausvyra. Zmogus yra socialine butybe. Tad reiketu ne tik rupintis savim, o ir aplinka, artimaisiais. Bet koks “uzsiciklinimas” zalingas. Kaip ir reikia rupintis ir kunu, ne tik “siela”. Tik tada galima visapusihskai kaip zmogui tobuleti, priimant save visomis prasmemis ir kaip kuna ir kaip siela ir kaip individa ir kaip visuomenes nari. Genialus zmones viska atiduoda savo kurybai, bet tokiu vienetai. O daug maz normalus zmones, kuriu yra dauguma, turetu tobuleti ir rupintis visapushishaki. Ne tik imti (rupintis savimi) bet ir Duoti. Nzn, ar tikslu “pradejimo kalbeti” laikas. Pirmykshchiai zmones irgis bendravo tarpusavyje. O apie zveris - prie ko chia? Zmogus kaip rushis yra socialine butybe, kur svarbi ir aplinka ir individas. Jei bus uzsiciklinmama ant kurio nors vieno - evoliucija stoja
Beje gal patis skaitei tokia knygele “da Vincio kodas”? Protingi zmones pasakoja ten panagrinetas krikshchionybes ishkraipymas, virsmas i tai ka ji virto gan greit po Kristaus mirties.
nesiruošiu ginčytis apie žmogaus prigimtį-tu teisus… mes tikrai skirtingi 
kultūros tikslo apibrėžimą pavartojau kaip reiškinio vietą (ar paskirtį) žmogiškojoje sąmonėje, kaip pačio proceso (kūrybinio) poreikį. kultūra tikrai eina iš žmogaus, bet ar pats žmogus yra kultūros produktas(žodžio “produktas” manau nelabai vartotinas kultūros diskurse, geriau kūrinys)…? abejoju, bliamba veja mane nuo kompo vidury minties, sorry, iki pabaigsiu veliau ***** bled!
“Beje visi žmonės kalbėti pradėjo palyginus visai nesenei prieš kokius 10-12 tūkst.metų.” is kur tokios zinios? labai krikscioniskai kalbates. pjaustinejate suoliuka ant kurio sedite. tai, sakote, kad kudikeliai be velniuku buna? o is kur tokios zinios? O kada prigimti ivairus veiksniai atakuoti pradeda? gimdoje? gimus? kur galima butu pamatyti ta prigimti, isgirsti, paliesti? paragauti? tuscias zongliravimas, ambicingas prigimties miklinimas, bandant issidurti sau aki.
Žinios iš istorijos, o iš kur dar galėtų būtį? 3 žinutėje rašiau, kas yra prigimtis. Krikščionybės aš anksčiau taip pat nemėgau dėl jos padarytų nusižengimų praeityje, bet įvertinus ir įsigilinus į jos teigiamas puses manau smerkti negalima. 
Naudos iš tikėjimo galima gauti tiek kiek pats įstengi.
neskaičiau komentų, tai galiu pasikartot. prigimties klausimu yra daug nuomonių, bet jau ankstyvieju stoikai teigė, kad žmogus turi gyventi su prigimtimi, o ne prieš ją. jei bandysi eiti prieš ją, nieko gero nesigaus. čia tarsi visiškas savęs pažinimo veiksmas, o kai pažįsti save, savo prigimtį, tai supranti, kad jos nepakeisi. tada seka kita mintis, kurią neseniai perskaičiau: ‘aistras reikia ne užgniaužti, o sukilninti.’ taip pat manau, su prigimtimi, matyt, jos sukilninimas ir yra vadinamas kultūra. o kaip tai padaryti, tai pirmiausiai per saikingą poreikių patenkinimą. čia jau remiuosi Maslow. jei žmogus gauna viską ko jam reikia, jis savaime darosi geresnis. juk iš tiesų praalkęs žmogus būna labai irzlus. o tie poreikiai tai visokie, ne tik pavalgyt ir pasipist, čia ir meilė ir supratingumas ir tolerancija ir t.t.