Grožis gali atsiskleist tavy...

<p>Patys geriausi ir graziausi dalykai pasaulyje negali buti nei matomi,nei palieciami-jie yra pajauciami sirdimi…</p>

<br>

<br>

<p>Na, sugriauk tu mano… vidinį grožį… <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile6.gif” alt=“Cha cha”> Nieko tu nesugriausi. Ir kiti nesugriaus. Ir ne todėl, kad aš bailiai nuo visų kamputyje pasislėpęs lindėčiau, o todėl, kad jūs nieko negalit man padaryti. Jūs ir norėdami negalit įtakoti mano v. grožio. <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/baisus.gif” alt=“Baisu”><img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile4.gif” alt=“Liežuvis”>
Jūsų kalbos apie saugojimus nepagrįstos. Ir baimės apie kitų žmonių įtaką taip pat nepagrįstos. Taip jūs tik bandote atsisakyti dalies atsakomybės už savo paties būseną ir veiksmus. Taip dirbtinai išgalvodami nebūtus priešus ir kovodami išgalvotas kovas jūs patys save padarote aukomis. Jūs užsiimate nereikalingais neefektyviais dalykais (vid. grožio saugojimu), ir kai jis prarandamas (nes jūs nuėjot klystkeliais), tai tada jūs darot išvadą - kažkoks <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/kiaule.gif” alt=“Kiaulė”> sugriovė mano nuostabų v. grožį - kitąsyk reiks dar labiau nuo visų slėptis ir dar geriau jį nuo visų saugoti… <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/baisus.gif” alt=“Baisu”><img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/f10.gif” alt=“Juokiasi”> O iš tiesų niekas nieko jums nedarė, čia jūs patys savo iniciatyva save taip naikinate.
Atsibuskite! Absoliuti dauguma žmonių yra egocentriški - panirę ir susikoncentravę į savo gyvenimus - todėl jie neturi nei laiko, nei jėgų, nei noro gilintis į jūsų gyvenimus ir dėti pastangas griauti jūsų v. grožiui…</p>

<br>

<br>

<p>Ne, na nereikia taip žemintis, geriau jau pareikškime, kad:
geriausi ir gražiausi dalykai pasaulyje negali būti nei matomi, nei paliečiami, nei pajaučiami… <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile2.gif” alt=“Mirkt”></p>

<p>ghm ;D tai prašome pasidalinti,kas gi čia tokie, net nejaučiami…? konkrečiau, ;></p>

<br>

<br>

<br>

<br>

<p>Jei nesupratai, tai aš šaipiausi. Šaipausi iš žmonių, kurie tiki, kad vertingiausia yra kažkas “anapus” ir nevertina to, ką mato, jaučia, užuodžia…
Va aš dabar pro langą matau plaukiantį gražų debesėlį - ir jis man yra didesnė vertybė už kažkieno nesuvokiamus neapčiuopiamus sufantazuotus dalykus.
Daugiau pasitikėkime savimi. Tai nepasitikėjimas savimi stumia mus manyti, kad kažkas kažkur kitur yra gražiau, geriau, vertingiau nei čia - mūsų kasdienybėje.
Ar pakankamai konkretu? <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/drovus.gif” alt=“Drovus”></p>

<p>super.
aš irgi taip manau. tuoj įterpsiu viena mylimiausių ištraukų. [; prašau nesišaipyti,aš rimta šiandien. ;D</p>

<p>“-štai, - tarė žaisdamas,-akmuo, kuris po kiek laiko tikriausiai pavirs žeme, o iš žemės - augalu, žvėrimi arba žmogum. anksčiau aš sakyčiau: “šis akmuo - vien tik akmuo, jis bevertis, jis priklauso Majai (iliuzijai), bet persikūnijimų verpete jis gali virsti ir žmogumi ir dvasia, todėl jam teikiu reikšmę”. tikriausiai taip būčiau manęs anksčiau. bet dabar manau: <b>šis akmuo</b> - akmuo, jis - ir žvėris, jis - ir Dievas, jis - ir Buda, aš gerbiu ir myliu tą akmenį ne dėl to, kad jis kada nors galėtų būti šiuo ar anuo, o todėl, kad jis nuo amžių ir visada <b>yra viskuo</b>, ir kaip tik tai, kad jis - akmuo, man dabar ir šiandien pasirodo kaip akmuo - kaip tik dėl to jį myliu ir matau kiekvienos jo gyslos ir ertmės, jo geltonumo, pilkumo, jo kietumo, skambesio, sklidančio į jį pastuksenus, jo paviršiaus sausumo arba drėgnumo vertę ir prasmę.” [H.Hesse-Sidharta]</p>

<br>

<br>

<br>

<br>

<p>Issaugoti tai ka turi irgi labai svarbu.Jei nebusi toks stiprus ir neatsilaikysi istiktas nelaimes,kaip toliau kursi tai,ko nesugebejai issaugoti?</p>

<br>

<br>

<p>Išsaugoti galima daiktą, pavyzdžiui puoduką, knygą ar pagalį. Norint juos išsaugoti, tereikia juos palikti ramybėje, tereikia apginti nuo kažkokio sunaikinimo. O “vidinis grožis” nėra fizinis daiktas, kuris egzistuoja pats savaime. Va puodukas stovi ant stalo, tu gali į jį pažiūrėti ir pamatyti. O “vidinis grožis” nėra daiktas, tu negali bet kada pažiūrėti į žmogaus nugarą<img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile6.gif” alt=“Cha cha”> (ar kur) ir pamatyti tą jo vidinį grožį. Iš esmės, vidinis grožis yra vidinių žmogaus savybių komplekso (harmonijos) išraiška. Tai yra žmogaus būsenos išraiška. O gyvo žmogaus būsenos nuolatos kinta, niekas negali užšaldyti gyvą žmogų ir taip išsaugoti jo būseną atspindintį vidinį grožį.
Išsaugoti galima negyvus daiktus, o kaip tu išsaugosi pavyzdžiui “žavų žvilgsnį”, kurį šiandien matei praeivio akyse?</p>

<p>vk_ -> pas žmogų yra realios vidinės strukturos, yra aura, yra daug kas. Pvz aura yra vidinis grožis. Ja galima paveikt, arba padėt jai, pastiprint, pagerint, arba suteršt ir t.t. Kartais užtenka kelias minutes šalia kažko tik pabūt, ir tokią dozę teršalų gauni kad oho. O buna, kad pabuni salia gero zmogaus, ir taip gera pasidaro nuo jo auros skleidziamu bangų. Šiaip tai visi aplink save skleidžia konkrečias realias ir matomas bangas (tik mažai kas mato), tos bangos mus stumia viena ar kita linkme, žadina gerus ar negatyvius impulsus mumyse, bet mes galim nepasiduot kitų bangoms, kurios mums kenkia, ir ieškot tokiu žmonių, su kuriais abipusiai yra gera.</p>

<br>

<br>
Aura yra aura, o ne joks vidinis grožis. Kai prasideda skirtingas terminų supratimas, toliau susikalbėti neįmanoma.

<br>

<br>

<p>Mus veikia saulė, vėjas, lietus, temperatūros svyravimai, elektromagnetinės bangos, kaimynų nusiteikimai, suvalgyti pusryčiai, informacija genuose, matomas vaizdas, užuodžiamas kvapas, pasąmonėj glūdinčios užgniaužtos emocijos, psichologiniai kompleksai, nešiojamų batų dydis ir t.t. Na ir kas iš to<img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/f6.gif” alt=“???”> <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile1.gif” alt=“Šypsena”></p>

<br>

<br><p></p>

<p>Toks jausmas,kad esi materialistas-pripazisti tik tai,kas apciuopiama…
Pvz ta zavu zvilgsni gali issaugoti atmintyje<img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile4.gif” alt=“Liežuvis”></p>

<br>

<br>

<p>Atvirkščiai - tai jūs materialistai pasąmonėje turite (sąmoningai nesuvokiamą) kompleksą, kad viską reikia “saugoti”. Nereikia saugoti tokius dalykus. Jei nuolat galvosi apie tą seną “žavų žvilgsnį” savo atmintyje, tai tiesiog pražiopsosi naują žavų žvilgsnį.
Kaip neatrodytų paradoksalu, bet yra būtent taip.
Užsiėmę saugojimais, jūs kvėpuojat praeities dulkėmis ir pražiopsot dabartį.
Jūs saugot kažką mėgindami tai atitverti nuo kitų. Bet grožis turi prasmę tik tada, kai jis juntamas, matomas, suvokiamas - pergyvenamas. Saugodami grožį tokiu būdu jūs jį tik naikinate neduodami jam laisvai reikštis.</p>

<p>o kas jei mano “vidinis grozis” grazus TIK man, o kitam gal jis “prativnas” <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/veee.gif” alt=“Veee”> … ?</p>

<p>vk_, jei tai yra ir mus veikia, tai reiškia yra “kažkas iš to”. O kas konkrečiai, tai jau nuo kiekvieno dalyko atskirai priklauso kaip jis mus veikia. Juk yra prasmė visur, ir ją galima atrast, suprast, išsiaiškint.</p>

<p>vk_, grožio saugojimas savy nieko bendro su praeitim neturi. Saugojimas vyksta visada butent dabarty, dabartiniam momente bunant budriam, ir kaip tik jei žmogaus dėmesys bus dažnai praeity, tai jis gali nepastebėt kai dabarty jo grožis veikiamas kažkokių neigiamų faktorių, salygų, ar dar konors bet ko kitko.</p>

<br>

<br>

<p>Nepagaunu minties.
Kažkas daro kažkokią įtaką, kažką galima būtų “atrast, suprast, išsiaiškint” - kas iš teorinių galimybių? Svarbu tik tai, ką mes suvokiame “online režime”. O tos teorinės galimybės tik klaidina mus.</p>

<br>

<br>

<p>Dėl skonio nesiginčijama. Dažniausiai. <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile4.gif” alt=“Liežuvis”></p>

<br>

<br>

<p>Ar tavo “saugojimas” reiškia ką nors daugiau už kažkokio vaizdinio reguliarų pragrojimą atmintyje? Jei taip - tai paaiškink suprantamiau.</p>

<p>vk_,kodel sakai,kad mes gyvenam praeitimi? Kaip tik manau,jog reikia gyventi dabar ir tik dabar,negalvojant apie praeiti ir nesibaiminant ateities.O jei atminty islieka kazkas grazaus,tai nematau nieko blogo-juk tai mus praturtina,gal net patys tampam geresni<img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile2.gif” alt=“Mirkt”></p>

<br>

<br>
Todėl, kad jūs akcentuojat “saugojimą”. O aš akcentuoju “buvimą”.

<br>

<br>

<p>Dėl šito aš pilnai sutinku <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/good.gif” alt=“Gerai”>. Bet šie žodžiai labiau atitinka mano “buvimą”, o ne jūsų “saugojimą”.</p>