taigi tu vienishas vilkas, taip reikia 
ar nea?
mes tokie panašūs
mes labai skirtingi
du žiedai ant stiebo
du kalnai po saule
dvi smiltelės smėlio
du langai prieš aušrą.
Stebis geros akys-
kam ištirpsta sniegas,
kaip sutemsta dienos,
naktys kaip išaušta?
mes labai panašūs,
mes labai skirtingi
Dvi nurimę upės
Du išskridę paukščiai.
…pauksciai…
o gal vilkai? 
Prisipažinki jaunas lengvapėdi,
Jog meilės galiai abejingas tu.
O pasakyk man, kaip tu nesigėdi
Būt mylimas ir nemylėt kitų?
Pagautas nesuprantamo žiaurumo
Tu pats save be gailesčio žudai.
Tu niokoji slapta didingą krūmą,
Kuriuo turėtum rūpintis karštai.
Nepasiduok, prašau, pagiežai juodai,
Protingo patarimo paklausyk:
Būk ne mažiau švelnus negu atrodai,
Ir meilės vaisiaus paragauk bentsyk.
As noriu meiles, bet gaunu tik shukes…
As noriu dzhiaugsmo, bet gaunu tik asharas…
As noriu myleti, bet nekenchiu…
As noriu tiketi, bet nusiviliu…
puikus eilerasutkas… 
o sitas labai romantiskas
kaaaaaaa!?!!
Kas? tave? taip isgasdino?
Aciu
noriu pravirkti…lietumi…mazais laseliais liesti tau pecius…
noriu isnykt ore ir isilieti i tave kai tu ikvepsi savo krutine…
ir prakalbeti tavo lupom…
Ir vel kaip visada …
nera taves…salia…
ar be taves as galiu vadintis savimi?
tai tu iaugai i siela ir krauje mano…
ir palieki kaip kudiki nuo motinos atskyrus…