Dar vienas nesudėtingas receptas: 250 g manų košės, 125 g kukurūzų miltų, 125 g sojos miltų, 5 kiaušiniai, 10 ml braškių sirupo, 2 šaukštai cukraus.
Visame pasaulyje baltyminiais kukuliais pagaunama iš tiesų daug ir didelių karpių. Kuo sudėtingesnis kukulių receptas, kuo daugiau jame baltymų, tuo kukulis brangesnis. Dauguma žvejų šią nuostatą priima už gryną pinigą, tačiau pastaruoju metu atsiranda visai kitokių nuomonių ir jos gana aktyviai reiškiamos net ir labai konservatyvioje anglų spaudoje. Nemažai anglų karpininkų teigia, kad baltyminių kukulių gamyba iš kuo baltymingesnių medžiagų yra legenda. Jų nuomone, nei vienas karpis ne tik uostydamas, bet ir ragaudamas negali įvertinti kukulyje esančių baltymų kiekio. Skonis, kvapas, bet ne baltymų kiekis vilioja karpius. Net žmogus, protinga būtybė, niekada nesirenka kepsnio pagal jo energetinę vertę. Jei taip būtų, tai pusė pasaulio mėglautųsi lietuviška virtuve - cepelinais, vėdarais, bulviniais blynais, - pigu ir skrandį užkemša padoriai. Tačiau jei kukuliai, daugelio žvejų nuomone, turi turėti daug baltymų, tai, naujai mąstančių anglų nuomone, tie baltymai bent jau neturėtų būti pagaminti iš pieno produktų. Karpiai - ne žinduoliai. Jie fermentų, kurie skaidytų meškeriotojų siūlomus karvės pieno baltymus, negamina. Toks kukulis karpio skrandyje yra lygiai tas pat kaip akmuo mūsų skrandyje. Apskritai žuviai juk vis vien, ar pačiuptame kukulyje baltymų kiekis sudaro 10 ar 70 procentų. (Tai jau skrandžio reikalas.) Kas gali įrodyti, kad karpis, pagriebęs baltyminį kukulį, nebūtų griebęs mažiau baltymų turinčio kukulio. Dideli karpiai ne taip dažnai užkimba, kad galima būtų kalbėti apie kažkokias tendencijas. Visa tai gali būti tiktai kukulius gaminančių firmų reklama. Nes kur kas patogiau parduoti brangiai kainuojantį daug baltymų turintį kukulį, nei panašų, tokio pačio skonio ir lygiai taip pat kvepiantį, tik iš paprastesnių medžiagų pagamintą masalą. Pasak anglų, optimalus daug baltymų turinčių masalo medžiagų kiekis neturėtų viršyti 35 procentų, nes visi virš šios ribos esantys baltymai žuvų organizme virsta amoniaku, kuris išskiriamas į išorę. Amoniakas ne tik kenksmingas žuvų nervinėms ląstelėms, bet ir mažina jų apetitą. Iš to galima daryti išvadą, kad baltymingi kukuliai nėra pernelyg geras masalas karpiams. Nei vienas meškeriotojas nenori kad karpis kažko užėdęs imtų nervintis, prarastų apetitą ir paprasčiausiai nekibtų. Naujų teorijų autoriai ne tik peikia kukulius, bet ir jaukus. Negana to, ši kritika nėra nepamatuota, nes kartu pateikiame, koks turėtų būti karpių masalas ar jaukas. Apie naminę baltyminių kukulių gamybą pasakyta konkrečiai ir aiškiai: žvejo tikslas yra žvejoti, o ne sėdėti virtuvėje ir gaminti kažką, ko nei žuvis ės, nei pats prarysi. Jaukinimo kukuliai turėtų būti gana pigūs, nes jie įkrenta į vandenį ir iš ten jų neiškrapštysi. Be to, kukuliai turėtų būti lengvai virškinami, nes kuo greičiau karpio skrandis juos suvirškins, tuo greičiau žuvis vėl užsimanys ėsti ir grįš į tą pačią vietą. Dauguma šiuolaikinių Anglijos meškeriotojų užsiiminėja savotišku mazochizmu - sėdi namuose, verda naujus kukulius, perka brangesnius produktus, tačiau niekada nesusimąsto, kad jų masalas guli paprasčiausiai visai ne ten, kur reikia. O mintis, kad kažkoks jų mylimas kvapnusis priedas atbaido žuvis, jiems į galvą niekada neateina. Nuoširdžiai pavarčius pastarųjų metų karpininkams skirtą literatūrą (Europoje leidžiama bent dvidešimt tokių žurnalų), galima rasti dar vienos teorijos paneigimą. Piramidės teorija teigia, kad kuo ilgiau karpius šersime, tuo didesnės žuvys susirinks į jaukinimo vietą. Be abejo, tai gali būti tik hipotezė arba rašymas dėl rašymo, nors iš tiesų Vakarų pasaulyje šie tema diskusijos labai suaktyvėjo. Daugelis meškeriotojų reiškia labai originalias mintis: “Jei karpis nesidomi mano masalu, aš gaudau su kuo nors kitu - gyvenimas pernelyg trumpas, kad aukočiau tiek daug laiko šerdamas”. Viskas gerai. Su šia mintimi visi sutinka. Tačiau niekas negali pasakyti, kas yra tas masalas ar jaukas. Visus masalus ir jaukus žuvys gali ėsti. Tik ko vieną dieną karpiai nori, niekas nežino. Be abejo, jei masalas kvepia puikiai, turi gerą skonį, karpis anksčiau ar vėliau bent trumpam jį įsiurbs. Jei tas masalas dar ir ant plauko kabo, jei meškeriotojas nemiega ant kranto, tai gal laimikis ir atsidurs krepšyje. Tačiau yra vienas mažutis niuansas - ar iš tiesų karpis atplauks ir paragaus to masalo. Žuvis gali bijoti bulvės, nes penkerius metus visi meškeriotojai tik ir bandė ją įsiūlyti. Karpis žino, kas yra bulvė ir iš jos kyšantis kabliukas. Jis gali neplaukti ir todėl, kad net pats skaniausias ir kvapniausias masalas guli ten, kur lankosi tiktai dyglės. Ši problema ypač opi, nes ten, kur nėra karpių, gali suberti šimtus kilogramų jauko, tačiau 10 - 15 kilogramų “paršai” niekada nepakeis savo įpročių. Šalia stovintis vaikigalis ant karpių takelio gali sužvejoti atsitiktinį laimikį, bet beviltiškai ne į tą vietą pinigus skandinantis meškeriotojas - niekada. Prisiekusių karpininkų laukia ir dar viena nelaimė - žūklės vieta. Ją surasti galima. Joje galima jaukinti kelias dienas, tačiau niekas nėra garantuotas, kad tą dieną, kai žvejosime, ant kranto nesurasi ir kelių kitų meškeriotojų. Be dvikojų neprašytų svečių, yra ir kitų - karšių, kuojų ir net vėžių. Ilgalaikis jaukinimas, ypač stovinčiame vandenyje, turi dar daugiau problemų. Pavyzdžiui, kokį jauko kiekį reikia sumesti į vandenį. Jei jo bus per daug, tai karpiai visko nesuės, o prie puotos likučių greitai prisistatys kiti nekviesti svečiai. Anglai teigia, jei lėtoje upėje, nuolat jaukinant, karpiai viso maisto nesuėda, tai ten greitai atsiranda menkių. O jei jos įjunka į tą vietą, tai apie jokio karpio kibimą negali būti nei kalbos. Jei jauko per mažai, tai jaukinimo vietoje apsilankys tik vienas kitas karpis, ir labai abejotina, kad jų būrys toje vietoje lankysis pastoviai. O juk niekas nežino, kiek karpių iš dešimties susidomi masalu. Gal vienas, o gal ir nei vienas
didelis dekui,vasara isbandysim,gal pasiteisins 
apie receptus rasyta ankstesnese temose ieskok tikrai yra 
Kiaušiniai 10 vnt. Vanduo * 100-300 ml 800 g - bet ko, kas gali privilioti karpį. Pvz, gaudant komercinuose tvenkiniuose- maltų kombinuotų pašarų, kur sėkmingai gaudo ant bulvės- virtos ir sutrintos bulvės, kur gaudo ant žirnių- žirnių miltų, kur karpiai labai įtarūs- ant ko negaudo ir tt. Ir pan. Galima ir nieko nedėti- tada kvietinių miltų 400ml- pvz vasarą dar įmetus ½ rekomenduojamo Sensas Carpix kvapo kiekio- gaunasi labai neblogi. Dėti visą Sensas rekomenduojamą kiekį- tik gaudant tuose telkiniuose, kur karpiai mėgsta stiprius kvapus. Protilac** 550 ml Sojos miltai*** 650 ml Kukurūzų miltai*** 650 ml Kvietiniai miltai**** 400- 1500 ml Kvapai, dažai, saldikliai, atraktoriai, kvapo sustiprintojai ir tt- pagal skonį, bet turi patikti ir karpiam J***** * galima dėti daugiau kiaušinių ir visiškai nepilti vandens. Vandens kiekis- proceso metu, pagal konsistencija. Pridėjus vandens- blogiau kočiojasi su kleckų kočiojimo lenta, tirpina PVA siūlus ar maišelius. Bet geriau ir tolygiau skleidžia kvapą, o tai geriau vilioja karpius. **lieso pieno milteliai veršeliam, baltymų- 33%, laktozės ~20%. Tinka ir kt. baltyminiai- vitamininiai kompleksai ar pieno milteliai, bet Protilac be priimtinos sudėties dar turi ir gan malonų kvapą. Šiais metais aptikau dar geresnį variantą- Nutrified Veghel gamybos Prelac- jame baltymų 39.5%. Radau Vilniuj, Veta veterinarijos vaistinėje. *** pirkti maisto prekių parduotuvėj- pigesni ir žymiai geresni, nei siūlomi žūklės parduotuvėse. **** iškart sudedu 400ml, paskui porcijom pridedu iki tinkamos konsistencijos. Kvapai- dedu 1-3 (5). Vasarą saldus- saldesnis- aštrus, rudenį saldus- aštrus, mažesnėm dozėm. Kokius ir kiek naudoti- čia jau jūsų minties laisvė- vandens telkiniai skirtingi- skirtingi ir karpių skoniai.
Virta bulvė — karpinių žuvų masalas. Kad nenukristų, įkišta į kabliuką ji apvyniojama baltu siūlu. Meškeriojant laikoma ant dugno — čia šniukštinėjančios žuvys ją įčiulpia. Pakertama, vos pajudėjus plūdei. Tvirčiau bulvė laikosi užmauta ant kabliuko. Į virtą ir nuluptą bulvę per išdurtą skylę įkišamas plastelino strypelis. Bulvė sušaldoma šaldytuve, į žūklę vežama termose. Meškeriojant iš bulvės išimamas plas-telinas ir ji užmaunama ant valo. Pririšus pavadėlį, bulvė nuleidžiama iki kabliuko ir į jį įbedama. Užmetama greitai, kad ore bulvė nespėtų ištižti. Dar paprasčiau yra į išvirtą bulvę įbesti ploną tuščiavidurį žolės stiebelį. Per bulvę ir per stiebelį skersai persmeigiamas kabliukas taip, kad jo užkarta pradurtų žolę. Taip paruoštą bulvę galima toli užmesti
Sadyvra>aik prigulc gana chi tu receptu floodasble 
dar pasėdėsiu 
Aga posedek itariu kad akutes pas dede jau kap kukuliai
Sadyvra, nu papasakok man kas pas Tavy - ar mikrobulbos pro adatos skylutę pralendančios, ar supergigahakai su kišenėm į katras bulbas suberi 
