Na va siandien pati savo akim pamatysiu ir iwertinsiu 
na maciau ji labai senai, kai tik pardejo ji rodyti! tada jsi tikrai vsius sokiravo ir man gan patiko, na per didelio ispudzio nepaliko, bet visia nikeo 
dabar abejoju ar jis labai idomus 
as iki pat siol su linksma sypsena prisimenu, kaip per viena paskaita garbus kalbininkas mums isverte sio spektaklio pavadinima, (kur kirciuota, paboldinau) “pirk tis ir pis tis” 
Šį sekmadienį buvau nuėjusi. Šiek tiek šokiruoja, pralinksmina, bet man tikrai labai labai patiko. Būtų galimybė, eičiau dar. Rekomenduoju.
Hmmm, visas spektaklis apie antra gala 
bet nesigailiu, kad ejau
sausio 27 buvo paskutini karta Klaipedoj? Kaip gaila, kad nenuejau 
Mano kolege, vakar pasiziurejus, siandien pasake: “Visa sale zvenge, o as verkt norejau . Isejau visiskai tuscia. Pats prasciausias jo pastatytas spektaklis”.
i sita zinute papostinsiu dar karta savo zodzius. Negi manote, kad Koršunovas kažkoks poshlas senis, kurio tikslas buvo sukurti spektakli apie antrus galus? 
Ar nemanote, kad tikslas buvo siek tiek gilesnis, prasmingesnis? Ir tai, kad tavo kolegė norėjo verkti, visiškai suprantama. Ne sykį mane pačią buvo prie to privedęs destruktyvus menas. Bet… Skaityti toliau čia 
:
Ir dar. Ko Jūs tikitės eidami į tokiu pavadinimu spektaklį? Gal, kad tai bus romantinė, saldi, istorija apie gražią meilę? Ko jūs tikitės eidami į spektaklį, kurio vizitinė kortelė su pavadinimu - “Šokiruojantis”? Tiesiog pamąstymui…
As pati to spektaklio nemaciau 
Persakiau svetimas mintis. Man susidare ispudis, is josios pasisakymu, kad tai pats popsoviausias is Korsunovo spektakliu. O del destruktuvumu… Tai pasiklausius svieziu atsiliepimu, pasiskaitinejus… Nemanau, kad mumi ten butu suemes juokas
maciau beveik visus O.K. spektaklius, 
tikrai turi savo zavesio, bet man ypac jo ankstyvieji darbai istrigo, garsioji trilogija - Sene, Labas Sonia nauji metai ir Ten buti cia,
o gal ten ir neturejo buti juokinga? Gal toks ir buvo režisieriaus tikslais - "štai brangučiai, gyvenantys sau gražius tvarkingus gyvenimus, besilaikantys visuomenės normų, užsidėję savo pasaulėžiūrai tūkstančius tabu - štai jums ant lėkštutes visai kitas pasaulis. Ar jus tai išgąsdino? 
"
Tada kyla kitas klausimas: kas, po velniu, tada eina siandien i teatra? Taip iseina visoj salej sedi 3, o gal 4 blaiviai suvokiantys esama situacija ziurovai? O visi kiti atejo todel, kad labai graziai per telika reklamuoja ir pavadinimas “krutai” skamba?
o tu manai ne? Paziurek kas pagrinde sedi saleje tokiu spektakliu metu - jaunimelis. Nes i tokiu pavadinimu spektakli nueiti yra mados reikalas Tu manai daug žmonių supranta, kad čia jie juokiasi patys iš savęs? Tu manai jie visada juokiasi iš to, iš ko iš tikrųjų reiktų juoktis? Kiek kartų sėdėdame teatre aš vos nežliumbiu, o kažkam užtenka pamatyti Šaprą arba Kazlą ir jau raitosi pilvus užsiėme, visai nesvarbu, kad tai pati tragiškiausia kūrinio scena. Jie ir atėjo į teatrą pasižiūrėti vien į Kazlą. Tas pats ir apie Shopingus… Yra kategorija žmonių, kurie tik ir telaukia bajerių apie antrus galus ir jiem dzin tos potekstės tarp eilučių… Būkim realistai. Toks gyvenimas
Nesvarbu. Pirma parasiau, paskui pagalvojau
jo, as is tokiu, tokie bajeriai patys juokingiausi … pvz. is S and F: "atsikabink atsikabink atsip*sk bl*at! 
" …
Neinu, nes Kaune retai jo spektakliai rodomi arba praziopsau gastrolias. O tavo samprotavimai apie destruktyvu mena yra teisingi.Ziurint ta spektakli pamatai ta kita gyvenimo puse, kurios nenoretum matyti ir girdeti, taciau ji vis tiek egzistuoja.Todel ir uzsidedi rozinius akinius, nes nori matyti pasauli grazesni… O kalbant apie filmus tai “Dirty Pretty Things” mane priverte pasiziureti i pasauli kitomis akimis.Po jo ziurejimo jauciausi panasiai kaip po Korsunovo spektaklio.Reikejo laiko viskam “suvirskinti”.Karts nuo karto sveika pasiziureti i pasauli kitomis akimis, taciau as mieliau ziuriu i pasauli pro “rozinius akinius”.
taigi nuejau aš į tą spektaklį Koršunovo… nu ką pasakyt: visai nieko… iš viso to ką skaičiau viršuje: man kažkaip keista butų pavadinti destruktyviu menu, tai ką mačiau… tiesa, nesinorėjo nei juoktis, nei verkt jis man pasirodė tiesiog “normalus”… kodėl mes gyvenimo realybę mene - juk iš tiesų buvo parodyta visa tai kaip viskas realiai būna gyvenime - vadiname destruktyvia…? gal kaip tik visi tie gražūs, išlaižyti, nuglostyti kūriniai yra momentinė 2 - 3 valandų trukmės gyvenimo apgaulė, suteikianti malonių jausmų ir tt…? priklausomai nuo to ką mes norime pamatyti ir kaip jaustis, ką išgyventi, turime rinktis, todėl manau čia daugiau reikėtų kalbėti apie kūrinių žanrus, o ne apie destruktyvų meną… ar menas gali būti destruktyvus…? nebent tik formos…bet jeigu galutinis rezultatas - dvasinis pasitenkinimas - yra patenkintas nesvarbu kokia išraiška - destruktyvia ar atvirkščiai - tai ar tas menas yra destruktyvus… 
o Koršunovas man visai patiko (tiek Džiuljeta tiek ir Shopingas) ir nešokiravo… tiesiog mintims ir idėjoms atskleisti buvo pasirinkta forma… o ar pastarosios pasirinkimas leido žiūrovui suprasti ką norėjo pasakyti autorius - kita tema
Na va. Puiku! Sveikinu Aldi, reiškias tu esi normalus žmogus 
Gal truputį normalesnis, nei visi kiti. Nes tu supratai, kad šitame spektaklyje kalbama apie realų gyvenimą. Kalbant apie destruktyvumą, čia galime pasiginčyti ką tau reiškia ši sąvoka. Aš šią sąvoką suprantu, kaip kažką, kas griauna nusistovėjusį požiūrį, palieka negatyvius pėdsakus ir pan. Šitame spektaklyje atvirai eksplotuojami žemiausi žmogaus polinkiai ir silpnybės, virtusios gerai apmokama preke. Kažkas pasakys, kad čia nesusitupėjusio paauglio saviraiška paskelbiama brandaus meno kanonu. Postmodernizmo sinonimas – blogas skonis, baisų pagreitį įgavusios kvailybės lenktynės su sveiku protu. Deja, su retomis išimtimis. Kaip kitaip paaiškinti tylų snobų ir meno kritikų sąmokslą, kai šiukšlių krūva laikoma didžiausiu dailės meno kūriniu, kurtinantis riksmas ir perversijos teatro scenoje – nauju žodžiu, o per dantis einantys beprasmiški garsų junginiai – superavangardine muzika? Ar to nepavadinsi destruktyviu menu? ar jis negriauna mūsų nusistovėjusį požiūrį, kad į teatrą reikia eiti tik pasisemti “kažko dangiško”…?! Ką gavai tu iš šito spektaklio? Kuo praturtėjai? Ar menas neturėtų mums padėti pailsėti nuo realybės? Koki meno uždaviniai? Štai kokie klausimai man kyla po tokių spektaklių… Tu kalbi apie kūrinių žanrus, o aš kalbu apie meno paskirtį. Pripažinsiu, kad ir to ir to reikia… Tik ar visi supranta - kam?
aš matai, ne kažkoks tai meno žinovas bet supranti, vienam ar kitam, nebūtinai daugeliui ta šiukšlių krūva, ar klyksmai kažką tai simbolizuoja, manau, yra tokių žmonių kurie gauna kažkokį tą dvasinį pasitenkinimą (kaip ir visokiausi iškrypėliai pasitenkina fiziškai plakami rimbais - jiems tai yra meilės išraiškos forma)… aš asmeniškai to menu nelaikau, nes visų pirma nevertinu to ko nesuprantu… tačiau atėjęs į renginį, kuriame galiu atrasti kažką naujo, pajausti, suprasti ką norėjo pasakyti kūrinių autorius, liksiu patenkintas dvasiškai ar moraliai… norėjau pasakyt, kad menas tau nebūtinai turi būti menas kitam… čia mes prieinam prie visuotinai nustatytų ir priimtų rėmų į kuriuos mums pasiseka įsprausti vienas ir atmesti kitas meno išraiškos formas…
nueiti buvo verta