Dadaizmas (Antimenas)
Glaudžiai susyjęs su surrealizmu, bet, vis gi, ne tai.
Ką žinot/manot?
Papildymas: http://notart.vhost.lt/info.html
kas tas dadaizmas?
Ne taip ir glaudziai. Tiesiog, siurealistinis judejimas gime dadaistu tarpe, bet savo principais gerokai skiresi nuo dada.
Kažkur aiškinama taip - modernistinio meno srovė, 1916–1922 plitusi Vakarų Europoje (ypač Vokietijoje ir Prancūzijoje); literatūroje, dailėje, choreografijoje propagavo anarchizmą, nihilizmą, cinizmą, neigė įprastines visuomeninio gyvenimo, etikos ir estetikos normas.
Šiaip, jeigu paieškotum, o ne perliukus rinktum - rastum. 
Arba tiksliau reikėtų manyti, jog dauguma dadaizmo praktikuotojų tiesiog labiau susidomėjo surrealizmu. Mintis, vis gi, panašiai reiškiamos, bet derinys žavesnis.
gal ir nieka
Dada arba Dadaizmas (pranc. dada – vaikiškas arkliukas arba kūdikio lemenimas) prasidėjo 1916 m. Ciūriche, Šveicarijoje, kaip atsakas į I Pasaulinio karo baisumus. Iš Ciūricho dadaizmas išplito po visą Europą: Vokietiją, Ispaniją, Prancūziją, kai kuriose Rusijos dalyse ir net JAV – Niujorke. Dadaizmas buvo nihilistinis kultūrinis judėjimas, paneigęs visus iki tol buvusius dailės, literatūros principus. Anot dadaizmo šalininkų, Dada ne menas, o anti-menas. Viskas ką ankstesnė dailė vaizdavo, dadaistai piešė priešingai. Dadaistai bandė paneigti visas tuometines estetines ir socialines vertybes ir, dažniausiai, naudojo apgalvotus, tyčia sumanytus nesuvokiamus artistinius bei literatūrinius metodus. Jų darbai buvo sukurti siekiant šokiruoti ir išmušti iš vėžių publiką, taip bandant pakeisti jų estetines vertybes. Dadaistai surado be galo daug būdų išreikšti jų juodą humorą naudojant visai skirtingus elementus dailės kūrimui. Jie naudojo neįprastas medžiagas, įskaitant atliekas iš gatvės ir gatavus drabužius. Nors dadaistai ir įvaldė naujas technikas, jų sukilimas prieš standartus kilo iš romantinės tradicijos teigiančios visuotiną, nevaržomą gėrį žmonijai. Tad dėl to jiems pasisiekė sukelti begalę skandalų, bet, iš tiesų, jie privertė žmones žiūrėti į meną kitomis akimis. Dada darbai privertė stebėtoją apsvarstyti priimtą realybę ir pripažinti vaizduotės galimybę.
1920-ais metais dadaizmo judėjimas sumenko, nes dauguma jo praktikuotųjų perėjo į siurrealizmą, kur jie tęsė šokiruojančias ir išmušančias iš vėžių dadaizmo išraiškas su didesniu vidiniu pasąmoniniu stebėjimu, kurį siurrealizmas numatė. Tačiau, 1950-ųjų viduryje dadaizmas atgimė Niujorke, duodamas ženklą, kad jis vis dar yra labai iškilus ir svarbus artistinis judėjimas pasaulio dailėje.
Užsienyje, Dada judėjimas buvo nestabilus. Nuo 1924 m. Dada virto siurrealizmu, o menininkai pasitraukė į kitus judėjimus, įskaitant socialistinį realizmą ir kitas modernizmo formas.
II pasaulinio karo aušroje dauguma Europos dadaistų pasitraukė ar emigravo į JAV. Keletas mirė koncentracijos stovyklose prie Hitlerio, kuris nemėgo Dada reprezentuojamo radikalaus meno. Judėjimas tapo nebe toks aktyvus, nes pokario optimizmas paskatino kurtis naujus meno ir literatūros judėjimus.
1967 m. Paryžiuje įvyko didelė Dada retrospektyva. Tuo pačiu metu Ciūricho dadaistai sukėlė triukšmą ir pasirodymą Voltero kabarete, kol Leninas šalimai esančiuose apartamentuose kūrė revoliucinius planus Rusijai. Leninas nemokėjo įvertinti artistinės revoliucinės veiklos šalia jo. Tom Stoppard panaudojo šį atsitiktinumą savo pjesei "Parodijos" (1974).
Voltero kabaretas buvo pradėtas remontuoti, kol 2002 m. kovo mėn. jį išsinomavo grupė vadinanti save neo-dadaistais. Jų veikla susilaukė didelio visuomenės dėmesio, kaip ir originalus Dada judėjimas. Po Voltero kabareto iškraustymo, Ciūrichas tapo muziejumi, dedikuotu Dada istorijai.
Dadaizmo judėjimo kūrėjai
Tristanas Cara (1896 - 1963) poetas, eseistas, dadaizmo kūrėjas. T. Cara parašė pirmuosius Dados tekstus "Pirmasis Misterio Antipirino dangiškasis nuotykis" (1916), "25 poemos" (1918) ir dadaizmo judėjimo manifestą: "Septyni Dada manifestai" (1924).
Hansas Arpas (1886 - 1966) skulptorius, tapytojas, poetas. Jis buvo vienas iš dadaizmo sugalvotojų Ciūriche 1916 m. 1920-aisiais Hansas Arpas su Maksu Ernstu įkūrė dadaizmo judėjimo grupę Kiolne.
Marselis Diušampas (1887 - 1968) prancūzų menininkas. Jis vienas įtakingiausių Dados menininkų, kurio įtaka juntama šiuolaikinių menininkų darbuose. Kaip pamatines medžiagas savo darbams jis pradėjo naudoti įprastus daiktus, kurie visiškai nesusiję su daile. M. Diušampo žymiausias darbas "Fontanas" šokiravo dailės pasaulį 1917 m., nes šiam kūrinui jis panaudojo pisuarą.
Mieloji, coffee, iš Vikipedijos cituojant bent jau kabutes padėti galėtumėt, jau nekalbant apie tai, kad ten, savaime suprantama, susidomėję, pirmiausia ir žiūri.
ziurint ka konkreciai turit omeny. dadaizma daileje, literaturoje…?? man asmeniskai dadaizmas nera labai prie sirdies. ypac literaturoje. tai amn per daug vaikiska kazkaip:}
dadaistai tikejo jog vienintele visuomenes viltis - logika ir priezastimi pagristu sistemu sunaikinimas ir ju pateikimas kitomis, paremtomis anarchija, primityvumu ir iracionalumu. terminas dada sukurtas 1916m. Ciuriche, bet is tikruju dadaizmo atstovai nesutaria del zodzio "atradimo".R.Huelsbengas tvirtino jog jis kartu su H.Ballu si zodi atsitiktinai parinko is vokieciu-prancuzu kalbos zodyno,o H.Arpas teige jog shi zodi rado Tristanas Tzara.sheip dadaistai megavosi zodzio lankstumu. Ballas savo dienorastyje rase jog dada rumuniskai reiskia "taip,taip", prancuziskai-supamaji zaislini arkliuka, o vokieciu kalboje tai-apsurdisko naivumo zenklas.
Khe. Apie dadaizmą mene aš, lyg ir, supratimą jau turiu. APie tai literatūroje dar permažai teko girdėti. Feel free to speak.