Buvo ir man taip. Planavau 2 parom. Per pirma tiek kibimu buvo, kad antros neliko jokio noro sedet. Kolkas neaisku kaip ten yra su pirmos paros sindromu
Naudojant plauko sistema, kokiam aukstyje virs dugno "inkaruojat" boilius?
žiūrint koks dumbliuko sluoksnis…pas man jo min arba jo visai nėr, tai nuo kabliuko švinukas per 1-2cm jei pop-up. Jei skestantis, švino nededu
Pas mane taip pat.
Kodėl plauko sistemai nenaudojamas labai trumpas pavadėlis, pvz: 5 cm?
O kas cia neaisku. Kuo trumpesnis tuo lengviau zuvis pasikerta. Ir daugiau zuvies. Zymiai
Tai pagal tokią logiką visi turėtų naudoti trumpus pavadėlius, bet riša kažkodėl 20 cm.
Logika paprasta. Atejo zuvis siurbtelejo boili ir plaukia. 20 cm kad istiesint pavadeli kada svarelis padaro savo darba ir imusa kabli i lupa. Tai yra skirtumas kai 10 cm plaukt ir kai 20 . Dvigubai toliau. Per ta laika dalis zuvu issispjaudo boili su kabliu ir jus net nezinot kad kibimas buvo. Ar tiksliau bandymas ragaut boili.
Ilgis svarbu kai dugnas skystas. Kad nepasleptu boilio giliai dumble
O pats kokio ilgio pavadėlį naudoji?
Kaip suprast kokio? Pas mane pavadeliu 2 pavadelines. Viena skestantiem kita popikam . Ten po kokiu 15-20 pavadeliu kiekvienoj. Ir dazniausiai vistiek dar tenka kazka susirist, nea nerandi tinkamo. Tu ilgiu as tikrai nematuoju. Mazdauk jauciu dugna zukles vietoj. Tiksliau zinau visas savo zuklavietes mintinai. O kai nezinau ssvriuka pratraukiu. Paziuriu. Jei dumblo mazai ilgu nedarau. Kai dauk dumblo tai kas kiek laiko bezdzione pasikelia, kai svarelis seda
Turėjau omeny, kokio ilgio pavadėlį naudoji vietoje, kur visai nėra dumblo 
Per nepilna sprindi. Ir tik todel kad niekada tikras nesi.o gal yra tie 5 cm dumblo,nors atrodo nera. Apie 10 cm ne maziau darau. Ant metod fyderio darau trumpua isvis . Kokie 7 cm
Ar yra kokia nors patikima technologija, kaip išmatuoti dumblo gylį? Galbūt iš valties?
Patikimo būdo nežinau. Niekada perdauk nematuoju, . Praktika parodo. Pasirenki kažkokio ilgio pavadelius, ir žvejoji,. Jei pagauni ir kimba, reiškia viskas gerai nereikia sukt galvos del pavadėlių ilgių. Kai visiškai nekimba, tada galima žiūrėt kas negerai, ar žuvis neateina, ar su sistemėlėm bėdos.
tai va, norėjau, bet pirmos paros jau buvo per akis 
apie pavadėlių ilgį, nežinau, gal tik atsitiktinumas, bet trumpi pavadėliai mane pavedė, kol nepersirišau ilgesnių nei 20 cm, kibimų praktiškai nebuvo. Taip ir nesupratau kame kampas. Gal sistema kalta? In line be atvado pradėjau naudoti.
Kažkada man KasNors pasakojo metodiką, kaip pamatuoti dumblo storį, bet kadangi nenaudojau, tai pamiršau 
Gintai, gal prie progos priminsi? 
Pirmiausiai tai žvejyba nuo kranto naudojant plauko sistemą. Kas reiškia kad žvejosi iš kažkokios daugiau mažiau patogios vietos. Kad išeitų užmetimas, netrugdytų medžiai ir panašiai. Tokios vietos ant mūsų ledyninės kilmės ežerų yra retas atvėjis, todėl paprastai kur yra padarytos tokios vietos, ten žmonės gaudo , ir jei gaudo tai vadinasi pagauna. tau automatiškai visi parinimaisi dėl vietos parinkimo atkrenta. Aš neturiu tiek begalė laiko, kad pats daryčiau naujas vietas, atradimus kažkokius. Daugiau mažiau renkiesi gaudomas vietas, o žmonės paprastai gaudymui i kranto nesirenka vietų kur dumblo metras. Galima aišku prasitraukt svarelį dugnu, pasižiūret gal kažkur rasi atkarpelę kur dreisena ant dugno, ar koks tvirtas kietas dugnas. Būna tokių lopinėlių. Bet kad traukiamo švino pagalba tiksliai nusakytum koks ten dugnas, dublas žolė ar dar kažkas, čia reikia labai didelės patirties. Yra KORDOS vyrų sukurtas filmas, apie markiravimąsi. Ten aiškiai matosi kaip dažnai klystam. Vienas ten traukia šviną dugnu ir kalba ka jaučia, ir kas jo nuomone ant dugno, o kitas tuo pačiu metu po vandeniu plaukia iš paskos sistemelės ir filmuoja kaip atrodo tas dugnas iš tiesų. Pažiūrėjau, ir supratau kad toli gražu nevisada pataiko, ir tai ką jaučia ir kas realybėj gali labai skirtis. Ten buvo situacija pamenu, traukia per kažkokias dugno žoles, o jam atrodo kad per dumblą traukia. Labai neblogai jaučiasi kai dugne dreisenos, tada skardus jausmas į ranką pareina. Tą tai ir pats gerai atskiriu. Bet daugiau tai ten kažko labai nepribursi ir to svarelio traukimo . Apytiksliai tik. Dumblo būna visokio, kartais žiūrėk paimi plytą, ir paguldai švelniai ant dugno, kai vietą žymi. O pabandyt stipriau prie dugno pakėlus paleist plytą, ir atrodo op pusmetrį sulindo kažkur į gruntą. Reiškia tas dumblas yra, bet jis netoks skystas . Pabaudosi 60 gr svareli, žiūrėk ir gulės ant viršaus dumblo, o panaudosi 120 žiūrėk dar ir sulys į ta gruntą. Nieko nesuprantu ir nežinau apie tai. ,. Man geriausias grunto nustatymas, tai turiu echolota aukštos raiškos. Kur ekrano raiška 640x480 ar kažkas panašaus. Su 11 pilkumo atspalvių. Tada pasistatau structure id , tokia rodymo funkcija, ir matau apytikriai . Dar reikia echoloto manualus pasivartyt, kad suprastum kokiu atspalviu piešia kietą dugną, ir kokiu minkšta. Nes prie skirtingų rodymo funkcijų echas gali skirtingais atspalviais paišyt. Kad savęs neapsi pi stum.
va mano echo pvz manualas. 10 puslapį pažiūrėkit, ten aiškiai paaiškinta kaip kas turi atrodyt dugne. http://www.humminbird.com/WorkArea/DownloadAsset.aspx?id=2914
teoretikai jobnuti,eikit zvejot
panasu tuoj ateis sekantis levelis, kai vaziuosi parai, bet uzteks keliu valandu