Pasižiūrėjau antrąsyk jau beveik 8 metus esančiu Nacionalinio dramos teatro hitu, Oskaro Koršunovo "IŠVARYMĄ", kuris dėl teatro rekonstravimo persikelia į didžiąsias koncertines šalies arenas. Ta proga prisiminiau bene talentingiausio ir įdomiausio XXI a. Lietuvos teatro kritiko VALDO GEDGAUDO (deja jauno amžiaus pasitraukusio iš gyvenimo (vėžys)) išvadą iškart po IŠVARYMO premjeros:
"Tiesą sakant, pirmas įspūdis prieš gerą mėnesį perskaičius "Išvarymą" ir buvo toks - "matau filmą"... Buvo smalsu ir įdomu, kaip su ta į minkštuosius pjesės teksto audinius kruvinai įsirėžusia "emigracine džinsų šiknos siūle" susitvarkys Oskaras Koršunovas. Ką ir kaip jis padarys?.. Ir susitvarkė, ir padarė taip, kad sunku ir įsivaizduoti kaip bebūtų galima padaryti geriau. Režisūros "siūlė" spektaklyje raumeninga, gyvybinga, veržli, laisvai pulsuojanti, drąsi, plačios amplitudės, audrota, skatinanti ir provokuojanti žiūrėjimo godulį, "šalinanti šūdą ir iš jo formuojanti" grupinį pastarojo dešimtmečio obuolmušiškų lietuvių emigrantų portretą . Po "Išvarymo" jautiesi kaip po gero tūso. O po jo ryte dažniausiai esi truputuką pavargęs, šiek tiek skaudą galvą. Bet malonus prisiminimas, kad vakar nutiko kažkas superinio, atperka laikinus, negeidautinus šalutinius efektus.
Lendi po dušu, sustingsti po jaukaus vandens srovelėmis, sieki švaraus rankšluosčio. Ir pagalvoji - gera gyventi, gera būti, gera savo tėvynėj kalbėti, rašyti, skaityti savo kalba. Kol būnasi. Kol dar kažkiek gyvenasi."
Daugiau kaip 6 valandas su 2 pertraukomis trukusį vaidinimą, show stilistikoje, pusantro tūkstančio susirinkusių SIEMENSE žiūrovų priėmė šiltai, su pasitenkinimu. Nusivylę liko tik vienetai apleido areną. Tiesą sakant, antroji dalis (manau ir pirmoji, kurios nežiūrėjau) kiek nuvylė lyginant su 2012 m pradžioje matytu reginiu. Susidariau įspūdį, kad per daug "paleistos vadžios" aktorių saviraiškai ir improvizacijai. "Nepralenkiamas" čia yra Marius Repšys, kurio noras iškrėsti kuo daugiau bajerių prasilenkė su skoniu, kreipė spektaklį link vulgarumo ir lėkštumo. Stengėsi neatsilikti ir kiti (abu pagrindiniai nauji, lyginant su premjera. Nebedalyvauja ir Saulius Prūsaitis) beatodairiškai pylėsi keiksmai, bandymai koketuoti su žiūrovais (ne visi gero lygio), alsuoti šios dienos visuomenės aktualijomis. Nemanau, kad viskas buvo suderinta su autoriais Oskaru Koršunovu ir Mariumi Ivaškevičiumi.... Tačiau, laimei, atvykę iš provincijos žmonės (ne vienas autobusas buvo) trečiojoje dalyje pamatė ir tikrą "IŠVARYMO" lygio dramą. Dramą apie ne iš gero gyvenimo ekonominius emigrantus iš Lietuvos į Londoną, kuri buvo pastatyta Rygoje, Maskvoje. Trečioji dalis be pokyčių grąžino į seno gero spektaklio lygį...
Temą
2018 09 30 d. 09:23 pradėjo
