zmogaus prigimtis yra sadomazochistine, cia faktas kaip blynas.
Tai yra saves nepilnavertiskumo jausmas. Turi ismokti save myleti ir vertinti.
Azotas rašė:
klausymas idomus ir vertas demesio. Na nezinau ar as priklausau sitai zmoniu grupei, nors tikriausiai tu MG manai, kad priklausau. aplinkiniu niekada neskaudinu, na nebent buna atveju, kai padarai to nenoredamas ar nepastebedamas, bet tai tuojau pat istaisau. O vat jau savyje tai man nepavyksta ramybes rasti, tarytum genetiskai uzkoduotas mano organizmas man priesintis. Visuomet bandau save padaryti zvalesni, geros nuotaikos, kad ir aplinkiniams butu smagu bendrauti, bet nieko neiseina, ivyksta tarsi atmetimo reakcija tarp proto dvasios ir kuno. taigi kai vyksta tokie konfliktai viduje, neiseina normaliai bendrauti su isoriniu pasauliu nors to ir stengiuosi neparodyti.
Azotai, tu esi nerami dusia, nerandanti vietos…
Apie mane irgi daug kas taip sako.
Azotas rašė:
zmogus turi rasti ramybe pats savyje, dziaugtis kad gali gyventi, tik tada jis normaliai bendraus su aplinkiniais ir jam neskaudes sirdies del savo poelgiu. Tai kolkas viskas ka as manau.
O kaip atrasti ta ramybe savyje?
Be galo sunkus uzdavinys…
miegancioji grazuolyte rašė:
Kai kurie zmones patys gadina sau gyvenima. Patys save kankina, patys elgiasi visiskai neapgalvotai, nors giliai sirdyje zino, kad paskui nuo to jiems bus tik blogiau…Zodziu, ardo savo sukurta gera aplinka, skaudina artimus zmones ir galu gale juos praranda, o paskui be proto kankinasi ir keikia savo likima. Pamastykime-kodel taip yra? Kas zmoguje gali skatinti taip elgtis?
Cia tu apie save? Atsakysiu sudetingai.Visa beda,kad savo egzistencija supancioje aplinkoje zmones supranta,kaip neisnarpliojama voratinkli.O is tikro su zmonemis reikia paprasciau,i klausimus placiau ziureti.Visi prisigalvoja nebutu dalyku.,niekas nedaro atrakcijos is gyvenimo.Sypsokites zmones.