Kad nera blogai tai gerai, bet kas nenori geriau. Laimes pojutis priklauso nuo to, kiek tu turi palyginus su kitais. Gyveni nieko nematai ir manasi turys daug, esas ypatingas. O kai ismeta gyvenimas tycia ar netycia ir suvoki, kad nesijautei blogai tik todel, kad nezinojai kur esi, ar kaip gerai buna. Kai tai suvoki,jau taip gerai daugiau nesijauti. Bet gerai kai atiranda nepasitenkinimo pojutis norisi kazka keisti, ir imi tobuleti, lygiuotis i kitus, imi kazko siekti, guvenime atsiranda kryptis. Tik aisku, reikia realiai vertinti savo galimybes, neuzkelti karteles per aukstai, neuzsibrezti tiklsu, kurie netanes nieko iskyrus nepasitenkinima savimi, nusivylima.
Ech ta rytieciu malda "Dieve, suteik man jegu, kad galeciau pakeisti tai ka galiu pakeisti, suteik man stiprybes susitaikyti su tuo, ko neglaiu pakeisti, ir isminties atskirti viena nuo kito"
Esu tokia persona, kad vis kur nors isiveliu…kur ne visai deretu. bet juk taip norisi kokios nors intrigeles 
, po to vel intrigeles, po to vel ir taip laiks nuo laiko. Bet juk nuo to tik linksmiau gyventi