Kokią knygą skaitydami Jūs verkėte?

truputi isliejau asaras skaitydama portugalijos karaliu, bet tik pabaigoj, bet siaip neverkiu skaitydama knygu LaimingasKietas

"Pepe ilgakojine", kai Pepe, isvykdama i tolima kelione, atsisveikinejo su Anika ir tuo, neatsimenu vardo, berniuku.

aha, aš vaikystėj tai net negalėjau pabaigti jos, žiauriai sugraudino ir sukrėtė tėvo laidotuvių scena Žliumbia trumpam mane į neviltį įvarė Velniūkštis

Man padare ispudi filmas Pavargęs. O sita knyga yra isversta lietuviskai?

arciausiai to buvo D. Keyes’o Flowers for Algernon" (Geles Aldzernonui). gerkle buvo uzspaude, kaip reikalas. Nekaltas

antroje vietoje B. Longyear’o “Enemy mine” ciklas.

verkdavau skaitydama tik kai maza buvau, gal ir daugiau tokiu kuriniu buvo, bet pamenu kad apsiasarojau kai skaiciau "bembis ir bembio vaikai" ir "Dedes tomo robele"

As skaitydama “Dedes Tomo trobele” irgi verkiau, net labai smarkiai… Liūdnas Vakar baigiau skaityti “Mano sesers globejas”, tai irgi apsiverkiau, taip gaila pasidare… Isvis susimasciau, kokia esu negera, kaip neparodau kartais silumos jokios Liūdnas

Šiaip nemažai knygų mane yra sugraudinusios ir privertusios išspaust ašarą kitą. : ) Bet dar ir dabar pamenu, kaip nuoširdžiai liejau ašaras skaitydama Helen Mnišek "Raupsuotoji".
Mačiau, jog kažkas minėjo "Žaliąją mylią", knygos neskaičiau, bet per filmą kūkčiojau nespėdama įkvėpt. : )

Granausko "Gyvenimas po klevu"

niekada nesu verkusi skaitydama knygą.
bet sunku buvo užbaigti Dorotos Terakowskos ‘Lėliukę’. sukrėtė labai labai.

Aš dar nuo Žilinskaitės “Roboto ir peteliškės” pastoviai verkdavau Žliumbia dabar, jaučiu, irgi apsižliumbčiau, esant atitinkamai nuotaikai

Bet lietuviškai jos nėra.?

dar taip nebuvo Ne

kai buvau maza verkiau skaitydama Biliuno “Brisiaus gala” Drovus dabar stengiuosi sulaikyti asaras Šypsena

Db atsimenu tik viena - Dedes Tomo trobele, nors ju buvo tikrai daugiau.

gerai nepamenu, bet kazkodel man atrodo, kad apsizliumbiau perskaicius aliendes knyga ‘‘dvasiu namai’’ ir beigbederio ‘‘meile trunka trejus metus’’ toj vietoj, kur jis raso apie savo negimusi vaika.

Elizabeth Wurtzel - “prozaco karta”

verkiau kai skaiciau Biliuno “Kliudziau” ir Remarko “trys draugai” Lazdynu peledos visi kuriniai graudoki, na bet verksne siaip nesu Šypsena

mane graudindavo visi biliuno kuriniai Drovus

neskaitau knygu…