Redakcijos skiltis - copy/paste:
Doleris "ant garbės žodžio"
Pastarosiomis dienomis pasklido kelios žinios apie JAV ekonomiką ir tos šalies valiutą. Kai kas prabyla apie žinias, po to tradiciškai laukiama, kurios bus įvardyta kaip geros, o kurios – priešingai. Šiuo atveju žinios ne taip paprastai išdėliojamas į "geras" ir "blogas" lentynas. Tačiau pirmiausia aptarkime naujienas.
Pirmiausia JAV doleris lapkričio 19 d. pasiekė naują žemumų rekordą – jisai smuko iki 1,977 USD už eurą. Kitaip tariant, vos ne žemiausia padala nuo euro įvedimo. Tai būtų dar pusė bėdos, tačiau rinkos dalyviai rimtai sušneko apie sekančią padalą dolerio kelyje žemyn – 1,20 USD už eurą. Esant tokiems numatymams, išlošiai ir praradimai prognozuojami pagal vadovėlį: JAV eksportuotojams tai į gera, Europos eksportuotojams, vežantiems už euro zonos ribų – į bloga. Lietuviai gali apsiskaičiuoti savo laimikį ar praradimus pagal tai, kur jie veža. Tačiau su tiek vadovėlinių tiesų toli nenuvažiuosi, nes doleris vis krenta ir krenta, o JAV mokėjimų balanso deficitas dėl to nesumažėja tiek, kad nustotų kėlęs rūpestį. Jei kam įdomu, tas deficitas sudaro apie 1,5 mlrd. USD per dieną. Vadinasi, Amerika turi kasdien tiek pasiskolinti arba pritraukti tiek investicijų, kad suvestų galus. Tačiau pastarasis dolerio smukimas rodo, kad užsieniečiai gali būti linkę vis mažiau skolinti Amerikos valdžiai – t.y. investuoti į JAV valstybės vertybinius popierius. Ar gali taip nutikti, kad investuotojai masiškai nusigręš nuo JAV iždo obligacijų? Apie tai bijoma garsiai kalbėti, todėl niekas per daug ir nekalba.
Kitas dalykas, kad JAV mokėjimų balanso deficitas turi vieną labai aiškiai regimą priežastį, tokį drakoną siaubūną, vardu Kinija. Tai importas iš Kinijos didina deficitą. JAV valdžia šiomis dienomis nusprendė apriboti Kinijos tekstilės įvežimą. Tačiau toksai įtakingas asmuo kaip JAV Federalinio rezervo valdybos pirmininkas Alenas Grinspenas (Alan Greenspan) labai suabejojo, ar tokios priemonės nors kiek padės finansuoti minėtąjį deficitą.
Kita žinia apie JAV ūkį yra tai, kad augimas š.m. trečiąjį ketvirtį sudarė 7,2%, tačiau infliacija rugsėjį, lyginant su praėjusių metų rugsėju, sukosi apie 1%. Regimas ekonomikos augimas ir žema infliacija – patrauklūs dalykai užsienio investuotojams. Tačiau Amerikoje vienas iš didžiausių skolininkų yra valstybė. Pastaraisiais metais dramatiškai didėjo JAV valstybės skola: 2001-ųjų pabaigoje ji sudarė 2,7 trilijono dolerių, 2002-ųjų viduryje – 6 trilijonus, kitąmet skola turėtų suktis apie 7 trilijonus. Schema labai paprasta – prezidento Džordžo Bušo (George Bush) administracija ėmė mažinti mokesčius, todėl, norint padengti valstybės išlaidas, įskaitant ir karines, tenka skolintis. Jei šiuos išvedžiojimus sutrauktume į glaustą išvadą, tektų pasakyti, kad JAV, kaip valstybės, patikimumas remiasi viltimi, jog tos šalies ūkis atsigaus ir klestės. Taigi ir dolerio kursas pakabintas "ant garbės žodžio".
VŽ nuomone, esant tokioms aplinkybėms, apdairūs verslininkai turėtų savo kitų metų biudžetus sudaryti, atsižvelgdami į prognozę, kad doleris važiuos žemyn ir toliau.