pajausk mirties alsavima sau i nugara ir tikrai suprasi kad vis dar nori gyventi…tikrai grys noras gyventi toliau…bet cia yra pavojinga…
o siaip kiek maciau puikus pasiulymas - isimyleti…
[a]asrimtai velniskai geros mintys.
Jei niekas negelbsti galima bandyt pasiekt dugna. O tada spjaut ant visko ir ant visu nuomones bei pagyvent tik savo malonumui. Egoizmas kartais gali gelbet.
Gali gelbet ir drastiski isvaizdos, vertybiu, gyvenimo budo pakeitimai - sekmingai isbandyta.
pasiziurek pro langa, pradek uzsimineti kuo nors nauju pvz. pradek sportuoti ar pakeisk gyvenimo buda ir tas noras su kaupu sugris… 
iseit i miesta, paklaidziot gatvem, sypsotis sau ir kitiems, stebet regis visai nereiksmingus dalykus ir rast juose prasme sauletu Tau dienu net kai lauke apsiniauke
pasikeisti
gal tiesiog reikia apmastyti visus megstamus dalykus.suprasti koks is tikro grazus pasaulis ir tapti OPTIMISTU
ugiau pabuk gamtoje suprasi kad dar verta gyventi!
galu gale pasikeisti…pamirsti visa kas buvo blogai galvoti tik apie gera… 
kai tau gres reali gresme uzhverst kanopas, tada zhviegsi zhiuredama jai i akis ir maldausi dar minutes gyvenimo…
jei niekada pati nebuchiau patyrus nenoro gyvent, gal net ir pykchiau ant tokiu kaip tu.
tai ka praradai nora gyvent? pagalvok kokia savaite del ko verta gyventi ir kas yra gyvenimas, kokias galimybes jis teikia, kam visko reikia…
As taip pat po sudauzytos sirdies buvau praradusi, bet koki nora dziaugtis gyvenimu. Niekas manes nesdziugino, net ir tie dalykai kurie kazkada buvo malonus. Jausmas baisus, kai nesinori nieko. As taip pat isbandziau daugybe dalyku. Zinai kas padejo? As nuvaziavau i Taize. Tai nuostabi vieta, kur gyja visos sirdies zaizdos ir kur atrandi nora gyventi. Ten pasikrauni teigiamos energijos visiems metams.
Pabuvusi ten savaite laiko grizau visai kitos nuotaikos. dabar esu pilna optimizmo ir noro myleti Vel dziaugiuos, kad gyvenu.