Ai tiesa, M.Tveno “Tomo Sojerio ir Hekleberio Fino nuotykiai” - kultine
. “Princa ir elgeta” taip pat skaiciau keleta kartu
na, mike pukuotukas laaabai patiko…
o isimintiniausia perskaityta knyga buvo jau truputi veliau… j.r.r. tolkien ‘lord of the rings’. knyga padariusi man turbut didziausia itaka ir ispudi.
Yra tokia knyga Bembis ir Bembio vaikai. Puiki knyga. Buvau katik ją perskaitęs kai per televizorių parodė šito filmo reklamą. Tada aš nugirdau tik kelis personažų vardus, o filmo pavadinimo neišgirdau, tai paskui spoksojau visus filmus iš kurių pavadinimų nors kiek galėjau spręsti, kad tai butent tas filmas.
Vytautes Zilinskaites “Kelione i Tandadrika” ,nes visai nevaikishka.Ir aisku “pepe ilgakojine”,nes tiesiog ja isimylejau
Hanso Kristiano Anderseno pasakos,ypač "Mergaitė su degtukais","Sniego karalienė","Bjaurusis ančiukas",pradinėse klasėse Vytautės Žilinskaitės "Kelionė į Tandadriką",Oscar Wilde "Laimingasis princas",Antoine de Saint-Exupery "Mažasis Princas",bene visos Astridos Lindgren knygos.
O ir paaugusi jaukumo ieškodavau (ir tebeieškau) H.K.Anderseno ir O.Wilde’o,A.de Saint-Exupery kūryboje.
Labiausiai isimine knygos: A. Lingren "Emilis is Lionebergos", "Pepe Ilgakojine", "Karlsonas, kuris gyvena ant stogo", P. Travers "Mere Popins", Dž. Griuelas "Skudurinės Onutės pasakėlės". Dar pacioje pacioje vaikysteje labai megau knygute "Ka zmones dirba visa diena".=]
“Ką žmonės dirba visą dieną” 
Super knygutė. Net dabar gaila, kad nebeturiu, neatsisakyčiau pavartyt
O šiaip, "Kelionė į Tandadriką" turbūt.
Jo, “Ką žmonės dirba visą dieną” irgi superinė 
Jap. Man irgi pačioj anksčiausioj vaikystėj įstrigo “Ką žmonės dirba visą dieną”.
Dar labai patikdavo Rudnosiukas, Mikė Pūkuotukas ir tokia sena sena knyga “Lietuvių pasakos”. Vis prašydavau, kad senelis paskaitytų
A. de Saint-Exupery “Mažasis Princas”
“Emilis iš Lionebergos”
"Rudnosiukas", dar labai "Aladiną" mėgdavau…
visos H.K.Anderseno pasakos.
Pati labiausiai įstrigusi - ką žmonės dirba visą dieną
o dar pamenu, nes mokėjau mintinai Zuikį puikį (šimtas zuikių susirinko…), meškiuką rudnosiuką ir grybų karą.
Aj.dar pamenu kaip prieš miegą Hobitą kažkada tėtis skaitė, tai jei prisimenu tokį senumą, tai labai įsiminiau turbūt
niekad pasaku nemegau…niekas amn ju neskaitydavo, tad ir paciai noras nekilo… tiesa, miciute kartais pasekdavo, bet mazai man tai rupejo, dedavau i usa tsakant ir tiek…
iskart susidomejus skaitymu, pradeja skaityt detektyvinius romanus ir panasiai…
tisa pradinese klasese liepdavo skaity per pertraukas, tai atsimenu pasaka "melynbarzdis" apie kazkoki vyra ir jo zmonas…
“Panama labai graži”! Super knygelė!
Šiaip būdama maža daug skaičiau liet.liaudies pasakų ir šiaip klasikinės vaikiškos literatūros, kaip “Tomas Sojeris”, “Princas ir elgeta” ir pan.
Pepė ir jos nuotykiai… nerealu… reiks kada vel paskaityti
knyga galbūt pei viščiuką ir ančiuką. gerai nepamenu kaip tiksliai vadinos, bet pagrindinė mintis buvo ta, kad nereikia daryti taip, kaip kiti, nes ne viskas kas tinka jeims, tiks ir tau. išties šia mintim gyvenu dar ir dabar
o pasaka…mėgau “mergaitiškas” pasakas. apie princeses ir meilę. na, tokias kaip Pelenė, Snieguolė ir 7 nykštukai, Miegančioji gražuolė, Gražuolė ir pabaisa ir kitas. Dar Anderseno pasakas ir Brolių Grimų.
tiesą sakant, be reikalo kalbu būtuoju laiku. aš vis dar jas visas dievinu 
"Baltaragio malunas" "Nepaprasta Agneses Sesilijos istorija"
“Pepė ilgakojinė”, “Mažylis ir Karlsonas”
“Darbenu miestelis” nemokejau skatyt tik varceu o mama skaitydavo knygute
O seip gan daug visokiu pasaku buvo