Policininkas ir gauja čigonų
Nuėjau aš kartą į piceriją pavalgyti. Apsivalgiau ir pabėgau neužsimokėjęs. Bėgau bėgau, bet po minutės padusau ir sustojau pailsėti.
- Kaip tau negėda, vagie! – sušuko policijos pareigūnas sugriebęs mane už rankų. Parodžiau jam baltą bilietą. Jis šyptelėjo ir liepė įsižiūrėti į jo mėlynę ir du guzus ant galvos.
- Kas jums taip padarė, ponas pareigūne? - susigraudinęs paklausiau aš
- Ai, vakar Naujininkuose patruliavau. – atsakė jis.
- Vargšelis… – gailiai pasakiau.
Apkabinau jį ir pradėjau bučiuoti pleiskanuotą galvą su dviem guzais. Tada apsiverkė ir jis. Verkėme iki pat tol, kol nusileido saulė ir prie mūsų nepriėjo gauja čigonų. - Mūsary! – pradėjo rėkti jie.
Parodžiau jiems baltą bilietą, mano žaliasis draugužis savo mėlynę ir du guzus ant galvos. Gauja čigonų pradėjo raitytis ant žemės iš juoko. Kai po kelių valandų susiėmė ir baigė juoktis, kiekvienas iš gaujos narių nusirengė ir aprodė visą kūną, kuris buvo apbadytas. Jei gerai supratau, kai saulė dar nenusileidžia jie grybauja ir per vieną iš tokių grybavimų juos užpuolė gauja ežių ir per razborus jie nukentėjo. Pagailo mums su policininku čigonų gaujos, mes susigraudinome ir pradėjom glostyti gaujos lyderių rankas ir bučiuoti jiems pimpalus. Čigonu gauja apsiverkė. Taip ir tapau įtakingiausiu paaugliu Vilniuje, kuris pažįstą ne tik policininkus, bet ir nusikalstamojo pasaulio atstovus.
, kaip ir visad.
O as nepagavau!
Nekenciu anekdotu [ilgu tuo labiau] nors esu wisaj linksmas zmogus…
nu neblogs buds tapt itakingu…
manau kai kuriais atvejais galima pasakyti linksmas=tupas
na siaip good… reiketu hico visus pasakojimus ir viena tema sukelti po to jau gales ir knygute isleisti
o kam ta tema kurt, juk yra viskas dienorasty pas ji
aaaa matkaip nezinojau. beto nelabai ir skaitau svetimu dienorasciu
as ir neskaitau, isskyrus hico
reikes uzsiprenumeruoti