as irgi pradejau sita skaityt. kol kas nieko ypatingo, bet turiu nuojauta, kad pradzia yra tik pradzia. zinojau kad darau klaida, pradėdama nuo sitos, o ne “Avies medziokles”. kazin, ka dabar daryt . lekt i bilioteka pasiimt pirma ir is jos sprest ar apskritai domina sitas autorius? ajajaj…
Kalėdom ir gimtadieniui pasidovanojau tris norvegų prozininko Ingvaro Ambjornseno knygas: "Vaizdas į rojų", "Paukščio šokis" ir "Kraujo broliai". Tai jas dabar ir skaitau. Tiksliau - baiginėju antrąją. Ir tų knygų skaitymas mane labai keistai veikia. Vienu metu maniau, jog išprotėsiu.
esu įpusėjusi Škėmos apysaką "Saulėtos dienos".Škėma niekada neapvils.surrealizmas šliejasi prie realizmo.viskas labai super.
einu skaityti toliau,nes atsiplėšti neįmanoma.
Alfred Perles "Mano draugas Henris Milleris" (rusu k.). butina perskaityti visiems besisomintiems h.millerio kuryba. knyga - apie sio rasytojo nematomaja kurybos puse, ir be jos vargu ar imanoma pilnavertiskai suvokti millerio kurinius. su autoriumi jiedu buvo labai neblogi draugai, tad knygos tikrai neiseina pavadint "sausa biografija".