Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai
Prisijunk: Pamiršau slaptažodį  Užsiregistruoti
Rėmėjai:

LEOS CARAX


Tikrinti, ar yra naujų atsakymų temoje

Atsakyti Kitos temos Nauja tema Temą 2004 05 17 d. 08:34 pradėjo  kertukas, peržiūrėta 6404 k.
Puslapiai: 1 2 paskutinis> 
kertukas
Geras senbuvis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 6371

2004-05-17 08:34 1 žinutė iš 27 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Natūralu, jog absoliuti dauguma šių dienų kino mylėtojų ne ką nutuokia apie šį kino autorių, tiksliau jo buvusią reikšmę Prancūzijos kine, nors kokią porą filmų greičiausiai ir matę. Tik ne tuos, jo geriausiuosius, kuriuos rodys "Lietuva"…
Tam, kad pasiaiškintume, turime prisiminti 1984m kino situaciją Prancūzijoje.
Jų didžiai garsioji Naujoji banga "seko" (Truffaut mirtis), neliko prancūziškojo ispano L.Bunuelio, geriausius kūrinius jau buvo padaręs asas Jean Luc Godard (kaip ne keista, naują filmą jis pristato šių metų Kanuose) ir pan. Žodžiu, ateitis neaiški: dar šalis neturėjo Luc Besson’o, savo filmą-sensaciją "Neapykanta" Mathieu Kassovitz sukurs tik po gero dešimtmečio, o Francois Ozonas lakstė trumpomis kelnėmis… Viso to ir aš nežinojau, nes tik cenzūruotos žinios pasiekdavo, nebuvo to informacinio "bumo" kaip šiais laikais.
Todėl lieka tik įsivaizduoti, koks buvo prancūzų džiaugsmas, kai nelauktai nežinomas 24-ių metų vaikinas Leos Carax sukūrė labai jau novatorišką juodai-baltą filmą apie neaiškaus tipo, ne tai bomžo, ne tai "kriminalinio elemento" ieškančio savo vietos "po saule". Vaikinas sutinka merginą (Boy meets girl). Neįprastai trūkčiojantis montažas (tai dabar mes prisisžiūrėję visko!), ne itin tiesi siužetinė linija, specialiai nėra spalvų, angliškas pavadinimas prancūziškoje terpėje – viskas rodė autoriaus "agresyvumą" prieš nusistovėjusius kino kanonus. Ir tuo pačiu aiškiausios romantizmo apraiškos leis ką tik "iškeptą" kino autorių pavadinti diametraliai priešingais epitetais - ir neoromantiku, ir infant terrible (siaubingu kūdikiu), o labiausiai žinomu Leos Carax apibūdinimu tapo – didžiausia Prancūzijos kino viltis. Tada dar nežinota, kad visai paprastas, nė kiek nepanašus į įprastus Prancūzijai išpuoselėtus A.Deloną ar Ž.P.Belmondo, o greičiau į valkatėlę, sako, režisieriaus atrastas bedarbių eilėje aktorius Denis Lavant ir yra Leos Caraxo alter ego.. Bet tas paaiškėjo jau pamačius antrąjį pilnametražį Leos Carax filmą, po dvejų metų pasirodžiusį Blogą kraują Plastiškąjam Denis Lavant herojui režisierius net suteikė savo tikrąjį vardą – ALEX. Mat Leos Carax – pseudonimas. Tikrasis režisieriaus vardas – Alexandr Diupont. Savo pseudonimą jis sukonstravo kaip anogramą iš žodžių – Alex ir Oskar. Jau spalvotame "Blogajame krauje" tas pats besiplaškantis gatvėse herojus kaip ir pirmąjame filme, tapęs Aleksu, atsitiktinai pamatęs mums puikiausiai pažįstamos Juliet Binoch vaidinamą merginą, beprotiškai ją įsimyli. Mergina atsakytų tuo pačiu, tačiau yra griežtai saugoma žinomojo prancūzų kino veterano Michel Piccoli vaidinamo mafijozinio vaduko. Nes mergina apsikrėtusiu keistu virusu. Filmas įgauna aiškius įtempto kriminalinio kino bruožus, kur Denis Lavant dėl meilės tenka ir iš visų jėgų bėgti ilgas distancija, ir beprotiškai skrieti motociklu.
Abu filmai žiūrimi "vienu atsikvėpimu", tikrai įdomūs. "Blogas kraujas" jau įvertintas ne vien prancūzų – 1987m Kanuose Leo Carax apdovanotas pagrindiniu prizu jaunųjų kino kūrėjų kategorijoje, o Berlyno kino festivalyje – specialiuoju kino kritikų prizais.
Šiuos originalius, "intensyvios" manieros, praktiškai niekada nerodytus pas mus filmus atsirado proga pamatyti dėl to, kad gegužės 21 d. prasidedančioje Naujosios dramos akcijoje, birželio 2d. Thimotee de Fombelle pjesę "Švyturys" Menų spaustuvėje skaitys pats Denis Lavant, o dieną prieš, birželio 1 d. kino teatre "LIETUVA" po 17 ir 19val. minėtų filmų seansų, Lavantas susitiks su kino gurmanais.
Deja, iki šių dienų sėkminga karjera iš minėtų Prancūzijos žvaigždžių pasigirti galėtų tik Julliete Binoch ir neminėtai čia kitai žinomai aktorei iš "Blogo kraujo" Julie Delpy. Taigi, be abejonės abu pirmieji Leos Carax filmai ir lieka režisieriaus kūrybine viršūne. Ir kadangi šios, buvusios Prancūzijos kino vilties gyvenimas iki pat šio amžiaus turėjo aiškių sąsajų su Lietuva, trumpai prisiminkime kokiais vingiais klostėsi jo kūrybinis kelias.

Po 1986m "Blogo kraujo", Prancūzija nekantriai laukė kito filmo, plačiai aptarinėdama vis stringantį kūrybinį procesą bei sutuoktinių – Leos Carax ir Julliete Binoch santykius. Proceso būta sunkaus – filmas kurtas net tris metus, biudžetas viršytas keletą kartų. Tokiomis nepalankiomis aplinkybėmis 1991m atsirado atrodytų labai įdomus Naujojo tilto meilužiai (Pont-Neuf meilužiai). Čia du gyvenimo nuskriausti žmonės (Julliete Binoch ir Denis Lavant), besiglaudžiantys ant statomo tilto Paryžiuje, užsiplieskia neįtikėtina aistra viens kitam. Spalvingame bomžų pasaulyje tokia meilė atrodo "kaip iš kitos planetos". Ir nors puikiai žiūrimas filmas gavo britų nacionalinį prizą BAFTA kaip geriausias filmas ne anglų kalba, prancūzų kritikai jau taip netriumfavo – kur Leos Caraxo "maištas", kur neordinarinio kino apraiškos? To nebuvo. Juliette Binoch, neišlaikiusi įtampos tvyrojusios trejetą filmo kūrimo metų, paliko vyrą Leos Carax. Šiandien jau aišku, kad Denis Lavant’ui taip pat neteko daugiau dirbti su režisieriumi po 1991m.
Netikėtai pirmąjame lietuviškąjame kino festivalyje "Kino pavasaris", berods 1996m apsilankė tada dar laikyta prancūzų kino žvaigžde, Leos Carax. Buvo rodomi "Naujojo tilto meilužiai". Leos atrodė nepaprastai sunkiai bendrtaujanti asmenybė. Dar iki šiol atsimenu, kaip sunkiai sekėsi jį prakalbinti Izoldai Keidošiūtei. Gali būti, gad autorius kentėjo ir dėl depresijos – bent taip rodėsi. O atvykti į Lietuvą jį, gal būt, paskatino užsimezgusi draugystė su Lietuvos kino žvaigžde, režisieriumi Šarūnu Bartu. Ji nenutrūko iki pat 1999m garsiausio iš festivalių - Kanų pradžios. Čia visi su nekantrumu laukė ketvirtojo Leos Carax filmo Pola X. Jame filmavosi Š.Barto mūza ir žmona Jakaterina Golubeva. Pikantiškų žinių mėgėjai teigė, kad prancūzų režisieriaus ir rusės aktorės santykiai peraugo kūrybinius. Matyt, būta tiesos, nes po premjeros apie J.Golubeva Lietuvoje nebegirdėti. "Pola X" buvo G.Mellvile novelės ekranizacija. Filmas gana komplikuotos struktūros, siužeto. Pagrindinį vaidmenį vaidino Gerardo Depardieu sūnus Guillame (praėjusiais metais jam buvo amputuota koja), puikų kūną apsinuogindama demonstravo Prancūzijos kino dama Catherine Deneuve. Ir nors žinau, Lietuvoje buvo daug filmo gerbėjų, tačiau Kanų kritika filmą sutiko daugiau negu šaltai.
Nuo to laiko apie Denis Lavant nieko nebegirdėti. Didelės abejonės, ar 44-us metus einantis Leos dar sugebės sužibėti. Atrodo, jį sudegino tik trys filmai. Ką galėjo, jis jais pasakė…
Nors režisieriaus bendraanžiui, jo alter ego Denis Lavant filmografijoje nuo 1991m yra kur kas daugiau darbų, negu jį atradusiojo Leos Carax;o, tačiau negalima teigti, jog jo karjera susiklostė sėkmingai. Tik 1999m vokiškajame filme Tuvalu jis ryškiai išsiskyrė mažakalbiu, su pantomimos elementais suvaidintu personažu. Filmą matėme Kino pavasaryje, per kabelinesTV, "Elito kine". Neabejotina, kad Ispanijos ne pirmo ryškumo Malagos kino festivalio sprendimas įteikti Denis Lavantui geriausio aktoriaus prizą, teisingas. Ten Denisas puikus. Tačiau tai ir viskas.
Galgi jo karjera pajudės iš mirties taško po šiais metais laukiamo pasirodant "Amelija" iš garsėjusio Jean Pierre Jennet režisuoto filmo su Audrie Tautou bei taip pat trokštančia "pagyvinti" karjerą amerikiete Jodie Foster. Žiūrėsime. Tuo labiau, kad filmas kuriamas pagal Prancūzijos Agatha Cristie Sebastien’o Japrisot proza. Kiek sėkmingų filmų pagal jo detektyvinius romanus yra sukurta praeityje !



MrFroid
Geriausias banginis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 8434

2004-05-19 09:53 2 žinutė iš 27 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: MrFroid Įtraukti MrFroid Į adresų knygelę
Iš Sauliaus Macaičio palikimo:

"Ir aktorių meistrystė, ir tuomet, 1991-aisiais, meilės istorijai gana nelauktas raiškus sąšlavynų, griuvėsių, "buvusių žmonių" gyvenviečių fonas stipriai liejasi į vienumą prancūzų "naujojo romantizmo" kūrinyje, garsiame Leos Caraxo filme "Naujojo tilto meilužiai" (1 Baltijos kanalas, 23.25 val.). Fragmentai, kai jaunas patiltės gyventojas savo ir kitų nemotyvuotam malonumui leidžia iš burnos ugnį, - jau kone klasika."


kertukas
Geras senbuvis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 6371

2004-05-20 07:57 3 žinutė iš 27 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Visai pamiršau savo ilgoje rekomendacijoje paminėti muziką.

O ji, kaip ir daugumos talentingų kūrėjų, vaidino Leos Caeraxo atveju irgi svarbią "rolę" išlaikant tiek romantine, tiek dinamines jo kino puses:

"Vaikinas sutinka merginą" - paimtos David Bowieir skandalingojo prancūzų bardo Serge Gainsbourg dainos.

"Blogas kraujas" - vėlgi David Bowie (daina "Modern love"Mirkt, garsusis šansonje Charles Aznavour bei klasikos "žymūnai" Benjamin Britten, Sergej Prokofjev. Dainuoja ir man mažiau žinomas italas Serge Reggiani.


audr
Patyrusi šaunuolė

Klube: ne narė

Parašė žinučių: 1577

2004-06-02 09:54 4 žinutė iš 27 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: audr Įtraukti audr Į adresų knygelę
Pamaciau, likau suzaveta ir isimylejau keisto veido Dennis Lavant. o Dennis Lavant, pasirodo po filmo netgi galejo pamatyti visi, kuriems pasiseke.... sedeti paskutinese sales eilese ir neiseiti is sales uzsidegus sviesai Cha cha

Tokio idiotisko puikaus aktoriaus sutikimo tai net negalejau isivaizduot.... Gaidelio balselis nuo scenos..."eee....tai sita...jei norit kas ...galit pasilikt, nes pas mus sveciuose aktorius dennis Lavant...." Visi pasimete stoja tarpdury ir nezino, ar cia sestis atgal i savo vietas, ar cia "bajeris". Dennis pasirodo, like laimingieji, kam pavyko isgirsti sia dziugia zinia, suseda... Ant scenos makaluojasi dennis, tas pats akiniuotas vertejas ir dar kazkoks "organizatorius". EEEE....ka cia pasakyt... pasimete visi... dennis bando kazka pasakot apie savo meile kinui ir teatrui, pirmose eilese atsiranda pirmune, isspaudusi mandagumo klausimeli.....

...o man tokia geda pries ta aktoriu, kuriuo prabegus filmo titrams likau suzaveta..... Cha cha

Tai toks tas vakaras su Leos Carax "Blogu krauju" ir jo alter ego pavadintu Denni Lavant'u Šypsena


kertukas
Geras senbuvis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 6371

2004-06-02 12:03 5 žinutė iš 27 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
O aš galėčiau tik deklaeuoti meilę kinomanei, kuri skiriasi iš Bangos kontingento. Nes rodėsi kad toks neeilinis kultūros įvykis tedomina tik mane...

Ką gi, iš karto pareiškiau pretenzijas dėl seanso pabaigos "neaiškumo". Mat aš irgi vėlavau į pirmąjį seansą ir negirdėjau Denis Lavanto pristatymo, kada, be abejo, žiūrovai ir buvo pakviesti į susitikimą po rodymų.
"Lietuvos" šeimininkai aiškina, kad "visas judėjimas" įmanomas tik visiškai pasibaigus titrams tamsoje. Jei žiūrovai "bėgo", tai ir ...pabėgo.

Teks paaiškinti, kad tas aukštas simpatiškas vyras, kuris klausė apie Binosh ir nuolat buvo priverstas su šypsena stabdyti tą keistą prancūzų žvaigždę, (kuris po 1 val. spektaklio kino salėje buvo taip didžiai nustebęs, kad "laikas užsiraukti"Mirkt, yra neprilygstamo išsilavinimo kino ir ypač TEATRO kritikas Audronis Liuga. Tai jis sugalvojo 1995m KINO PAVASARĮ, pasikvietė į jį patį Leos Caraxą. (1999m "atsirado" G.Atlickaitė). Dabar jis kiekvieną vakarą "stumia" priekin savo jau kelinti metai rengiamą naujosios dramos akciją. Atrodo, kad nuo šiandien prasideda GINTARO VARNO ir Kauno teatro premjera pagal l.sunkią vokišką medžiagą. Tęsis iki penktadienio, berods. Audronis visada kukliai praneša - kas norite susitikite su kūrėjais po spektaklio. Pvz. kas "norėjo" 1,5 val. bendravo su 2004m JAV SUNDANCE vienais iš laureatų belgų aktoriais ir jų filmo režisieriumi SKALVIJOJE. Iš pilnos salės liko kokie 30žmonių. Užtat bendrauta nepaprastai betarpiškai. Demokratija.

O Denis Lavant tikrai "nesiožiavo". Toks žmogus. Aš tyčia nuslinkau į 1 eilę - tai buvau "apakęs" - tokio bomželio neįsileistų šiaip į teatro foje - purvinas kaip iš šiluminės kameros išlindęs. Bet tikrai faina buvo...

Tarp jo monologų, spėjau išsiaiškinti, kad jau baigtas AMELIJOS režisieriaus J.P Jeunet filmas su juo, Jodie Foster, Audreu Tautou, D.Pinon Labai ilgas užsiangažavimas.

O jam vienodai - nesiteikė nė paminėti šio fakto per 1 val. kalbą.

Tokia buvo žvaigždė vakar "Lietuvoje"... Visiškai nepripažįstanti anglų kalbos, tuo pačiu, nežinanti, kas yra e-mail. Čia nejuokauju - sakė bendravę su juo, ir gaudę tą Audr nepatikusį akiniuotą vertėją. Be jo nebūtų susišnekėję su Deniu, nes anglų - nė bū bū....


gaviota
Nauja dalyvė

Klube: ne narė

Parašė žinučių: 23

2004-06-02 18:17 6 žinutė iš 27 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: gaviota Įtraukti gaviota Į adresų knygelę
su lietuviskais titrais abiejuose filmuose buvo tragiskai, pirmajame siek tiek geriau, nes bent nevelavo (ar skubejo?..). nepaisant to, abu filmai paliko didziuli ispudi (veeezantys Kietas). norejosi per amziu amzius likti kino teatre ir klajoti, svajoti kartu su d.lavanto herojais Girtas kita vertus, "blogas kraujas" siek tiek prigesino "boy meets girl", nes dinamiskesnis ir spalvotas.

kertukas
Geras senbuvis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 6371

2004-06-03 07:36 7 žinutė iš 27 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę

gaviota rašė:
... kita vertus, "blogas kraujas" siek tiek prigesino "boy meets girl", nes dinamiskesnis ir spalvotas.


Pati esi tikra meno "išpažintoja", nes komerciškesnis "Blogas kraujas" kur kas geriau buvo priimtas publikos. "Boy meets girl" poetika daug kam pasirodė "per sunki" satisfakcijai...

2Audr: kad dalyvaus Denis Lavant buvo skelbiama. Netgi toje programėlėje, kurią pati nurodei temoje "Kino pavasaris 2004m...

Titrus tikrai pametė rodytojas. Audr'ai juk nebuvo problemos pereiti į angliškus, kam skųstis. Aišku, salėje galėjo būti žmonių, kuriems tas gerokai "pagadino reikalą". Tačiau tokie faktai - nuolatiniai "kino pavasarių" palydovai...
Žmonės pirmą kartą dėdami titrus ant filmų, pasiklysta.



audr
Patyrusi šaunuolė

Klube: ne narė

Parašė žinučių: 1577

2004-06-03 09:13 8 žinutė iš 27 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: audr Įtraukti audr Į adresų knygelę

kertukas rašė:
....nes komerciškesnis "Blogas kraujas" kur kas geriau buvo priimtas publikos....


ar "komerciskesnis" del to, kad spalvotas? ar "menas" tik nespalvotas? Apakęs gaila nemaciau pirmojo Liūdnas


2Audr: kad dalyvaus Denis Lavant buvo skelbiama. Netgi toje programėlėje, kurią pati nurodei temoje "Kino pavasaris 2004m...


Na, tokiems ziopliams kaip audr tai galetu priminti ir pries kina Šypsena, juolab ir siaip joks normalus renginys nepradedamas pusei ziurovu/dalyviu esant tarpduryje Šypsena

Audr'ai juk nebuvo problemos pereiti į angliškus, kam skųstis. Aišku, salėje galėjo būti žmonių, kuriems tas gerokai "pagadino reikalą". Tačiau tokie faktai - nuolatiniai "kino pavasarių" palydovai...


Bet taigi buvo linksma Apakęs bent jau as girdejau uz nugaros tik kvatojima, babmbejimo jokio Šypsena






kertukas
Geras senbuvis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 6371

2004-06-03 10:31 9 žinutė iš 27 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Nors visuose trijuose Leos Carax filmuose su Denis Lavant tiesiog "knibžda" apažįstamų autoriui brangių detalių (metro, tiltai, užrišta akis, herojaus plastiški "pasibėgiojimai), tačiau pirmasis filmas tikrai sudėtingesnis žiūrovui. Denis Lavant jame "įnikęs" į tokias jausmų savaanalizes, demonstruoja tokią poetišką sielą, jog rodosi TAI niekada nesibaigs... Kitiems ir prailgo.
Tačiau meno dozė kolosali vienodai visuose trilogijos filmuose. Tiesiog "Blogame kraujyje" kiek daugiau siužeto, negu "Vaikinas sutinka merginą". Tiesa, vaidina ir tie patys aktoriai - amerikonė, Piccoli draugas. Žodžiu kūrybinės grupės būta vientisos...


kertukas
Geras senbuvis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 6371

2004-06-03 16:57 10 žinutė iš 27 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Šakės

Belieka daužyti galvą į sieną, kad taip žioplai nesiteikiau nueiti į Maironio g. Skaitykite!:

"Antrasis "Švyturio" skaitovas - Denis Lavant'as pademonstravo absoliutų virtuoziškumą. Iš pradžių net atrodė, kad šis aktorius, nemokėdamas teksto mintinai, bandantis jį ne tik perskaityti, bet ir suvaidinti, paklius į absurdiškas situacijas. Atrodė, kad naudoti savo organiką yra net per įžūlu. Tačiau D. Lavant'ui neilgai truko pakerėti žiūrovų salę: regėjome neeilinio talento teatro aktorių, kuris ne tik prikaustė dėmesį, bet ir leido nemokantiems prancūzų kalbos suprasti, apie ką kalbama pjesėje.

D. Lavant'as pirmiausia apžavėjo savo tyliu sugebėjimu kurti teatrą iš nieko. Jis į vaidybinę aikštelę įeina iš tamsos, iš žiūrovinės salės dalies. Uždegama viena, antra, trečia žvakė. Atsiranda vieno prožektoriaus šviesa, aktorius keičia kaukę į akinius, pamažu kinta jo drabužiai, "apžaidžiamas" vonelėje esantis vanduo, jame paskandintos į celofaninį maišelį įdėtos brolio knygos… Detalių vis daugėja, aktorius kaskart vis labiau neįsitenka toje erdvėje. Jis pagroja tai vienu, tai kitu miniatiūriniu akordeonu, garso darosi vis daugiau, įsijungia papildomos šviesos. Bet šis procesas pavergia ne vien savo profesionaliu apskaičiavimu, bet ir paliktomis nišomis improvizacijoms, kurių metu aktorius, pats save dažnai pagaudamas, nukrypsta į visiškai kraštutines būsenas.

D. Lavant'as - gyvas nervas. Jo būsenos tarytum išgyvenamos pirmą kartą. Kartais net nustembi pamatęs, kad vėl sugrįžtama į realybę ir kad tolesni veiksmai yra profesionaliai apgalvoti. Šiam aktoriui režisieriaus neprireikė. Matyt, jo patirtis leidžia manipuliuoti pačiais netikėčiausiais dalykais. Bet kad šiam aktoriui savirežisūra įmanomas dalykas - tai faktas. Lietuvoje tai tikrai pirmas toks fenomenas, kuris pademonstravo tokį aukštą artistinį pilotažą.

Aktorius tiesiog negali vaidinti puse kojos, antraip jis mirtų. Jis tiesiog gimęs gyventi scenoje. Juda visas jo kūnas, veido plastika… Jis puikiai valdo tekstą, jo itin gražus balso tembras. D. Lavant'as scenoje nepalieka nė lopinėlio, kuris būtų neapvaidintas. Rodos, be trijų į vieną sujungtų kėdžių ir vonelės su vandeniu, scenoje nieko nėra, tačiau aktorius vis randa už ko užkliūti, vis randa kur ir kaip netikėtai naujai pasakyti savo tekstą. Jis primena poros metrų erdvėje besirutuliojantį gyvsidabrį.

Kad aktorius moka kurti teatrą iš nieko, kad viskas randasi ir miršta akimirksniu, kad teatras yra kaip oras - tai raibuliuojantis, tai virstantis jausmu, D. Lavant'as įrodo ir tokiu sprendimu: perskaityto teksto lapus meta į vandens pripildytą vonelę. Šis vienkartinis spektaklis-akcija tikrai daugiau niekada nepasikartos, būtent dabar išgyvento teksto tikrai daugiau niekam neprireiks. Tai panašu į popieriaus deginimą, o ne į skandinimą, nors regime lyg ir buitinį veiksmą.

D. Lavant'o vaidyba - profesionalus sceninis degimas, kada karščiuoja ne žmogaus fiziologija, bet jo dvasia. Tokios aistros aktoriaus seniai neteko regėti. Kadaise taip degė Valentinas Masalskis. Šiandien turime Dainių Kazlauską, Gytį Ivanauską, bet kol kas šiuos aktorius regime tik polifoninių spektaklių audiniuose.

D. Lavant'as prikausto dar ir tuo, kad jis savimi neiliustruoja teksto, bet jį režisuoja. Buvo neįtikėtina išvysti taip detaliai apgalvotą sceninį variantą. Ir visai netrūko teksto žinojimo mintinai. Gyvame teatre tekstas - tik viena iš sudedamųjų dalių. D. Lavant'as pademonstravo, kad tai tikrai ne svarbiausioji degančio teatro dalis.

Audronio Liugos organizuojamose akcijose D. Lavanto "Švyturys" - tobulas spektaklio-skaitymo pavyzdys. Kaip padaryti, kad jo dvasia ilgiau apsigyventų Lietuvoje? Kaip padaryti, kad praktikai, kurie regėjo "Švyturį", bandytų įminti paslaptis, kurių kodus nusakė D. Lavant'as? Ar visa tai yra patirties problema? Taip juk irgi gali būti, kad skirtingų gyvenimų atspindžiai neišvengiamai spektakliuose tampa veidrodžiais. Ir kūrėjai nedaug ką gali pakeisti. "

Daiva Šabasevičienė

P.S. Dera pažvelgti į šį žmogų. Jei kine kada pamatysite šią fizionomiją, žinosite, ko laukti...



kertukas
Geras senbuvis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 6371

2004-06-04 13:28 11 žinutė iš 27 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Vakar Menų spaustuvėje stebint beprotiškai maštabišką (teatrinės technikos prasme - višūnėlė, dar šiandien ir rytoj po spektaklį rodys) Gintaro Varno premjerą, užkalbinti žiūrovai patvirtino, jog DENIS LAVANT tikrai šauniai pasirodė...

kertukas
Geras senbuvis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 6371

2004-06-15 09:58 12 žinutė iš 27 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Dėl "išsaugojimo ateinančioms kartoms", kopijuoju laisvai neprieinamą tekstą. (Internetinio adreso jam nenurodysi):

Trys filmai tapo svarbiu gyvenimo etapu




Kultiniai kartos filmaiPrancūzų kino ir teatro aktoriaus Denis Lavant'o pavardė kino žiūrovui arba nesako nieko, arba veikia kaip slaptažodis, kurį paminėjus atsiveria sielos žaizdos, prisiminimai.Šitaip D.Lavant'o pavardė veikia tuos, kuriems trys prancūzų režisieriaus Leos Caraxo juostos – "Boy meets girl" (1984), "Blogas kraujas" (1986) ir "Naujojo tilto meilužiai" (1991) – daugiau negu prieš dešimtmetį tapo kultiniu kartos kinu.Tie filmai buvo vadinami prancūzų "nauja naująja banga". Juose išsaugotas anos "naujosios bangos" romantizmas, tačiau šie kūriniai paženklinti tragiškos lemties neišvengiamybės ir aistros.Visi trys filmai, kuriuose veikia vis tie patys personažai, pasakoja iš esmės vieną istoriją – kaip vaikinas sutinka merginą (taip L.Caraxas ir norėjo pavadinti visą trilogiją).Tos trys meilės istorijos nupintos iš lemtingų atsitiktinumų, žvilgsnių, nuojautų, poetiškos žodžių žaismės, ekstravagancijos. Susitinka ir išsiskiria jauni, vieniši, gyvenimu nusivylę žmonės.

Magiško veido jaunuolis

Vilniuje L.Caraxo filmai buvo rodomi 1995 metais per pirmąjį "Kino pavasarį", į kurį buvo atvykęs ir pats režisierius.Visuose trijuose filmuose pagrindinį Alekso vaidmenį sukūrė tuomet dvidešimtmetis D.Lavant'as. Birželio pradžioje jis lankėsi Vilniuje, dalyvavo "Naujosios dramos akcijoje".Aleksas – magiško veido jaunuolis sutaršytais plaukais, nekalbus, viską giliai slepiantis savyje, atkakliai norintis rasti "meilę, kuri ateina greitai, labai greitai, bet tęsiasi amžinai". Jis keliauja iš filmo į filmą lyg paties režisieriaus alter ego."Naujosios dramos akcijoje" aktorius, dabar jau keturiasdešimtmetis, skaitė Thimothee de Fombelle pjesę "Švyturys", o "Lietuvos" kino teatre buvo dar kartą parodyti garsieji L.Caraxo filmai.

Filmus sieja tiltas- Visuose trijuose filmuose yra Naujasis tiltas – Pont Neuf, – pastebėjo D.Lavant'as. – Tą vietą atradau tik L.Caraxo dėka.Prancūzijoje yra toks posakis: "Tvirtas kaip Naujasis tiltas". Paryžiuje yra daug tiltų, bet šis, seniausias, labiausiai traukia.Juokinga, kad neseniai buvau Prahoje ir radau ten Karlo tiltą, tokį panašų į Naująjį. Tikrai! Tokia pati kompozicija, nišos. Pasirodo, galėjome ten filmuoti.

- Ką L.Caraxo filmuose reiškia Naujasis tiltas?

- Niekada neklausiau Leos, kodėl jis pasirinko būtent tą Paryžiaus vietą. Gal tai susiję su meilės prisiminimais. Bet čia – tik mano interpretacijos.Nesu filmo autorius. Aš – tiktai jo personažas. Niekad iki galo nežinojau Leos ketinimų.Aš tik kūriau personažus, kokių jis norėjo, kurie išreiškė jo gyvenimo filosofiją, poetinį mąstymą. Dalyvavau visame tame, bet negaliu pasakyti, kad pažinau savo režisieriaus sielą.Kūriau personažą užsispyrusį, apsėstą, aistringą, einantį iki galo – "tvirtą kaip Naujasis tiltas".Tik dvi brangios scenos

- Kaip jūs su L.Caraxu vienas kitą atradote?

- Tai buvo 1982 metais. Aš konservatorijoje mokiausi aktorystės. Jis ruošėsi filmuoti "Boy meets girl". Sutikdavau jaunų režisierių, kurie man siūlė vaidinti savo trumpuose debiutiniuose filmuose. Tarp jų buvo ir Leos.Man pirmas mūsų susitikimas stipraus įspūdžio nepaliko. Jis pakvietė užsukti, kiek šnektelėjome apie filmo sumanymą, davė man paskaityti scenarijų.Tuo metu aš buvau visa galva paniręs į teatrą. Turėjau įdomių pasiūlymų iš Paryžiaus teatrų, repetavau pirmą didelį vaidmenį – Ipolitą Fiodoro Dostojevskio "Idiote".Perskaičiau "Boy meets girl" scenarijų. Nieko ypatinga ten neįžvelgiau, ne viską supratau.Tik dvi scenos mane labai sujaudino. Ta, kur Aleksas, eidamas per Naująjį tiltą, mato įsimylėjusią porelę ir meta jiems po kojomis pinigus.Ir ta, kur Aleksas stengiasi eiti, nekirsdamas grindinio akmenų linijų. Paskambinau Leos ir pasakiau, kad tos dvi scenos man labai patiko, o šiaip tą naktį Paryžiuje vykstanti meilės istorija yra gana tolima man.Paskui buvo aktorių bandymai. Atėjau iš smalsumo. Tačiau didelio troškimo filmuotis nejaučiau.Po bandymų Leos pasakė: "Tu vaidinsi Aleksą". Sutikau dėl tų dviejų man brangių scenų.Ir kas galėjo pagalvoti, kad mūsų laukia toks ilgas bendradarbiavimas?! Tada tai buvo neįsivaizduojama.Beprotiška kūrėjų rizikaPo šito filmo man atrodė, kad Leos nėra manimi patenkintas. Man tai buvo kino atradimas, o Leos pradėjo perprasti, kaip reikia dirbti su aktoriais.Prieš tai, kuriant debiutinį "Pakaruoklio bliuzą", jam labai nesisekė su aktoriumi. Tas jaunas aktorius buvo toks nemalonus ir įkyrus, kad Leos teko jį filmuoti iš nugaros.Ir man pagrasino: "Užknisi" – visą filmą ekrane bus tik tavo nugara".

- Manau, prie šių filmų sėkmės labai prisidėjo operatorius Jeanas Yves'as Escoffier, įkvėptai jus nufilmavęs.

- Žinoma, visiškai sutinku. Deja, jis jau miręs. Mes trys – Leos, Jeanas Yves'as ir aš – buvome šių trijų filmų grupės branduolys. Nepaprastas supratimas buvo tarp Leos ir Jeano Yves'o.Jeanas Yves'as visada siūlydavo neįtikėtinai kūrybiškus dalykus. Filmuodamas jis užmiršdavo viską. Prarasdavo net atsargumo jausmą, beprotiškai rizikuodavo.Prisimenate tą sceną iš "Naujojo tilto meilužių", kur aš pučiu ugnį? Tai buvo labai komplikuotas filmavimas. Prasikankinome tris naktis.Kuo didesnė liepsna iššokdavo, tuo operatorius stengdavosi iš arčiau ją nufilmuoti. Tai buvo labai pavojinga.- Ar dabar jūs bendraujate su L.Caraxu?- Retai, ypatingomis progomis. Mūsų santykiai niekada nebuvo familiarūs. Kai filmavome, labai daug laiko praleisdavome kartu, bet niekada nesusitikdavome savo malonumui: papietauti, išgerti kavos ar po taurelę.Mūsų bendravimas nėra lengvas. Aš droviuosi jo. Gal iš didelės pagarbos. Bet Leos man yra labai brangus. Man gyvenime trūksta jo. Rūpi, kaip susiklostys jo likimas. Jei jis vėl pakviestų filmuotis, tuoj pat sutikčiau.Ne tik teatro mokykla suformavo mane kaip aktorių, bet ir Leos. Nuo pirmojo filmo iki paskutinio, "Naujojo tilto meilužių", susiformavo mano vaidybos stilius. Suvokiau, kad mano personažas egzistuoja iš tikrųjų.Tikėjo personažo tikrumu

- Kaip šiandien, praėjus daugeliui metų, jūs vertinate tą savo gyvenimo periodą, kai buvo kuriami filmai, išgarsinę jus visame pasaulyje?

- Mane tas laikotarpis labai stipriai paveikė. Kiekvienas iš tų trijų filmų – atskiras mano gyvenimo etapas.Aš suvokiau, kad kine vaidmuo kuriamas nuo nieko, nuo "lygios vietos", tiktai kamerai įsijungus. O teatre yra laiko įsibėgėti."Blogas kraujas" privertė mane išmokti daugybę neįtikėtinų dalykų. Perskaitęs scenarijų, pamaniau: kokia graži istorija, bet ką aš turėsiu padaryti dėl filmo! Bėgti, šokti parašiutu, važiuoti motociklu, suvedžioti moterį...Tada pasakiau Leos: "Koks tu pabaisa!"Alekso personažą turėjau tiesiog "išskobti", sukonstruoti iš savo kūno. Reikėjo griežtos asmeninės disciplinos, daug darbo. Sukomponuoti savo kūną, savo dvasią taip, kad atsirastų tam tikras personažas. Įvyktų metamorfozė.Todėl mane itin nustebino, kai po tų filmų buvo manoma, kad aš esu toks kaip Aleksas. Rastas gatvėje ir "perkeltas" į filmą.Aktorius nejautė jokių ribų

- Kaip L.Caraxas dirbo?

- "Naujojo tilto meilužiai" buvo filmuojami labai ilgai, trejus metus. Leos neduodavo psichologinių nurodymų. Jo reikalavimai anksčiau buvo gana juokingi: neraukyti kaktos, nebūti išsižiojus, jei nekalbi.O tada jo pagrindinis reikalavimas buvo – daugiau užsimiršimo, daugiau užsimiršimo žvilgsnyje.Po to filmo pradėjau keisti savo gyvenimo būdą. Prieš tai gyvenau visiškai užsimiršęs, o tai artino prie autodestrukcijos. Po šio filmo sutikau savo būsimąją žmoną. Atsirado vaikai.Baigėsi etapas, kai taip nerdavau į vaidmenį, kad nukirsdavau viską. Nebuvo jokių ribų. Šitai jau praėjo.Svarbu, kas filmuoja– Dabar jūs daugiausia vaidinate teatre?- Visad taip buvo. Teatras man – esminis dalykas. Kine daug kas žavi ir vilioja, bet aš nenoriu būti įsuktas komercinės "žvaigždžių" ir filmų platintojų sistemos. Teatras man padeda išsaugoti laisvę.Be to, kine labai ribojama aktoriaus autonomija. Jis visiškai paklūsta režisieriui, kuris už viską atsako. O teatre – kad ir kaip ten būtų – aktorius lieka scenoje prieš žiūrovus ir gali viską pakreipti taip, kaip nori.

- Jūs vaidinate pripažintų režisierių (Claire Denis, Claude'o Leloucho, Jeano Pierre'o Jeunet) juostose, tačiau dažnai sutinkate filmuotis ir jaunų nežinomų režisierių debiutiniuose, trumpo metražo filmuose. Ar tai būdas išsaugoti savo laisvę?

- Taip, žinoma. Man svarbu autorių kinas. Atrodo, aš išvengiau priklausomybės nuo Prancūzijos kino sistemos.Man svarbu filmuotis įdomių asmenybių, kurie kažką nauja suteikia kino kalbai, filmuose. Tada ir mano aktorinis meistriškumas kyla.

Neringa Kažukauskaitė, "Mūzų malūnas"


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 8900

2008-02-26 23:18 13 žinutė iš 27 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Vaidino jis ir rusų filme nykų vaidmenuką per šios šalies filmų festivalį Skalvijoje. (Kokiame - nesunku susirasti).
Bet ar daug iš čia yra matę jį ekrane?


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 11585

2012-06-17 18:20 14 žinutė iš 27 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Kanai 2012


Žiuri rinktinėje dirbęs stilingasis dizaineris Jeanas Paulas Gaultier išdavė, kad Leos Carax išradingam ir originaliam reginiui Dieviški motorai iki apdovanojimo pritrūko vos vieno balso. Po oficialaus seanso publika plojo kūrybinei grupei apie 15 minučių, tačiau vertintojų nuomonės kardinaliai išsiskyrė. Absurdiškas humoras, mistifikuotas stilius, ironiškas siurrealizmas, vaizdingiausios Paryžiaus panoramos fone atliekama Kylie Minogue liūdna daina ir chamelioniškos aktoriaus Denis Lavant provokacijos paverčia filmą išskirtiniu, bei ne kiekvienam priimtinu. Vienuolika skirtingu personažų per 24 valandas įkūnijantis artistas meistriškai keičia išvaizdą Paryžiaus gatvėmis riedančiame baltame limuzine, atlieka vis beprotiškesnes paslaptingosios organizacijos užduotis ir gyvena už kitus žmones. Dieviškus motorus verta pamatyti, kad patikėtumėte drąsiomis kvailystėmis.

EDVINAS PUKŠTA, žurnalas "Veidas"


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 11724

2012-11-15 08:04 15 žinutė iš 27 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Šventieji motorai pateisino lūkesčius. Mano įtarimu, rimtų psichologinių bėdų po pripažinimo ir vilčių šuolio jaunystėje, kur kas silpniau įvertintų vėlesnių filmų, išsiskyrimo su J.Binoch, turėjusi Prancūzijos "kino viltis", po 13-os metų sugrįžo tarsi pateikdamas KINO IŠTAKŲ PRASMĘ: žiūri jo fantastišką istoriją, ir esi labai suintriguotas, kas bus toliau, kas vyksta, kokia priežastis. Matai kūrybingos kūrėjų fantazijos vaisius ir gėrėsi reginiu, neturėdamas pašalinių minčių. Visas esi filme.
Tačiau negalėsiu pavadinti šios siužetinės fantasmagorijos ir polėkio kūrinį geriausiu Scanoramos filmu. Leos Caraxo pasirinkta kino istorija turi būtinybę, kurios jis taip ir nesugalvoja – visa, kas rodoma, turi baigtis loginiu ir priežastingumo išaiškinimu. Manyčiau, kad klasiko Michel Piccoli bei Kylie Minoque (Džeimė-Eva Grace) toli gražu nededa to aiškumo taško. O dar tos beždžionės?? Gali daug prisigalvoti apie vienišą Caraxo herojų Oskarą (visų jo filmų aktorius Denis Lavant), bet suvokimo tašką turėjo dėti pats scenaristas Caraksas....

Filmo fabula kažkiek rišasi su puikiu, nors ir ne pačiu garsiausiu DAVID FINCHER filmu THE GAME. Taip pat didžiulio įdomumo "Žaidime" visi taškai ant "i" sudėlioti. Sakysite, potekstė...
Manau, jog tokio žanro kine palikti visas išvadas žiūrovui, baigiant komiška scena, kai iniciatyvą perima limuzinai, sprendimas, rodantis, kad kūrėjas nesurado užtikrintos pabaigos rakto...
Bet tokie pamąstymai jokiu būdu neužbraukia rekomendacijos būtinai pamatyti filmą. Dar du seansai Vilniuje ir vienas Kaune...

Keista, kaip Carax su D.Levantu nėra minkomi kokioje tai etikos komisijoje – juk taip didžiai propaguojamas rūkymas Laimingas. Man net meniškai pasirodė to per daug. Net ir norint parodyti, kokioje įtampoje egzistuoja Mr. Oskar, nuolatinis bet kokioje situacijoje užsirūkymas man įkyriai krito į akis....



kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 11735

2012-11-21 07:53 16 žinutė iš 27 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
HOLLY MOTORS palikta potekstė vis skatina grįžti prie rodomo siužeto. Buvau įsitikinęs, kad akivaizdžiai D.Lavanto herojus yra samdomas aktorius, kad kažkas turėtų satisfakciją stebėti jo roles.
Tačiau dabar man tapo artimesnis manymas, jog matome tikrai turtuolį OSKARĄ, kuris leidžia sienas kurdamas tuos savo beprotiškus personažus. Sudaromas jo dienos spektaklių scenarijus ir jis "duodasi".
Sunkiau tik paaiškinti finalinę sceną su juo, kai iš limuzino išlipa aiškiai ne turtuolis, eina į eilinį butuką, kuriame jo laukia.... beždžionės. Pastarosios gal rodo herojaus vienišumą. Tuo pačiu gali reikšti ir prabangą, nes eilinis miestelėnas gi neturės beždžionių?!


Andreja
Dalyvė

Klube: ne narė

Parašė žinučių: 28

2012-11-21 13:58 17 žinutė iš 27 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: Andreja Įtraukti Andreja Į adresų knygelę
Holy Motors labai patiko. Patiko ir sprendimas neatskleisti žiūrovui esmės apie pagrindinio herojaus veiklą. Kažkaip manau, kad čia ne idėjų pritrūko filmo užbaigimui Leos Carax, o apgalvotai paliko viską žiūrovui, ir mano nuomone, šiam filmui tai puikiai tinka.
Pati iš pradžių buvau susidarius nuomonę, kad Mr. Oskar yra aktorius, atėjusių tokių beprotiškų laikų, kai neužtenka apsiriboti teatro scena ar filmavimo aikštele ir jos ribos yra išplečiamos, ima apimti visą aplinką, visą žmonių kasdienybę. Dabar perskaičius kertuko nuomonę apie turtuolį, ji atrodo labai net logiška, ypač prisimenant kai kurias filmo detales..
Filmas tikrai vertas dėmesio ir rekomenduotinas pamatyt Šypsena


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 11741

2012-11-24 17:23 18 žinutė iš 27 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
ŽIVILĖ PIPINYTĖ:

"Man didžiausias šios "Scanoramos" įspūdis – Leos Caraxo Šventieji motorai – neįtikėtinas, jaudinantis ir liūdnas filmas. Pagrindinis jo herojus – ponas Oskaras, kurį suvaidino daugumos Caraxo filmų režisieriaus alter ego Denis Lavant’as. Filme rodoma viena Oskaro diena, devyni susitikimai ir siurrealistiška pertrauka.

Filmo pradžia taip pat siurrealistiška. Pižamą vilkintis vyras atsibunda savo miegamajame, už kurio sienos – kino teatras. Vyras, kurį suvaidino pats Caraxas, atidaro duris ir atsiduria kino salėje. Senoviškoje, neprimenančioje nykių multipleksų. Bet joje susėdę, regis, tik manekenai. Neatsitiktinai Caraxas į filmą nuolat įterpia kino pradžios, XIX a. pabaigos, kadrus – nuogo vyro judesio fazes. Dabar kinas jau persikėlė į kasdienybę, jis tapo nuolat, kiekvieną akimirką vykstančiu reginiu. Filmo herojus Oskaras ir yra jo dalis. Ryte atsisėdęs į ilgą baltą prašmatnų automobilį, kurį vairuoja Kim Novak "Svaigulio" herojės šukuoseną pasisavinusi mįslingoji Selina, Oskaras nuolat persikūnija į įvairius personažus. Į seną rumunę, kaulijančią išmaldos gatvėje, į kažkokio tūkstantis pirmojo "Avataro" modelį – aplipdytas jutikliais Oskaras tampa vienos iš uodeguotų besimylinčių kosmoso pabaisų prototipu, samdomu žudiku, žudančiu savo antrininką, rūpestingu, bet negailestingu tėvu (šioje scenoje Lavant’as vaidina kartu su Caraxo dukrele – Nastia Golubeva Carax), mirštančiu seniu, ponu Šūdu, vagiančiu iš Paryžiaus kapinių gražuolę Evą Mendes, ir galų gale visas jos įspūdingas formas paslepiančiu po rytietišku hidžabu.... Visų tų persikūnijimų fonas – Paryžius, filmui vykstant vis labiau grimztantis į nakties tamsą.

Filmas nuolat keičiasi jį žiūrint. Iš pradžių pagalvojau, kad "Šventieji motorai" – Caraxo įrodymas, kad jis gali kurti įvairių žanrų ir stilių kiną, tik nemato tam jokios prasmės. Kinas išsisėmė, todėl kiekvienas naujas pono Oskaro persikūnijimas neišvengiamai tampa numanomas, priartėja prie autoparodijos ribos. Tačiau ta nesibaigianti persikūnijimų seka palaipsniui ima atskleisti ir kitas prasmes. Taip, kino salėje sėdi manekenai, bet juk ir gyvenimas tapo tik reginiu. Kameros yra visur, bet jos nematomos. Lygiai tokia pat nematoma, neapčiuopiama ir riba tarp kino ir gyvenimo. Viskas, kas vyksta, bematant tampa kinu. Kinas kiaurai persmelkė tikrovę. Išnyko autentiški gestai, žodžiai, mintys. Apie tai – bene svarbiausias filmo dialogas, kai automobilyje pasirodo Michelio Piccoli suvaidintas pagyvenęs vyriškis (prodiuseris, režisierius ar Dievas?), kuris bando paaiškinti Oskaru, kad šis išsisėmė, tapo nuspėjamas ir neįdomus. Šis jam atkerta, kad kameros pasidarė tokios mažos, kad jų niekas nepastebi. Ir tada nuskamba frazė: "Pour la beaute du geste" ("Vardan gražaus gesto"). Matyt, joje ir glūdi filmo esmė. Tame visuotiniame reginyje, kuriuo tapo gyvenimas, o kino salėje sėdi manekenai, išnyksta gražaus gesto prasmė ir vertė. Juk senasis kinas atskleidė ir iškėlė žmogiškųjų, iš pirmo žvilgsnio nepastebimų gestų grožį. Dabar net kapinėse ant antkapių iškalta tas pats: "Aplankykite mano tinklalapį".

Ekscentriškas ponas Oskaras dar kartą įrodo, kad nebėra vienos tapatybės, kiekvieną gali nusiimti ar užsidėti lyg kaukę ir pabaigoje grįžti į namus, pas žmoną ir vaikus, kuriuos prieš tai matei tik paslaugiosios Selinos parūpintuose dokumentuose. Nes grįžti iš esmės nebėra kur. Apie tai – ir viena svarbiausių filmo scenų, kai kadaise buvusioje vartojimo ir prabangos šventovėje, parduotuvėje "Samaritaine", Oskaras susitinka su kita aktore – buvusia mylimąja. Kylie Minoque herojė netrukus suvaidins savo stiuardesės savižudybę, bet iki tol jie abu kartu prisimins savo meilę. Prisiminimai nostalgiški, todėl ekraną užlies daina. Ji skambės tarp dulkių, sulaužytų manekenų ir terasoje, iš kurios atsiveria vaizdas į Pont Neuf tiltą...

Caraxas, žinoma, sarkastiškas. Bet už jo ironijos slypi skausmas, nes "Šventieji motorai" – tai Caraxo atsisveikinimas su kinu, kuriam buvo svarbūs gražūs gestai, jo requiem kinui ir pernai išėjusiai Katerinai Golubevai, kuriai ir skirtas filmas.
"Šventieji motorai" pasirodė po trylikos metų pertraukos – prieš tai pilno metražo filmą Caraxas sukūrė 1999-aisiais. Tai buvo "Pola X", kuriame pagrindinius vaidmenis kūrė Katerina Golubeva, Guillaume’as Depardieu ir Šarūnas Bartas. Tada atrodė, kad Caraxui kinas tapo nebegyva išnara, kad personažai beprasmiškai blaškosi ir net režisieriui tai nebeįdomu. Bet "Šventieji motorai" – atvirkščiai: jie pribloškia neįtikėtina įtaiga, sklindančia kad ir iš beprotiškos filmo pertraukos, kai nuolat judėdamas bažnyčios viduje Oskaras groja akordeonu, o jam iš paskos seka būrys tokių pat desperatiškų akordeonistų. Oskaras – kino dvasia. Finale jis sugrįžta į savo svetimus namus, pas svetimą savo šeimą, už kadro skambant dainai "Revivre". Jos žodžiai nuolat primena apie troškimą dar kartą išgyventi tą patį. Ilgas baltas automobilis sugrįžta į garažą. Prieš užmigdamas kartu su kitais jis aptaria savo toli gražu nerožines perspektyvas. Caraxas, regis, neabejoja, kad kinas tapo gražių prisiminimų kapinėmis, bet, perfrazuojant Pasolinį, dar apie tai nežino."


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 11766

2012-12-23 16:46 19 žinutė iš 27 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Kalėdiniame 7 md numeryje Živilė ir apibendrina:

"Džiaugiuosi, kad ne tik man "Scanoramos" parodyti "Šventieji motorai" tapo geriausiu šių metų filmu. Vienuolika Denis Lavant’o suvaidinto herojaus Oskaro persikūnijimų filme – tai ir priminimas apie galingą kino tradiciją, kurioje vertinga buvo viskas – ir gražus gestas, ir geismas patirti ar išbandyti kuo daugiau, ir gyvų žmonių sielos bei kūnai, kurių nepakeis jokie technologiškai tobuli "įsikūnijimai". Caraxas įrodo, kad kinas ir toliau gali likti pačiu geidžiamiausiu sapnu, juk tai jis yra sakęs, kad "reikia suteikti savo akims maisto nakties sapnams."


kertukas
Geras banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 11805

2013-01-19 20:36 20 žinutė iš 27 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Smagiai ironiška režisieriaus Leos Caraxo padėka gavus Los Andželo kritikų apdovanojimą už geriausią filmą užsienio kalba "Holy Motors".

http://www.youtube.com/watch?feature=player_detailpage&v=eIKGCu5bUsI


kertukas
Blogas banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 12350

2014-06-28 01:22 21 žinutė iš 27 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Džiugina, kad Leos Carax grįžo į pastovią darbo formą Gerai.

Jis sukūrė Paryžiuje gegužės pabaigoje atsidariusios galerijos "Gradiva" reklamą. Galerija įsikūrė priešais Luvro muziejų, atidarymo ekspozicijoje – A. Rodino, C. Pissarro, E. Schiele, V. Kandinskio, F. Léger, L. Moholy-Nagy, H. Matisse’o, P. Picasso, F. Picabia, Balthuso, S. Dali kūriniai, dalis jų Prancūzijoje rodomi pirmąkart. Caraxo filmą galima pasižiūrėti:
http://galeriegradiva.com/presentation.html


kertukas
Blogas banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 12431

2014-10-27 15:13 22 žinutė iš 27 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Lapkričio 1 d., 18 val., kino teatre "Forum Cinemas Vingis" lankysis Leosas Caraxas. Jis ne tik paskelbs apie jam skirtą 20-ojo "Kino pavasario" retrospektyvą (2015 kvov mėn.), bet ir pristatys savo paskutinįjį filmą Šventieji motorai. Po peržiūros vyks pokalbis su režisieriumi.

Bilietų kiekis ribotas


kertukas
Blogas banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 12435

2014-11-01 22:54 23 žinutė iš 27 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Kino genijus LEOS CARAX nepasakė Vilniuje kažko ypatingo. Nauja ir visai netikėti buvo, jog sekantis jo filmas bus... miuziklas, Bus pilna dainų, kaip jis išsireiškė...
Ką gi, iš tokio aso ir reikia tikėtis ateityje kažko neordinaraus...

"L. Caraxas yra lyg vėjas, kurį jauti, bet negali apčiuopti", – yra pasakiusi filme "Šventieji motorai" vaidinanti Kylie Minogue.

20-ajame "Kino pavasaryje" minėtą retrospektyvos programą sudarys šie L. Caraxo filmai: "Vaikinas sutinka merginą" (Boy Meets Girl, 1984), Blogas kraujas (The Night Is Young, 1986), "Naujojo tilto meilužiai" (Amants du Pont-Neuf , 1991), "Pola X" (Pola X, 1991), "Šventieji motorai" (Holy Motors, 2012) ir dokumentinis filmas apie L. Caraxą "Ponas X" (Mr. X, rež. Tessa Louise-Salome, 2014), dar žinomas pavadinimu "Ponas leos CaraX" (Mr leos CaraX).


kertukas
Blogas banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 12612

2015-03-11 23:03 24 žinutė iš 27 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Aukščiau išvardytus fimus pristatys atvykęs pats Leos Carax. Kaip jį pristato festivalis KINO PAVASARIS:

Režisierius, kurio tikrasis vardas – Alexandre Oscar Dupot, dar paauglystėje metė mokyklą, kad visą savo laiką galėtų skirti filmų žiūrėjimui kino salėse. Persivadinęs Leos Caraxu, savo vardų Alex ir Oscar anagrama, rašė straipsnius prancūzų kino žurnalui "Cahiers du Cinéma", lankėsi Prancūzų sinematekoje, vaidino filmuose ir vėliau pradėjo režisuoti. Būdamas 23 metų pristatė debiutinį filmą "Boy Meets Girl", sulaukė ypatingo dėmesio ir netrukus buvo pradėtas vadinti naująja Prancūzijos kino viltimi.

Režisieriaus spalvinga ir kontraversiška karjera nebuvo lengva. Pirmąja juosta užsitarnautas vardas kartu lėmė ir sunkią užduotį – kiekvienu filmu jį patvirtinti. Nors per pastaruosius 30 metų L. Caraxas sukūrė tik penkis pilnametražius filmus, tačiau režisieriaus indėlis kinui yra be galo reikšmingas. Jo filmuose gausu literatūros, muzikos, šokio, autobiografinių užuominų, kinematografinių citatų, filosofijos ir neaprėpiamos vaizduotės.

Filmų trilogiją – Boy Meets Girl, Blogas kraujas ir Pont Neuf meilužiai – jungia ne vien romantiškos, sunkiai pasiekiamos ir beprotiškos meilės tematika, bet ir visuose filmuose pasirodantis, pagrindinį personažą Aleksą atliekantis, nuostabus prancūzų aktorius Denisas Lavantas. Kiekviename filme Aleksas vis kitoks, tačiau visuose kupinas energijos, brutualaus grakštumo, berniukiškumo ir aistros. Ši visą režisieriaus karjerą trunkanti stebuklinga L. Caraxo ir D. Levanto partnerystė yra viena pagrindinių jo filmų sėkmės ir paveikumo priežasčių.

Pirmoji L. Caraxo personažo Alekso versija filme "Boy Meets Girl" yra užsisvajojęs vaikinas, kuris laiką leidžia galvodamas pavadinimus savo filmams, kurių dar nesukūrė iki tol, kol išgirsta merginos (Mireille Perrier) balsą per vidinį daugiabučio telefoną ir beprotiškai ją įsimyli. Antrajame režisieriaus filme "Blogas kraujas", film noir stiliumi pavaizduotame futuristiniame Paryžiuje, kuriam gresia keistos seksualiniu keliu plintančios ligos epidemija (AIDS alegorija), plėtojasi apsėstos ir uždraustos meilės istorija. Čia taip pat išvystame jaunas puikiai vaidinančias prancūzų aktores Juliette Binoche bei Julie Delpy. Paskutinis trilogijos filmas "Pont Neuf meilužiai" - poetinė istorija apie benamį gatvės artistą ir regos netenkančios dailininkės (Julliette Binoche) meilę, vos nesugadino L. Caraxo karjeros. Jaunas režisierius gavo leidimą filmuoti ant garsaus Paryžiaus tilto Pont-Neuf, tačiau supratus, jog šis sumanymas negali būti įgyvendintas, pastatė tikslią tilto kopiją filmavimams pietų Prancūzijoje. Intymus ir ant beprotystės ribos balansuojantis romanas tapo viena iš brangiausių produkcijų Prancūzijos kino istorijoje.

https://www.youtube.com/watch?v=hu30Xp_A24M

Praėjus 8 metams po beveik pražūtingo, Prancūzijos publikos prastai sutikto paskutinio filmo, L. Caraxas atvertė naują puslapį mistiniu ilmu Pola X. Juosta ne mažiau grandiozinė ir romantiška nei kiti jo filmai, bet kiek tamsesnis ir be mėgstamo aktoriaus D. Lavanto. Įkvėpta amerikiečių rašytojo Hermano Melvilio novelės, istorija pasakoja apie pražūtingą meilę, išdavystę ir tamsiausias šeimos paslaptis. Filme išvystame vaidinančius Guillaume Depardieu, Catherine Deneuve, Jekateriną Golubevą bei lietuvių režisierių Šarūną Bartą.

https://www.youtube.com/watch?v=I0mF-2yfE9M

Po filmo "Pola X" 13 metų sekusios kūrybinės pertraukos, L. Caraxui teko atversti dar vieną naują puslapį. Siurrealistinis filmas Šventieji motorai, naikinantis ribas tarp to kas tikra ir netikra, buvo pergalingas režisieriaus sugrįžimas į kiną. Filmo pagrindas – epizodinis naratyvas, leidžia puikiai pasireikšti režisieriaus vaizduotei ir sutalpinti visas gimusiais idėjas viename filme. Dieną ir naktį baltu limuzinu po Paryžių ponas Oskaras keliauja iš vieno "susitikimo" į kitą. Kiekvieną kartą išlipęs iš mašinos jis persikūnija vis į kitą personažą, tampa vis kitu žmogumi. Šis sunkus vaidmuo, įkūnyti daugiau nei dešimt tapatybių, teko vėl nepakartojamam D. Lavantui.

https://www.youtube.com/watch?v=NWu9WjEcdbk



kertukas
Blogas banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 12651

2015-04-04 23:54 25 žinutė iš 27 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
LEOS CARAX interviu KINO PAVASARYJE.

Koks jausmas pristatyti savo retrospektyvą ir filmus, kuriuos esate pastatęs taip seniai?

Man labai svarbu, kad mano filmai, kuriuos jau seniai esu pabaigęs, keliauja laiku ir erdvėje. Be to, jaučiuosi žymiai jaukiau rodydamas juos toli nuo savo namų, kur žmonės manęs nepažįsta.

Jūsų retrospektyva per 20 metų padidėjo tik pora pilno metražo filmų. Kodėl tiek mažai per ganėtinai ilgą kūrybinį kelią?

Laimei, filmus pradėjau kurti būdamas jaunas, o ne dabar. Pats tiksliai negaliu atsakyti, kodėl naują juostą sukuriu taip retai, bet tikrai žinau, kad kiekvienos iš jų kūrimas man yra didžiausiais stebuklas. Kuriu galvodamas, kad pirmasis ir paskutinis mano filmas.

Visi Jūsų filmai filmuoti juostoje, skaitmeniniu būdu tik paskutinis – "Šventieji motorai". Ar Jums, kaip kino kūrėjui, buvo sunku transformuotis ir paleisti tai, nuo ko pradėjote?

Aš gimiau XX amžiuje, dabar – XXI amžius, taigi turiu prisitaikyti. Kinas turi prisitaikyti prie naujų technologijų, naujų žmonių, naujų matymo ir demonstravimo būdų. Ši adaptacija turi vykti viliantis save sukurti iš naujo.

Gal galite išskirti kokios temos ir klausimai sieja Jūsų filmus?

Nežinau, kokia jų tema ir apie ką jie kalba. Taip pat manau, kad niekados nėra tinkamo laiko apie filmus kalbėti. Netinkamas laikas kai juos kuri, nei tada kai juos jau sukūrei ir žmonės pradeda klausinėti. Tada – jau per vėlu. Pirmieji trys mano filmai yra labai susiję, nes buvau jaunas. Jie sukurti kartu su tais pačiais aktoriais, operatoriumi. Mes visi buvome jauni, taigi juos tikriausiai sieja jauna meile.

Kaip susipažinote su pirmųjų filmų operatoriumi Jean Yves Escoffier ir Jūsų bendražygiu aktoriumi D. Lavantu?

Mes visi gyvenome Paryžiuje ir susitikome prieš mano pirmąjį filmą. Jean buvo maždaug 10 metų vyresnis už mane ir buvo man tarsi brolis. Kartu daug dirbome, bet pradėjome pyktis. Po "Pont Neuf meilužių" jis išvyko dirbti į Holivudą ir deja nebeilgai tegyveno. D. Lavantą sutikau tuo pat metu. Labai jaudinausi, nes prieš statant pirmąjį filmą "Boy Meets Girl", žinojau, kad merginos vaidmenį atliks tuometinė mano širdies draugė, bet vaikino niekaip negalėjau rasti. Jo ieškojau 1,5 metų ir netgi buvau prarandąs viltį sukurti šią juostą. Aktorių bandžiau rasti gatvėse, metro, tarp muzikantų. Pamatęs Denis nuotrauką pamaniau, kad jis turi keistą veidą, ir nusprendžiau su juo susitikti. Nežinojau ar jis bus geras filme, bet jis buvo vienintelis, kuris buvo kitoks, kuris atrodė kitaip, todėl aš jį pasirinkau.

Ar panašiais būdais ieškote aktorių ir kitiems vaidmenims?

Nemėgstu ir nedarau aktorių atrankų. Mano manymu, tai yra pats blogiausiais dalykas. Režisierius gali nuspręsti, jog netinki filmui, nes esi per jaunas, per senas, per mažas, per didelis, per baisus, per gražus, baltaodis ar juodaodis. Tai nenatūralu, labai keista ir netgi racistiška. Keli kartai, kai dariau atranką, baigėsi tuo, jog tie filmai nebuvo sukurti, nes neradau tinkamų aktorių. Filmas realizuojamas, kai galvoju apie konkretų aktorių.

Esate minėjęs jog nesijaučiate sinchroniškas su savo laikmečiu. Kodėl?

Man tai nėra nauja, aš ir 20-ies jaučiausi lygiai taip pat. Tuomet man pavyko surasti prodiuserį ir operatorių. Jie buvo ypatingi – ne sistemos žmonės. Jie buvo pasiruošę viskam, kad sukurtų kažką, kas iki tol neegzistavo. Net jei reikėjo pavogti pinigų – neatsisakydavo. Dabar žmonės tokie atsargūs ir man atrodo, kad nieko su jais nebegaliu nuveikti.

Jūsų filmuose išnyksta riba tarp realybės ir fikcijos. Kodėl Jums taip svarbu, kad žiūrovas pasimestų – kas tikra, o kas ne?

Filmas yra naujo pasaulio, naujos realybės sukūrimas. Kiekvienas toje realybėje jaučiasi savitai. Vieniems viskas atrodo keista ir nepažįstama, kitiems – atitinka jų vidinį pasaulį. Aš kine kuriu pasaulį, kuris man yra nuoseklus. Tarkime filmo "Šventieji motorai" personažas persikūnija į daug kitų personažų ir man tai yra rišlu ir nuoseklu. Kiekvieną filmą įkvepia 2–3 įspūdžiai, jausmai ar vaizdiniai, į kuriuos aš pasineriu ir kuriu rišlų pasaulį. Ką vėliau mato žiūrovai – aš nežinau. Jie turi tai nuspręsti patys.

Ar šis nuolatinis aktoriaus persikūnijimas "Šventuosiuose motoruose" – tai mes patys, kiekvieną dieną vaidinantys vis kitus vaidmenis?

Be jokios abejonės. Manau, kad didžioji menininko ir kiekvieno žmogaus ambicija yra sukurti, susigalvoti save iš naujo. Žmonės gyvenime tai daro įvairiais būdais – vieni įsimyli, kiti gimdo vaikus, dar kiti keičia darbą. Kasdien turime sugalvoti save iš naujo, nes kitaip išsisemsime ir patys nuo savęs pavargsime. Mano būdas yra kinas.

Esate minėjęs, kad nežiūrite savo filmų. Kodėl?

Kiekvienas filmas yra didžiulis nusivylimas. Bijau, todėl ir nežiūriu. Kuriant filmą pastebiu, jog kai kurios vietos yra nuostabios, tačiau kitos – šlamštas. Jei iš naujo žiūrėčiau filmus, suprasčiau, jog tai tiesiog filmas ir tiek. Man per daug baisu.

Gal galite atskleisti koks bus naujas Jūsų filmas ir kada jo galime laukti?

Ne, nes aš pats negaliu pasakyti, ar kada nors šį filmą sukursiu. O gal net paliksiu kiną. Pradedu galvoti, kad nebesuprantu žmonių arba neberandu tokių, kuriuos galėčiau suprasti.


Tikrinti, ar yra naujų atsakymų temoje
Atsakyti Kitos temos Nauja tema



Pranešti apie naujas žinutes šioje temoje
Mano prenumeratos

Statistika

Kinomanai: 3.098 Žinučių forume 189.323 2.240 Narių klube 3.027 Banga.lt laikrodis 18:51 Dažnai užduodami klausimai ir atsakymai



Kinomanai

Moderuoja: Diaboliq, BangaLT, kertukas, Froidas
Statusas: ne narys (Įstoti)
Filmų archyvas
Forumas
Naujienos
Nariai
Foto
Nuorodos

Banga.lt klubai


Mano įrankiai

Privačios žinutės
Mano temos
Dienoraštis
Draugų adresai
Mano duomenys

Mano meniu

Į mano meniu įkelti puslapį: LEOS CARAX

Prisijungę draugai

Visi draugai

Paieška

 

Dažnai užduodami klausimai