bulia rase,kad nepastebejo,jog vaiku isvaizda priklauso nuo drabuziu.taciau tai galiu pasakyt apie savo dukteri.kaiji apsirengus gerais rubais,ji tiesiog grazuole,lyg manekene.bet jeigu aprenkta prastesniais rubais,o jeigu dar baltais-grozis kazkur nublanksta.
Nezinau,as niekada negalvojau,kokios isvaizdos noreciau vaiko.Budavo,pagalvoji,kad gerai butu,jei paveldetu viena ar kita mano ir tevo grazesni bruoza,bet sudaryti portreta-ne.Man net kazkaip keistai tai skamba.Svarbiausia,kad sveikas vaikas butu,o visa kita-nesvarbu.
as savo dukra isivaiduoju tokia: didele ir garbanota beveik baltu plauku kupeta,zydromis akutemis, zodziu mielas velniukas.
na o sunu isivaizduoju su zavia, kaip vyro sypsena(mano mama dievina jo sypsena 
) riesta nosyte, o tiksliau tai vyro kopija
Teisingai. Svarbiausiai, kad butu sveikas.
Neseniai sužinojau, kad viena pažįstama apie mano vaiką pasakė:"kokia negraži mergaitė…
"…
Žinau, kad jos mergytė "kataloginė", tokia didelėm akim, garbanotais šviesiais plaukučiais…, bet man tai vis tiek mano vaikas pats gražiausias… Tik nuotaiką baisiai sugadino…Trumpam
Man ilgai mano mergaites nebuvo grazios. Taciau mane ikalbejo. Ypac stengesi ju aukle… O man taip norisi, kad jos butu laimingos, ka ten tas grozis…
Raminkites Nematet jus negraziu vaiku Kai prisimenu kokia buvau baisuokle Strazdanota baisiai, kuda kaip distrofike…oi… Manishke tai irgi ne katalogine, keistu bruozhu, neiprastu akiu. Labai svarbu vaikui idiegti pasitikejimo savo ishvaizda… Buna kad ji pasiskundzia - va mano akys negrazios, plaukai ploni ir t.t. Tai ir sakau - kad uzhtat retos formos, o plaukai labai shvelnus.
O shiaip…nemachiau negarzaus vaiko… Na, nebent kokia liga sergantis…
ar nepastebėjot, kad jei žmogus būna labai gražus vaikystėje, tai užaugęs - šiaip sau. Ir atvirkščiai.
Būna būna, bet ne visada. Dar pastabejau, kad jei dukrytė panaši į mamą, tai galima preliminariai įsivaizduoti, kaip ji atrodys užaugus, o vat mano mergytė panaši į tėtį, o tėtis sesers panašios neturi, tai ir nežinau, kas iš to mano vaiko išaugs…
O mes visi nutarem,kad musu dukryte i vyro mama panasi kazkuo.Man tai dukryte grazi,nors mano mamos zodziais-savotiska.O man skaudu,kai mociutem vienintele anukele negrazi.Jau kai as augau,vis girdedavau kaip broli visi girdavo -oi koks grazus.O as sededavau liezuvi ir ausis paklojus ir nei zodelio apie mane-tyla.Kazkada mama,kai jau baigesi paauglyste pasake"va dabar tai tu jau virsti i ta gulbe is bjauraus anciuko
."Prablioviau puse nakties,kai supratau,kad mano visi itarinejimai kokia as negrazi-buvo neissigalvojimas.Buvo momentu,kai as pamacius ateinant grazia kokia panele,o jei dar pazistama,noredavau po zemem su savo negraziu ir spuoguotu veidu prasmegt.Gerai,kad tetis visada sakydavo-mano dukra labai grazi.bet uztai uzaugau kompleksu kruva.nereikia ir perdetai liaupsint,bet negalima girt vieno vaiko,o apie kita nutylet.Juk kiekvienas vaikas savaip simpatiskas.
Man mano mergiote pati grazhiausia - liekna, trapi kaip elfas melynake shviesiaplauke. jei pagal beauty for all seasons sezonu klasifikacija - tipishkas pavasariukas
Kokia šilta tema
kai dar neturėjau vaikų, įsivaizduodavau šviesiaplakį berniuką guviomis akimis, plačia sypsena ir panašų į žmogų, kurį tuomet mylėjau.
Kai jau laukiausi, sapnavau būtent tokį.
Ir gimė - kaip išlietas svajonių vaikiukas
Dabar toks ir auga - plaukučiai šviesūs, akys mėlynos, nors mes su jo tėčiu esam tamsesnio gymio. O formos, sudėjimas - tėčio.
Antrojo laukdama įsivaizdavau, kad tai mergaitė, bet kokia - nežinojau. Kaskart jam judant mėginau įsivazduoti kokia to veidelio mimika, plaukučiai, labai nekatravau greičiau pamatyti.
Kai gimė, žiūriu - iš akies trauktas tėvas. Nuo galvos formos, veido bruožų, iki pirštų galiukų. Dabar jau vaikšto, šneka, bet yra grynas tėvas - judesiai tokie pat, charakterisi panašus, net miega ta pačia poza kaip tėvas 
Nė minutėlei nesigailėjau, kad tai berniukas. Ji man dabar pats gražiausias - net savo atsikišusiu pilvuku
O mergaitės taip ir neturiu…
Ir įsivaizduoti negaliu, nes tie įsivaizdavimai atsiranda tada, kai labai labai įsimyli žmogų ir norisi auginti su juo vaikus.
Mano papurgalvis metinukas dar toks panasus i save ir kudikiskai grazus. Tikiuosi, kad bus i tete. O mergytes toookios kasos. Bet niurzgle, kaip ir mama vaikysteje . Nors, atsimenu posaki, kad merginos i tecius, o berniukai labiau i mamas panasus. Pas mus kol kas jis nepasiteisino
[quote]prabėgom rašė:
Nors, atsimenu posaki, kad merginos i tecius, o berniukai labiau i mamas panasus. Pas mus kol kas jis nepasiteisino
[/quote]
posakis yra apie tai, kad mergaitės, panašios į tėčius, būna laimingesnės o berniukai laimingesni, jei panašūs į mamas… bet tai netiesa 
Kaip keista…as niekada neisivaizduodavau… Tik jausmas budavo…kaip liesiu shvelnute kudykio odyte, kvapas naujagymio, kvepavimas… Neapsakomas palaimos ir meiles jausmas apima kai pagalvoju, kad gal dar turesiu kada nors mazhyli… Bet net kai laukiausi neisivaziduodavau… O jau kai gime tai man grazhi nepasirode… Labai jau ilga ir kuda didzhiulem akim ir ilgais juodais gaurais Po keliu dienu nuslinko ir ji ilgai ilgai buvo plika O dar kadangi grynas tetis, tai tikras berniukas buvo…kai pazhiuriu i nuotraukas…nu visai i mergaite nebuvo panashi… O dabar vis grazeja grazeja…