Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai
Prisijunk: Pamiršau slaptažodį  Užsiregistruoti
Rėmėjai:

Julianas Schnabel PRIE AMŽINYBĖS VARTŲ (At Eternity's Gate, 2018)


Tikrinti, ar yra naujų atsakymų temoje

Atsakyti Kitos temos Nauja tema Temą 2019 01 19 d. 01:49 pradėjo  kertukas, peržiūrėta 1314 k.
Puslapiai: 1 
kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 14053

2019-01-19 01:49 1 žinutė iš 4 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Sutapo, jog kai laukiau šio filmo seanso seanso, k/t Vingis būrėsi ir ten pat esančio "Domino" teatro žiūrovai. Jie visada skiriasi nuo kino žiūrovų. Kasdieninių šiltų rūbų neturintys kur pasikabinti ir, kas kvailiausia, didelė dalis besinešančių pokus spragėsių. Išoriškai vertinant teatro spektaklį žiūrėsiantys žmonės greta anų išrodo pasitempę ir intelektualesni, solidesni jeigu jau ne dėl savo pasirinkimo, tai jau tikrai dėl rūbinės paslaugos. Tačiau ne šįkart! Atrodytų lyg aukštesnės prabos gyvą, o ne konservuotą meną pasirinkę žiūrovai, didžiai klydo savo sprendime – tikras menas buvo gretimoje salėje....

"Prie amžinybės vartų" skirta pasaulinei dailės garsenybei, tapytojui iš Olandijos VINCENT VAN GOGH. Plačiai žinoma, kad pastaraisiais metais ši asmenybė tapo "graibstoma" šiuolaikinių menininkų, kuriant įvairiausių žvilgsnių rakursus į šį praeities menininką, jo kūrybą, biografiją, palikimą. Štai kad ir Lietuva: prieš keletą metų galima buvo grožėtis jo meno pavyzdžiais kūrybingoje video instaliacijoje prekybos centre "Panorama" Vilniuje ir labai jau stipriai panardino besidominčius pernykštis "Kino pavasaris", parodydamas ir pirmąjį pasaulyje tapytą (ne pieštą!) animacinį filmą JŪSŲ VINCENTAS, ir pasikviesdamas abu filmo autorius pasidalinti mintimis su žiūrovais ne vien apie filmą, bet ir apie patį iškilųjį dailininką. Elgčiausi neprotingai, primindamas dabar čia ką pavasarį pavyko sužinoti apie Van Goghą. Teksto būtų daugybė...
Bet jeigu ką domina, ir ypač jeigu nesugebėjote pamatyti šio labai plačiai pasaulyje nuskambėjusio filmo, pridėsiu nuorodą, kurioje bus ir legalios filmų svetainės adresas su kokybiškiausio vaizdo ir lietuviško vertimo šio filmo pažiūrėjimo galimybė:

https://banga.tv3.lt/lt/2forum.showPosts/896800.462-=(4128297235

Kadangi naujojo VINCENT VAN GOGH atminčiai skirtas filmo "Prie amžinybės vartų" pagrindinis kūrėjas yra dailininkas (apie jį nesusilaikysiu nepapasakojęs šios recenzijos pabaigoje), linkęs savo kinematografiniuose darbuose rodyti akivaizdžią meilę dailininkams (tam skirtas ir jo debiutinis filmas "Basquiat" (1996)), tai logiška, kad pirminėje naujausio filmo dalyje jis leidžia operatoriui Benoit Delhomme demonstruoti visą savo išmonę ir meistrystę bandant parodyti, kas galėjo dėtis van Gogho galvoje, kai jis klajodavo po laukus ieškodamas natūros savo paveikslams bei tapydamas juos. Ko tik neišvysti ekrane, kai naudojami specialūs kino kameros filtrai, zoomai, tik autoriams žinomi kiti techniniai triukai, o ta kamera "drebinama" lyg norint priminti žiūrovui, kad buvo toks danų kino manifestas "Dogma".... Efektas tikrai pasiekiamas ir kino salėje žiūrovas panyra į vizualaus efekto būseną...
Tačiau baigus tas meno žaismes, "Prie amžinybės vartų" įrieda į gana tradicinio biografinio kino vėžes, kas, manau, įdomu neįnoringam kino mėgėjui, bet yra nepakankama kino kritikams. Ieškoma "sliekų", kad šalia tiesiog genialiai vaidinančios Vincentą van Goghą Holivudo žvaigždės WILLEM DEFOE, kai kurių epizodinių vaidmenų atlikėjai yra vidutiniški ir nekaloritiniai, kad "organizuojamos" kad ir efektingai žiūrimos, bet spekuliatyvios scenos bandant imituoti sunkią dailininko būklę gyvenant tarp Prancūzijos Arli miestelio gyventojų. Kad ir tas ne itin logiškas susidūrimas su moksleivių klase tapant natūroje paveikslą. Laikoma dirbtine ir dailininko pokalbio su kunigu scena, kai pasak filmo sprendėsi van Gogho likimas – ar jis ir toliau lieka psichiatrinėje ligoninėje, ar gali grįžti į savo "geltonąjį" namelį Arli. Vieno iš žymiausių Danijos kino žvaigždžių MADS MIKKELSEN (jis – tikras Scanoramos festivalio favoritas!) vaidinamas kunigas nuoširdžiai kalba su tapytoju apie Dievą, menininko paskirtį gyvenime. Man kadras pasirodė prasmingas, nors ir sukurtas dėl efekto žiūrovui – pokalbis baigiamas tiesmuku klausimu, kodėl van Goghas laiko save tapytoju, juk tapo tokius bjaurius paveikslus? Kunigas net nusuks Vincento drobę, kad nuodėmingos akys neregėtų tokios "bjaurasties"...
Pokalbis aiškiai specialiai sukurtas, žinant, kad Vincento van Gogho paveikslai dabar įkainojami milijoninėmis sumomis, o brangiausiai kol kas parduotas jo paveikslas "Daktaro Gachet portretas" pasiekė aukcione 82,5 mln. USD dydį ! Žinančiam tai žiūrovui, minimas pokalbis atrodys kaip šiurpus sapnas, nes dabar koks kunigas vargu ar pasiryžtų net laikyti ir sukioti olando paveikslą dėl neįtikėtinos jo vertės...

Tokių efektėlių prismaigstymas filme matyt paliks jį su Venecijos miesto ir jo garsiosios dailės bienalės prizu bei geriausio aktoriaus Willem Dafoe pripažinimo geriausiu aktoriumi prestižiniame Venecijos kino festivalyje. Į vasario 24 d. įteikiamus Oskarus dėl minėtų filmo supaprastinimų, "Prie amžinybės vartų" greičiausiai nepretenduos.

Bet neretai Oskarai nelemia filmo žiūroviškumo. Ir šiuo atveju, malonumas žiūrėti šį filmą neprapuls, jeigu Oskarai jį aplenks. Ir netgi žinant Olandijos dailės genijaus biografinius motyvus bent jau iš animacinio filmo "Jūsų Vincentas" ("Prie amžinybės vartų" randa ir kitokių biografinių akcentų), jau vien verta vykti žiūrėti naująjį filmą dėl DAFOE indėlio. Van Goghas mirė 37 metų. Šiuo požiūriu jis panašus į mūsiškį Mikalojų Konstantiną ČIURLIONĮ, sukūrusį didžiumą savo garsiausių darbų per 5 paskutinius gyvenimo metus, o gyvenimo pabaigos sulaukusį psichiatrijos ligoninėje. Na, Vincento van Gogho mąstai ženklesni – per 15 paskutinių gyvenimo mėnesių nutapė 200 aliejinių paveikslų (per paskutines 80 dienų – net 75!) ir daugiau nei 100 piešinių. Willem Dafoe buvo sukakę 62-eji, kai įkūnijo dailininką. Bet beveik dvigubai vyresnis aktorius stebėtinai panašus į likusius van Gogho autoportretus, kuriuos jis nutapė save žiūrėdamas į veidrodį....

Kaip rašiau aukščiau, visai dabar nenorėdamas lįsti prie dailės klasiko biografinių faktų, neiškęsiu nepareklamavęs šių metų aktualijos. Tiesa, filme pateikiamas faktas, kas dar buvo atrasta apie V. van Gogho palikimą 2016 metais. To irgi nekomentuosiu – bus įdomiau iš filmo tai sužinoti...
Taigi, turintys ryšių Londone, turėtų pradėti rūpintis bilietais. Kovo 27 d. Londono meno galerija TATE BRITAIN atidaro VINCENT VAN GOGH originalių darbų parodą, kuri veiks iki rugpjūčio 11 d. Bus eksponuojama 45 paveikslai, kuriuos skolina žymiausios pasaulio galerijos, eksponuojančios dailininko kūrinius. Tarp parodai skolinamų darbų minimi 1889 m. nutapytas V. van Gogho autoportretas iš Vašingtono nacionalinės dailės galerijos, "Žvaigždėta naktis virš Ronos" ("Starry Night over the Rhone", 1888) iš Orsė muziejaus Paryžiuje, "Kalinių mankšta" ("Prisoners Exercising", 1890) iš Puškino muziejaus Maskvoje. Iš namų, t. y., Londono nacionalinės galerijos, – parodai paskolintas vienas žinomiausių, chrestomatinis dailininko paveikslas iš ciklo "Saulėgrąžos" (1888). Ir žinote ką šia proga visų pirma pasakė "Tate Britain" direktorius? Ogi: "Manau, jog šįkart mūsų grindys atlaikys". Ir čia – ne ekspromtu sugalvotas joke'as britų juodojo humoro stiliumi... Dalykas tas, kad paskutinį kartą šioje galerijoje Vincent van Gogh darbų paroda buvo surengta dar 1947 metais. Parodą tuomet aplankė 157.000 žmonių, įskaičiuojant karalienę. To meto dienraščiai meno ištroškusiųjų eiles lygino su tomis, kurios pokariu nusidriekdavo prie maisto krautuvių, kur buvo parduodamas kortelėmis normuotas maistas. (Tai todėl filmo sceną, kai atsakydamas kunigui, nusukusiam nuo žmonių akių vieną Vincento paveikslą, tapytojas pasako, kad, matyt, aš gimiau ne tuo laiku (dailininkas mirė 1890 m.), vadinu spekuliatyve dėl efekto). Ir šis prieš daugiau kaip 70-imt metų buvęs anšlagas baigėsi tuo, kad ... įlūžo galerijos grindys Šypsena

Kaip žadėjau, baigsiu apie tą, kuris kuria meilės prisipažinimus dailininkams.
Niujorko žydas Julian Schnabel yra žinomas dailininkas bei rašytojas. Jo paveikslai eksponuojami Niujorko Metropoliteno Meno muziejuje, Paryžiaus Džordžo Pompidou centre ir daugelyje kitų muziejų. Kada daugiau kaip prieš du dešimtmečius, būdamas jau 45-ių jis nutarė tapti kino autoriumi ir pasiryžo filmuoti filmą apie išėjusį anapilin kolegą dailininką Jean-Michel Basquiat, debiutantui pavyko pasikviesti filmuotis David Bowie, Gary Oldman, Benicio del Toro, Dennis Hopper, Courtney Love, Christopfer Walken, Willem Defoe bei kitus žinomus aktorius. Sekančiame filme, kuriame Schnabelis ekranizavo rašytojo Reinaldo Arenas autobiografinį romaną, darbuotis su režisieriumi pareiškė norą žvaigždės, kurias mielai sutiktų matyti savo filmuose bet kuris pripažintas kino režisierius. Johnny Depp, Sean Penn, Hector Babenco, Olivier Martinez, Javieras Bardemas. Net minimaliai kinu besidomintis žmogus aiškiai suvoks, jog tokių kompanijonų į savo projektus kūrėjas, nebūdamas ypač aukštai vertinamas, susikviesti nesugebėtų.
Ir štai sukūrus išties išskirtinį pagal daugelį kriterijų filmą "Skafandras ir drugelis" (2007 m.), atėjo Schnabeliui ir didžiulis pripažinimas kaip kino autoriui. Kanų kino festivalyje gautas Geriausio režisieriaus prizas.
Svarbiausia šiame filme – kinematografinėmis priemonėmis puikiai parodytas neįtikėtinas, tačiau realus žinomo visuomenėje prancūzo noras palikti po savęs Žemėje kiek galima daugiau prisiminimo apie save. Turima galvoje, jog garsiam šios šalies žurnalistui ir rašytojui, "Elle" žurnalo vyr. redaktoriui, 43 metų Jean-Dominiq Bauby likimas buvo negailestingas – pačioje 1995 m. pabaigoje jis patyrė ypač sunkų insultą. Liko normaliai funkcionuoti tik smegenys ir... viena akis. Praėjus maždaug 16-ai mėnesių jis paliko šį pasaulį. Ir šios tragiškos istorijos esmė yra ta, jog per šį neilgą laiką, žurnalistas sugebėjo įvykdyti savo sutartį su viena Prancūzijos leidykla – išleisti autobiografinę dienoraščio stiliaus knygą. Jos pagrindu ir parašytas šio filmo scenarijus. Bauby savo knygoje yra tiesiai pavadinęs savo būseną – žmogus-daržovė. Kaip įmanoma buvo matant viena akimi ir fiziškai galint atlikti tik vieną judesį - mirksėti, ir yra šis filmas.
Tikiuosi, kas praleidote šį "Kino pavasaryje" hitu buvusį filmą, norėtumėte pamatyti kaip galima parašyti knygą esant visiškai paralyžuotoje būklėje. Galima pasižiūrėti internete, kad ir čia:

https://www.filmai.in/skafandras-ir-drugelis-lietuviu-kalba

Štai toks režisierius sukūrė dabar filmą apie Vincent van Gogh'ą.
Ligonį Bauby vaidinęs MATHEU ALMARIC šįkart vaidina daktarą Paul Gachet – vieną iš nedaugelio Arli miestelyje, palaikiusį ir suvokusį tapytojo genialumą.



kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 14062

2019-01-23 17:42 2 žinutė iš 4 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Kaip ir reikėjo tikėtis, Wiilem Dafoe nominuotas geriausio metų pagrindinio aktoriaus Oskarui.

Jau 3 kartus nominacijos neišsipildė. Gal ketvirtas kartas nemeluos?


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 14482

2020-02-14 12:31 3 žinutė iš 4 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
JONAS ŪBIS:

"Retas menininkas sulaukė tiek biografinių filmų, kiek Van Goghas. Naujausiame Juliano Schnabelio filme "Prie amžinybės vartų" (TV1, 16 d. 21 val.) tapytojas yra apsėstas dailės ir noro pakeisti pasaulį. Iš Paryžiaus persikėlęs į Arlį ir įkvėptas gamtos, Van Goghas ims keistis – čia ir susiformuos jo meninis stilius, kuris tada pripažinimo nesulaukė. Schnabelis pats yra dailininkas, jis sukūrė vaidybinį filmą apie Jeaną-Michelį Basqiuat 10-ojo dešimtmečio pradžioje, kai masinė kultūra dar tik pradėjo jį "įsisavinti", nors, regis, tada ir Van Gogho paveikslais pradėta puošti medžiaginius pirkinių maišelius.

Schnabelio filme viskas juda, režisierius griebiasi subjektyvios kameros, labai stambių planų, netikėtų rakursų, kadras staiga praranda spalvas ir tampa negatyvu, trumpai tariant, stengiamasi perteikti, kaip Van Goghas suvokia jį supantį pasaulį. Tačiau, priešingai nei forma, "Prie amžinybės vartų" turinys tradicinis, nors Schnabelis ir rodo alternatyvią dailininko mirties versiją ir nuolat lygina kenčiantį menininką su Kristumi. Van Goghą suvaidino Willemas Dafoe ir pelnytai buvo apdovanotas Venecijos kino festivalio "Volpi" taure. Van Gogho monologas, kuriame jis lygina save su Kristumi ir sako, kad atėjo į pasaulį per anksti, skamba, sakyčiau, visai aktualiai."

7 MD


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 14604

2021-01-15 19:55 4 žinutė iš 4 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
TV1, sausio 17 d. 21 val.

JONAS ŪBIS apibendrina:
"Schnabeliui, regis, pavyko išvengti supaprastinimų ar panašius filmus lydinčių klišių apie bepročius genijus. Gal todėl, kad režisieriui įdomiau stebėti, kaip dirba dailininkas, o ne šokiruojančius jo gyvenimo epizodus."


Puslapiai: 1 
Tikrinti, ar yra naujų atsakymų temoje
Atsakyti Kitos temos Nauja tema



Pranešti apie naujas žinutes šioje temoje
Mano prenumeratos

Statistika

Kinomanai: 3.098 Žinučių forume 189.323 2.240 Narių klube 3.027 Banga.lt laikrodis 19:48 Dažnai užduodami klausimai ir atsakymai



Kinomanai

Moderuoja: Diaboliq, BangaLT, kertukas, Froidas
Statusas: ne narys (Įstoti)
Filmų archyvas
Forumas
Naujienos
Nariai
Foto
Nuorodos

Banga.lt klubai


Mano įrankiai

Privačios žinutės
Mano temos
Dienoraštis
Draugų adresai
Mano duomenys

Mano meniu

Į mano meniu įkelti puslapį: Julianas Schnabel PRIE AMŽINYBĖS VARTŲ (At Eternity's Gate, 2018)

Prisijungę draugai

Visi draugai

Paieška

 

Dažnai užduodami klausimai