Nuostabus žodis mama
Mylėjau savo mamyte labai labai, bet gime pas mane vaikutis ir daug ką supratau dabar savo mamos negaliu sakyt, kad nemyliu, bet labai ant jos pykstu, man atrodo, kad ji mane ne taip auklėjo Nors sakoma turėsi vaikų suprasi savo mama, bet man atsitiko atvirkščiai, aš jos dabar nesuprantu Ar dar kam nors tai atsitiko?
eik y “flora ir fauna”
aš manau, kad vaiko auklėjime yra svarbiausia motinos meilė, o ne technika ar kažkokie auklėjimo standartai
ir matyt taip niekada ir nepasake, jog is vaiku namu esi 
manau, niekada ir nepasakys 
o kas konkreciai Tau jos auklejime uzkliuvo, as nesupratau is zinutes as atvirksciai suprantu, kaip jai sunku buvo mus uzauginti, kiek nemigo naktu ji turejo, kol savo sunelio neturejau apie tai nesusimastydavau, dabar dar labiau dekinga jai uz tai, o juk ji niekad nepasake, kad man sunku buvo, kad jus vaikai mums skolingi ar kas nors panasaus
Buk laiminga , kad turi mama, kada jos neteksi-suprasi, kad klydai, sakydama , jog nemyli. 
nelabai juokinga
niex nuo to neapsaugotas, tad nereikia man belstis y sazine
na joz, esant tokiom aplinkybem tai tas paskutinis teiginys nelabai graziai chia skamba, bet juk zodis ne zvirblis 
na ka padarysi…jaunyste kvailyste
kodel manai kad tave netinkamai auklejo?
mano mama rūpinosi manimi… Rūpinosi kaip auklė, bet ne kaip mama… Tiesiog nejutau jos meilės, šilumos… nejutau, kad ji yra Mano Mama… Gaila… Dabar aš suprantu, kodėl ji manęs nemylėjo, tačiau jos nepateisinu.