M.Norbekovas "Kvailio išmintis arba kelias į praregėjimą. Kaip atsikratyti akinių?"
Apie šitą knygą specialiai rašau būtent šiame forume, o ne kokiuose kultūros ar sveikatos klubuose ir greitai paaiškinisu kodėl 
Norbekovas žinomas pasaulyje, o ypač Rusijoje, kaip psichologas, mokslininkas, gydytojas, kuris gydo žmones labai netradiciniais ir tikrai gana įdomiais metodais. Šioje knygoje išdėstyta alternatyvi gydymo sistema, kurią tarptautinė nepriklausomų ekspertų asociacija 1998 m. iš visų žinomų sistemų pripažino esant efektyviausią 
Ir kai perskaičiau “Kvailio išmintį…” supratau kodėl ji pripažinta efektyviausia ir tikrai ja patikėjau 
Ši knyga tai ne vien traktatas, kokiais būdais atgauti regėjimą (tikrąja ta žodžio prasme, nes man kol kas tai ir nėra aktualu), tai liuksiškų dalykų atradimas tarp eilučių 
Tai praregėjimas pirmiausia dvasine prasme. Autorius kviečia į save pažiūrėti šiek tiek cinišku žvilgsniu, pripažinti tingumą ką nors keisti savo gyvenime… O kartu pateikia mums veiklos planą arba strategiją, kurios sąžiningai laikantis galima pasiekti tikrai stulbinančių rezultatų. Pagrindiniai akcentai sudėti ties: - Ligos kilmės priežasčių išsiaiškinimas - Pripažinimas savo problemos ir pasiryžimu ją spręsti, gydytis; - Didžiulis pasitikėjimas savimi ir tuo ko sieki; - Raumenų korsetas ir nuolatinė šypsena; - Chroniškų ligonių atpažinimas ir gydymas Ir daugelis kitų naudingų dalykų. Mane ypatingai sužavėjo pats Norbekovo rašymo stilius, puikūs pavyzdžiai ir itin girtinas S.Parulskio vertimas Kiek teko girdėti Norbekovo mokyklos atstovai rengia kursus jau ir Lietuvoje. Apie tai girdėjau Utenoje. Tiesiog įdomu ar kas jau bandėt gydytis pagal jo sistemą ir kaip pavyko, ar užteko kantrybės ir pan.? Kviečiu prisijungti prie diskusijos ir tuos, kurie tik skaitė pačią knygą, kaip tiesiog kokybišką, nuotaiką gerinantį filosofinį, psichologinį o kartu ir grožinį veikalą Tikiuosi tikrai atsiras tokių, kurie jau atrado šį puikų ne tik psichologą, bet ir rašytoją 
P.S. Man patiko jo vienas iš esminių pavyzdžių. Jei nori pagerinti regėjimą, pirmiausia turi sutraiškyti savo akinius arba bent jau nusipirkti šiek tiek silpnesniais stiklais. Kad kuo daugiau stengtumeisi žiūrėti ir matyti SAVO akimis 
Ir kartu įžvelgiu potekstę tiems, kurie visai nenešioja akinių. Tiesiog kartais užsisėdėje minkštoje vietelėje, užmirštam arba tiesiog tingim tobulėti
Esu girdejus apie sita knyga 
na nezinau,galbut ir veiksminga,bet siuolaikiniam dirbanciam ir uzsiemusiam zmogui tai per daug laiko reikalauja kiek zn…
man drauge sia knyga padovanojo (nes aktualu 
). perskaiciau, kuri laika vaiksciojau pasitempusi ir issisiepusi, bet specialiai su akimis nedirbau 
bet 
pazistu gyvai 
kuri pagal sia sistema atsistate regejima ir jai nebereikia akiniu. taip pat bendravau su kita moterimi, pasekeja, kuri yra lankiusi Norbekovo kursus. pavyzdziai kalba patys uz save. tad norint - tikrai imanoma. tik reikia noro, valios, nusiteikimo 
ar čia ta knyga, kur siūlo įdėti savo akinius į maišelį ir ant jo šokinėti, rėkti, šaukti, staugti, kad “man nereikia akinųųųų!!!” ? kažkada kažką panašaus skaičiau. radau nemažai gerų pratimų, atpalaiduojančių akis, bet parskaitęs pasiūlymą rėkiant surtypti akinius, atšoko noras “gydytis” tuo metodu
ypach kai akiniai normalus gali 1000lt kainuot na sunku ta norbekova vertinti neskaichius bet kam labai idomu rusu kalba radau dauguma jo knygu internete universalinternetlibrary.ru/lib.cgi?sa=%CD&p=1
Domantai, jei nesutrypsi tų akinių, tai labai ir nedėsi pastangų tobulėjimui, nes nebus didelio stimulo . Kai tų akinių nebus, nori nenori teks stengtis “praregėti” Čia gal toks kraštutinis metodas, lengvesnis šiek tiek yra silpnesnių akinių įsigyjimas (studentinių ). Esmė yra tame, kad tu kuo daugiau stengtumeisi žiūreti savo akimis. Lygiai tas pats jei tau skaudėtų koją ir tau lieptų kuo daugiau stengtis vaikščioti be lazdos, kad ją kuo labiau treniruotum… Tai tiek…
Man atrodo jeigu žmogus istengtų laikytis 10 Kristaus įsakymų tai nelabai kuo ir sirgtų.
aš nesu tikra 
, kad į 10 Dievo įsakymų sutelpa VISKAS, kas užtikrina žmogaus laimę…
imogen, aš norėjau pasakyt, kad keista ne pats akinių sunaikinimas, o būdas tai padaryti. ok, aš galiu tuios akinius sunaikinti, net kažkokį ritualą, ale galbūt ne šaukimą, rėkimą ir staugimą trypiant tuos akuliorius…tuo labiau, kad aš nuo jų tikrai neturiu priklausomybės. nešioju TIK sėdint prie kompo bei TV. kartais išlėkdamas su dviračiu, daugaiu - bet žinai, perskaičius tokį patarimą labai atšoka noras ką nors išįvis daryti pagal tą knygą. nors, iki šios naudoju kelis ten (nzn, ar apie tą pačią knygą kalbam ) paminėtus pratimus, kurie tikrai padeda atpalaiduoti pavargusias akis
Manau esmė sutelpa, tik reiktų paprasčiau (teisingiau) suvokti laimę, kaip sakė L.Donskis “…galiausiai žmogus suvokia, kad jam dėl laimės visai nedaug reikia gero draugo, vyno trurės…” o kartais siekdami pramanytos laimės pakliūname į nepalankias situacijas ir pavojus…
manau, kat tai turi tam tikrą prasmę. Galbūt, kad tai padarytym užtikrinčiau, drąsiau ir pan. Bet šiaip į tavo paminėtą mintį net dėmesio neatkreipiau, nes knygoje buvo daug prasmingesnių, įdomesnmių ir naudingesnių minčių
reiškia tau jų atsikratuti tik būtų dar lengviau
nu va jau pradedi pripažinti po truputį knygos vertingumą
būtent, kad laimė slypi kur kas paprastesniuose dalykuose… Ir kuriame Dievo isakyme radai užslepta minti - tiesiog džiaukis kasdienybe…?
Narbekovo kursai reguliariai vyksta Vilniuje. Bet galiu pasiulyti lengvesni varianta- rusu knygyne Zveryne yra Chose Sylvos knygos, kuriose isdestyta dar paprastesne ir kai kuo efektyvesne gydymo ir gydymosi sistema. Kiekvienas pagal save renkasi, aisku, bet tie, kurie dar gali skaityt rusiskai labai rekomenduociau.
ar esi naudojusi praktikoje kokias nnors Silva metodikas?
Tai, kad visi apie tai ir sako! Kristaus įsakymai ragina gyventi dorai, o pasak Aristotelio “laimė tai tobulai taikyti dorybę” .
ar esi naudojusi praktikoje kokias nnors Silva metodikas? Ne tik esu naudojusi, bet ir naudoju. Ir netgi daugiau savo malonumui nei sveikatos ar ko kito labui. Pasakiskas relaxas.
Aš labiau įvardinčiau ne dorybę kaip viso pasaulio gėrio nešėją, o absoliučią meilę. Juk jei gyveni meilėje su pasauliu, kad ir be atsako, be egoistinių užmojų - to juk turėtų užtekti…?
bet absoliuti meilė - tai juk taip abstraktu. bent jau paprastam žmogui. aišku, galima susakyti daug gražių žodžių, kurie nuzulinami iki banalybės, tačiau lieka tik tuščiais kiaukutais, be esmės. į ką atremiate savo gyvenimą?
Manau doras žmogus mylės teisingus dalygus, bet mylintis žmogus nebūtinai gali būti doras.