Su kuo būt norėtumėt paskutiniosiom gyvenimo akimirkom?
neįsivaizduoju.Man baisu apie tai galvot…Nenoriu aš nei mirt, nei galvot ape ją…bet niekur nepabėgsiu…kada nors ji ateis…
Jei sužinočiau kad mirsiu tuoj…nežinau, tai kvaila, bet imčiau isterikuoti, rekti verkti…tuo nieko nepakeisčiau, bet manau kad tai nieko nepakeistų, bet būtų lengviau…
Praleist jas norėčiau tikrai ne viena…o tiesiog norėčiau sėdėt su mylimu žmogum apsikabinus per pečius…tiesiog man reiktų tvirtų pečių, ne pokalbių…
Nenoriu mirt
Niekada…
Su mylima moterim cia faktas
su mylima moterim?.. bent man tai nesvarbi lytis, svarbu, kad brangus žmogus…
kaip filme “beldziant i dangaus vartus”
buryje mazuliu
Kaip jūs taip galit!nu aišq kad kiek žmonių tiek ir nuomonių…
nors viena priezasti pasakyk kodel taip negaleciau??
Pabe su mergom
jei sužinočiau kad ryt mirsiu, kaip tik nebūčiau su šeima ar kitais žiauriai artimais žmonėmis.būtų labai skaudu juos matyti.nežinau gal pasiimčiau moto ir važiuočiau taip greit,kad užsimusčiau anksčiau laiko 
[quote]
flenis rašė:
nors viena priezasti pasakyk kodel taip negaleciau??
tox jausmas kad jum po13 metų…
jokių rimtų minčių
sutinku, skaudu būtų…labai…norėčiau tik su mylimu vaikinu, ne su mama, ne su sese, o su juo…
geriau mirt normaliai negu apsuptam verkianciu giminiu irr draugu
o dabar paskutines minutes praleidi ant nieko neipareigodamas ir neisipareigodamas tiesiog sau
o mazules tai cia siaip jai patinka geles gali geliu pievoj gulet
[quote]
Doti rašė:
am…aisku verkciau kokias penkias valandas,o likusias…eiciau pas savo vaikina,am…pasimyleciau kurnors LABAI viesoj vietoj paskuj…apiplesciau koki banka ir pinigus atiduociau vaiku namams 
am…ne,siaip nzn turbut bandeeciau per ta viena likusia diena patirt kuo daugiau,patirt taj,ko nespejau per gyvenima…tikiu,kad nelabaj viska speciau,bet vis kazkas
su mylimu zmogum ir daryciau tai, ko iki siol nespejau
[quote]
flenis rašė:
geriau mirt normaliai negu apsuptam verkianciu giminiu irr draugu
o dabar paskutines minutes praleidi ant nieko neipareigodamas ir neisipareigodamas tiesiog sau
o mazules tai cia siaip jai patinka geles gali geliu pievoj gulet
nu supratau…as nesakyciau giminaičiams to…nenorėčiau but su jauis…norėčiau vaikino pečių…juk taip gera kai apkabina
na rytoj mirti negaliu, nes mazei egzas, bet jei poryt, tai paimu masina, visas savo bapkes is banko ir ant 200km/h prie juros… stovint ant tilto ir leidiznatis saulei Jai tai pasakyciau ir stipriai stipriai apkabinciau ir zinoma abu pravirktumem… ir tada liktu paskutine naktis… 
nebijau mirti…nesuprantu ko cia bijoti,juk nezinom nei kajp jausimes ta akimirka,nej kas bus poto…o jej nebus nieko taj nieko jau ir nerejkes
xe…Kam kankinti save tokiom mintim?vis tiek ji atejs…nieko nera amzino…
o jai ner antros puses ku tada daryt
tada ir eini pas mazules
del verkimo panasu, del vaikino irgi. o del mylejimosi turbuk kad nea…stengciaus ir as viska patirt, bet irgi nespeciau…bet geriau suzinot pries diena, o ne pries menesi…nes jei pries mėnesi, ti tik nervai gadintus ir neistverus pabaigciau viska anxciau laiko…o tada pasirodytu, kad diagnoze neteisinga…bet jhau butu velu