Lietuvos sveikatos sistemą vis dar kamuoja slaugytojų trūkumas. Mažos algos, dideli krūviai, tinkamas neįvertinimas – pagrindinės priežastys, kurios lemia, kad slaugytojai iš Lietuvos renkasi gyventi ir dirbti svetur.
Trečiasis sausio pirmadienis, dar kitaip vadinamas "Mėlynuoju pirmadieniu" (angl. Blue Monday) – psichologų laikoma liūdniausia diena metuose. Tai puiki proga atkreipti dėmesį į savo emocinę sveikatą ir jos gerinimo būdus.
Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/it/ismanyk/2022/01/17/news/liudniausia-metu-dien
a-kaip-ismaniai-pasirupinti-savo-emocine-sveikata–22084066
NASA pasamdė 24 teologus, kad šie ištirtų galimo kontakto su ateiviais pasekmes
JAV bendrovės prašo atidėti 5G tinklų diegimą netoli oro uostų: galimai tektų atšaukti daugybę reisų
3 9 3
Kaip pradėti matyti šviesią gyvenimo pusę?
Labai svarbu suprasti, kad visi į pasaulį žiūrime tarsi per skirtingus akinius, kuriuos suformuoja mūsų kultūrinės įtakos, asmeninės patirtys ir įsitikinimai apie save, kitus žmones, pasaulį, išsilavinimas, kiti žmonės, turintys mums įtakos.
Todėl ir nieko keisto, kad vieni dažniau mato pustuštę stiklinę, kiti – puspilnę. Tačiau mes visi galime ugdyti įprotį sąmoningai atkreipti dėmesį į teigiamus dalykus ir vis dažniau matyti šviesiąją gyvenimo pusę bet kurioje situacijoje. Tokiu būdu kiekvieną dieną patirsime daugiau džiaugsmo ir pasitenkinimo gyvenimu jausmo. Kodėl? Nes, atlikdami šią praktiką, mokysite savo smegenis naujų mąstymo būdų.
Dėkingumo praktika. Kaip ir kodėl verta išsiugdyti gebėjimą dėkoti?
Dėkingumo praktika dar vadinama gyvenimo būdo praktika. Kodėl? Dėkingumas – tai veiksmas, sukeliantis teigiamas emocijas, skatinantis seratonino – laimės hormono – išsiskyrimą. Verta žinoti, kad seratoninas "priklauso" nuo jausmo, minčių ir prisiminimų, smegenys neatskiria, ar malonus įvykis vyksta dabar, ar mes tik apie jį galvojame, prisimename. Todėl, atlikdami dėkingumo praktiką, "pasigaminame" mums taip reikalingo seratonino, ugdome pozityvumą ir toleranciją, pasitikėjimo savimi jausmą ir gelbėjamės nuo aukos, pagiežos, savikritikos jausmo.
Dėkingumo praktika – tai sąmoningas dėkojimas, dar kitaip –, gebėjimas įvertinti tai, ką turi, kuo gyveni, kas tave supa. Tai yra viena iš sąmoningumo dedamųjų dalių. Iškeiskite savo lūkesčius į dėkingumą – sąmoningai stenkitės perkelti savo dėmesį nuo stygiaus link gausos. Kur dėmesys, ten ir augimas.
Kiekvieną dieną rasti dalykus, už kuriuos esame sau dėkingi, – pirmas žingsnis į atjautos sau ugdymą ir moralinės atsakomybės už save prisiėmimą.
Ši praktika atliekama tiek savęs paties, tiek mums artimų žmonių, o ir žmonių, su kuriais esame įtemptuose santykiuose, atžvilgiu.
Galite kasdien užsirašyti po 3 dalykus, už ką esate dėkingi kitiems ir būtinai – sau.
Arkadijus Vinokuras
Manęs paklausė, ar žuvusiųjų Holokauste atminimo dieną Izraelyje žmonės imtų protestuoti prieš valdžią baubiant, rėkiant, švilpiant. Atsakymas kategoriškas -Ne. Visas Izraelis šią dieną sustoja tikra šio žodžio prasme: tylos minutei stabdomi automobiliai, traukiniai, praeiviai sustoja. Šiandien Vilniuje pamatėme prezidento G. Nausėdos globojamų mužikų, apsimetusių kovotojais už laisvę, buką veidą. Regis, jie, tyčiodamiesi iš žuvusių didvyrių, visokie vėgėlės, maršiečiai, "ekspertai" trypdami žuvusiųjų kaulus siekia patekti į Seimą ar prezidentūrą. Skaudu ir gėda…
Radau nuostabų puslapį merginoms ir moterims apie kosmetikos apžvalgos, grožio tema. Šiuolaikinėms merginoms super 
https://influx.lt/category/apzvalgos/
Jaunuoliai lengviau atranda Kristų išmaniųjų technologijų dėka
https://www.laikmetis.lt/jaunuoliai-lengviau-atranda-kristu-ismaniuju-
technologiju-deka/
Prancūzijos karalių paskutinio poilsio vieta – Sen Deni bazilika – tapo vandalizmo akto vieta. Trisdešimtmetis vyras įėjo į pastatą su geležiniu strypu, kuriuo sudaužė langus ir tris gipsines statulas skirtingose koplyčiose. Jis taip pat išniekio kelias vitrinas, kuriose buvo pardavinėjami religiniai daiktai.
3 8 3
Anglijoje katalikė slaugytoja neteko darbo dėl to, kad ant kaklo nešiojo kryželį
Į Jungtinę Karalystę emigravusi Daina Bilevičiūtė – be namų ir be pinigų: "Išėjau su minus keturiais milijonais"
Nazarbajevo sukurta (ar modernizuota) gentinės oligarchijos sistema įtraukia ir aprūpina tikrai ne visus kazachus. Tie, kas naudojasi jos vaisiais turi socialinį saugumą, susiranda darbą, gali lengvai studijuoti ir iš esmės gyvena geriau negu beveik visi kaimynai (įskaitant ir rusus). Tačiau kiek yra politinėje sistemoje neatstovaujamų (arba labai silpnai atstovaujamų) žmonių - niekas negali pasakyti. Mažiausiai kalbama apie du milijonus žmonių, daugiausiai - apie penkis milijonus - ketvirtį visos Kazachstano populiacijos. Prasidėjus neramumams juos suvaldyti yra labai sunku - juoba, kad Kazachstanas net palyginti su Baltarusija nėra labai saugumiečių valdoma ar militarizuota valstybė, o jos pajėgų parengimas laikomas silpnu. Tarp gentyse neatstovaujamų žmonių savo atspirtį randa ir ekstremalios ideologijos - pradedant komunizmu, baigiant vahabitizmu.
BEGENČIAI ŽANAOZENO BOLAŠAKAI.
Žanaozene ne atsitiktinai prasideda jau antras sukilimas (pirmas vyko 2011, esu ten vėliau lankesis). Po SSRS žlugimo kazachai iš kitų sąjungos respublikų reemigravo į Kazachstaną ir šalis juos apgyvendino ten, kur reikėjo darbo jėgos - šalie Kazmunaigaz telkinių. Šie reemigrantai (vadinami Bolašakai) neturi stiprių giminystės ryšių arba juos yra nutraukę ir iš esmės niekaip nedalyvauja sukaupto bendrojo gėrio dalybose (vadinasi yra nepaveikiami ir neturi ką prarasti).
Dauguma jų dirba ne prestižinėje Kazmunaigaz, kurios darbo sąlygos yra pakenčiamos, bet privačių Kazmunai subkontraktorių kompanijose ir iš esmės yra laikomi žemiausia gyvąja masė, sunkiai formuluojanti savo reikalavimus ir neturinti kaip juos išreikšti. 2011 metais po Kalėdų įvykęs protestas buvo paskandintas kraujyje, po to sekė didelės pastangos gerinti padėtį. Tačiau šįsyk greitai persimetė į Mangistau provincijos sostinę - vakariečių gyvenamą Kaspijos jūros skalaujamą Aktau ir, pirmiausia į Almatą, kur masiniai neramumai greit virto ir į politinius reikalavimus, kuriuos skanduoja daugiausia jauni kazachai ir rusai, ir į marodieriavimą - kuriuo dažniausiai užsiima vidurinio amžiaus už gentinės sistemos ribų gentims nepriklausantys (arba priklausantys neatstovaujamoms gentims, tarkim uigūrams) vyrai, dirbantys didžiuliame Almatos turguje.