ar suni reikia mokint plaukti?
Mano Liūtukas pats mane iki ežero palydėjo(beje, mes tiksliai nežinojom, kaip ten nueit, tai abu dar gerokai prieš tai paklaidžiojom), tai kaip nelydės toliau… Žiūrėjo pradžioj į ežero vandenį, nedrįsdamas net įlipti… Žiūrėjo čia į tą keistą vadenį, čia į mane… Matė, kad tolstu, tad Jam nieko kita neliko - staiga šoko į vandenį ir atplaukė - pirmąkart plaukė - tiesiai pas mane ir tada ėmė “ragais nagais” kabintis į mane.
Pradžioj atsirado nepatenkintų žmonių(nepririštas didokas šuo mat atrodo pavojingas), bet labai greit nutilo ir visai nebesipiktino, kai pamatė, jog šuo arba tiesiai pas mane plaukia, arba ramiai sėdi ant kranto į mane žiūrėdamas ir niekas, išskyrus mane, Jam nerūpi.
Tiesa, prieš tai ne kartą po upelį braidęs buvo
na yra veisliu kurios tiesiog nenori plaukt bet jej pamokyt laisvai plaukioja
nu dabar galit kiti su savo problemom cia kyst, bo anda plaukia, egoistiska nebepyksta, visi nusiramine y vsio
Bruknė turbūt ir trijų mėnesių neturėjo, kai nuplaukė paskui mano draugą per ežeriuką. Jis tai gerai plaukia ir greitai, o dėl Bruknės užpanikavau. Stoviu ant kranto ir rėkiu kad grįžtu abu. Grįžo sėkmingai Po to ir nuo tiltuko atbula buvo į vandenį įpuolus (užsižiopsojo į laumžirgį )), bet šiaip tai matos kažką su bebrais bendro turi…
pffs, plauktu, plauktu, kur jis detusi
nemanau, kad jeigu imestum suni i vandeni jis paskestu…zinoma plauktu
Plaukimas šunims yra instinktyvus ir jie plaukti moka. Maudynės naudingos kaip gera fizinė iškrova, bet aš kartais nesidžiaugiu, kad mano vokietis mėgsta maudytis. Kartais tai nėra malonu, kada jau reikia važiuoti namo, o jis, nutaikęs momentą, sugalvoja nusimaudyti kokioje dvokiančioje kūdroje. Panašiai nutiko prieš Kalėdas. Su savimi neturėjau jokio rankšluosčio, tai teko skubiai važiuoti namo (bagažinėje).