<br>
<br>
Tai “begalinis”, tai jau net tame pačiame sakinyje statomos išlygos (“jei” )<img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile5.gif” alt=“Apakęs”>. Tu gal vienąkart apsispręsk, o tai kokios čia TIESOS, jei jos amžinai priklauso nuo visokiausių IŠLYGŲ?!
<br>
<br>
<p>Naudok teisingus terminus. Tie dalykai, kurie egzistuoja TIK “pasirinkus juos galvoti”, vadinami ILIUZIJA.</p>
<br>
<br>
<p>Aha, vienoje palatoje guli Napoleonai, o kitoje tokie <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/angelas.gif” alt=“Angelas”>…</p>
<p>…he he…Gražūs ir protingi…</p>
<br>
<br>
<p>…he he… o ko apie save nutylėjai? <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/good.gif” alt=“Gerai”></p>
<br>
<br>
<p>Ė…O prie ko čia aš?</p>
<p>Juk nesikankinu kaip ta beždžionėlė:…ir graži ir protinga…Nors imk ir persiplėšk…</p>
<p>vk_, “jei” panaudojau kaip sąlygą o ne išlygą.
Iliuzija yra tai kas nėra tiesa.</p>
<p>Grožis yra begalis, ir tai tiesa mano manymu, aš taip renkuos galvoti. Jei kiti renkasi galvoti priešingai, tai jie ir patirs tai. Kiekvienas patyria savo mintis, jei jos atitinka tikrovę, tada tai tiesa, jei neatitinka tikrovės, tada jos tik miražas dykumoj. Toks mano apsisprendimas šiuo klausimu.</p>
<br>
<br>
<p>Sąlyga ar išlyga - tai vienas ir tas pats šiuo atveju.
Tu pats sau nuolatos prieštarauji (turbūt tau sunku gyventi tokiam supainiotam pasaulyje? <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile7.gif” alt=“Liūdnas”>). Jei kažkas yra “begalinis” (“begalis” ), tai tam dalykui nusispjauti, ką tu pasirenki galvoti ir ką tu galvoji, jis egzistuoja nepriklausomai nuo tavęs. Tavo pasirinkimas kažką galvoti nulemia (turi didelę įtaką) tik tavo išgalvotiems dalykams.
Nereikia nuvertinti “neatitinkančių tikrovės miražų” reikšmės <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile2.gif” alt=“Mirkt”> - dėl išgalvotų dalykų daug kas pasiruošęs mirti ir netgi miršta. Ir todėl nereikia manyti, kad jei kažkas tau turi didelę reikšmę - tai tai jau yra “tikras” dalykas. Lygiai taip pat tu gali kentėti, kovoti ir mirti už “miražus”.</p>
<p>Man nepatinka toks subjektyvus (supainiotas <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile6.gif” alt=“Cha cha”>) požiūris į pasaulį. Taip pats žmogus per daug susireikšmina. Pasaulis egzistavo, egzistuoja ir egzistuos su visomis savo savybėmis nepriklausomai nuo menkos dulkelės - vieno žmogaus pasirinkimo kažką galvoti. Tie tavo pasirinkimai turi įtakos ne pasauliui (begaliniam grožiui), o tik tavo “miražams”.</p>
<p>Tai tipo kuo zmogus grazesnis tai tuo jam visi aplinkiniai grazesni?</p>
<br>
<br>
<p>Tipo kuo gražesnis, tuo mažiau kitus mato-pastebi.</p>
<p>vk_, mes nekalbam apie mane, mes kalbam apie bendrus dalykus. Kiekvieno žmogaus subjektyvus pasaulis toks, kokio jis pats nori. Objektyvus pasaulis visiem vienodas. </p>
<p>Yra teigimas ir neigimas. Kiekvienas žmogus gali teigt ar neigt ką tik nori ir kiek nori, tikrovė nuo to nesikeičia, keičiasi jo vidinė tikrovė. Tau vienaip atrodo, kitam žmogui kitaip, o kitam dar kitaip, bet gyvenimas parodo kuris iš jų buvo teisus.
Savo pasirinktom mintim mes arba didinam savo vidinį grožį begalo, arba mažinam jį, kol liks labai mažai. Arba kylam viduje į viršų, arba leidžiamės - jei mūsų mintys geros, tada kylam, jei blogos tada leidžiamės. Kas kaip nori, tas taip ir daro, masto, jaucia ir t.t.</p>