na vat tu apie tai ir snekek o as einu miegot… tad labos…
Is dalies sutinku su sia mintimi. Galima butu ir interpretuoti ka autorius turejo omeny, taciau kiekvienas ta minti turbut supranta savaip. Gyvenimas, tai ziauri kova ir reikia kovoti, norint islikti, tuo jau ne karta buvau isitikinusi Taigi kovoti kovoti ir dar karta kovoti, tie sparnai turbut ir yra ta kova… Kad nors siek tiek butu galima pasipriesinti pries bent kokius sunkumus…
Bent jau as sita minti supratau kaip pesimistiskai realistiska, kad gyvenime beveik nieko nera grazuas, net ne grazuas, o teisingo. Gyvenimas ziaurus, neteisingas ir mums tenka su tuo susitaikyti. O kadangi sparnai - neimanomas dalykas, tai reiskia neilipti i meshla neimanoma. Visi patiriam blogu ar net labai blogu dalyku savo gyvenime. Vieni kencia maziau, kiti daugiau. Cia mano interpretacija…varever…
o apejt tos meslo kruwos negalima
absoliuciai su tuo nesutinku
Mintis jau savaime nelogiska-jei butu pasakyta,kad gyvenime aplamai daug meslo kruvu,ir kad i jas neimakot reik sparnu-dar butu galima kazka is to ismastyt O cia-tik viena iseitis yra-reik aplamai negyvent,kad neilipt i mesla,sparnai nepades niekuo,nes meslas ir danguje-visame kame. Skaityk normalias knygas
gal ir ne visai tiksliai suformulavau, nes cia ne citata. bet esme man atrodo aiski jei nesikabineti prie zodziu
sveiki kokios cia geros temos
reiktu tiksliai cituoti,o tai kaipgi nesikabineti prie zodziu- bausti negalima pasigaileti
Jeigu butum su sparnais, nekiltu tokiu sparnuotu minciu, kurios gali gimti tik turskiantis meslo kruvytej