apastas rašė:
Raudonkepuraite
Mama zadina dukrele:
kelkis kale,plauk pi’zdele!
Smirda visas kambarys,
smarve sklinda pro duris!
Ja uzuodes musu shuo,
krito vietoj kaip akmuo.
Jau ir as jauciuos blogai,
taip kad putka plauki greit!
O paskui ikalki vyno
ir varyk iki kaimyno!
Jis tave ishpis smagiai,
patikek,zinau gerai!
Po pisimo gryzk namucio,
nes babyte nor alucio!
Gere vakar sena kurwa,
shiandien jai dziovina burna,
skauda py’zda jai ir galva,
uzsilenks dar sena tarka!
Na,tai jau gryzai dukruze!
Ar gerai kaimynas krushe?
By’bi turi jis galinga
ir mergicku jam nestinga.
O dabar bek pas senele,
be pachmielo mirt ji gali!
Shtai sudejau i kuprine:
zole,shprotus ir degtine,
va dar ir alaus dvi bonkes,
jeigu prasidetu lomkes!
Py’zdink tu pas ja greiciau,
kol zoles nesurukiau!
Uzsideki shia kepure,
kurwa bled,raudonkepure!
Nu davai,einu as pistis,
atvaziavo jau manishkis,
jobaris jisai puikus,
p’isa per visus galus!
Shtai jau raudonkepuraite
sau linksmai per mishka traukia,
spardo grybus,renka uogas,
ant shiknos sau spaudo spuogus,
kartais pasikaso klyna,
bledes vabalai kankina!
Shitaip eidama mishku
susitiko su vilku.
Shalia tako jis gulejo
ir sau by’bi glamonejo.
Buvo jau senai nepises
ir del to visai pamishes.
Tad uzuodes py’zes kvapa
uzkauke jis kaip sabaka,
stryktelejo greit is krumu,
nes norejo malonumu.
Na o raudonkepuraite
tuoj is baimes susitrauke,
myztelejo net i stringus
ir stovejo ji sustingus.
Bet ja vilkas nuramino:
reikia man tik tavo klyno,
einam,pasipisim greit
ir gali toliau sau eit!
Tai ishgirdusi kurwiukshte
sako:na gerai vilkiukshti,
p’isk mane,tiktai greiciau,
nes babyte laukia jau.
tuoj tik stringus nusimausiu
ir suknele pasikelsiu,
o tada jau tu vaksuok,
tik i veida nekvepuok,
smirda bled tau is burnos
nuo supuvusios mesos!
Nu ir krushtis jie pradejo,
taip kad mishkas net skambejo,
susirinko daug zveriu
pasimokyti is ju.
Vilkas baige jai ant papu,
uzsiruke ir pasake:
gera bled turi skilute,
gali dirbt net prostitute!
Nu okey,varau namo,
nes nusikaliau kaip shuo.
Ir nuejo takeliu
apsimetes durneliu.
Vilkas i namus net nejo,
pas senele atskubejo,
Jis isiverze i troba
ir prarijo sena boba!
Aishku dar priesh tai atpiso
ir jos skara uzsirisho.
Eme laukt tada "mergaites",
kurwos raudonkepuraites!
Stai jau ir jinai atejo
ir prie duru rekt pradejo:
leisk i vidu sena karve,
as uzuodziu tavo smarve!
Atneshiau zoles suktine,
alu,sprotus ir degtine.
Gausi atsipagiriot,
nebereiks tau aimanuot!
Vilkas pakeite balseli,
sako:eik i vidu kale!
Spirk is kojos i duris
jos ishkart atsidaris!
Shtai jau ir viduj mergaite
su raudona kepuraite.
Atsisedo,uzsiruke,
nuzvelge piktai “bobute”
ir paklause ji tada:
ch’uli bled tokia stora?
Taigi as neshcia vaikeli,
vilkas plonina balseli.
Pripise kazkas mane
kai namo ejau girta.
Na o ko plaukais apzelus,
kaip sabaka susivelus?
Kad per ziema shalt netektu,
jei vdrug,malku neuztektu!
Bet medziotoju burys
shtai ivirto pro duris,
prisigere jie samanes
ir atvare ishpist senes!
Sako jiems raudonkepure:
gal jus proto bled neturit,
sene jau tuojau gimdys,
na o jie dar mat ja pis!
Jai medziotojai atsako:
nepisk proto mums,sabaka,
gal apsirukei zoles?
Kad nebematai zveries!
O tada jie puole vilka
ir perpjove vargshui pilva.
Sene is tenai ishtrauke,
apiplove ir pratrauke!
Na ir pjanke prasidejo,
net visa giria skambejo,
raudonkepuraite kurwa,
p’iso jie visi i burna,
kaip norejo taip ir dare,
net per shikna ja pavare,
shnapsas liejosi laisvai,
baliavojo jie linksmai!
Ir as ten buvau,raudonkepuraite p’isau,shnapsa geriau is stiklines ir rukiau zoles suktines!
skaityk idemiau
va koks talentas grįžau žiauriai pikta perskaičiau tai žvengt pradėjau nuotaika(ir dar kokia)atsirado