IT - Patarimai Viskas apie CRT monitorius!
Kaip jau buvau žadėjęs, ilga ir nuobodi rašliava apie monikus, jų įpatumus ir kitokias nesąmones susijusias su jais, kurios neaiškios daugumai bangiečių 
Kad būtų mažiau kvailų temų, geriau viena didelė Taigi, daugumai teks užversti šį puslapį ir atsidaryti kokią temą, apie Žalgirio ir Lietuvos ryto gaidiškumą Arba eiti į temas, kur viskas pasakyta dviem žodžiais… Na, o jei jau pasiliko tie, kas tikrai kažką nori sužinoti ir turi gebėjimą skaityti bei suvokti, tad prašom 
Daugiau kaip prieš metus buviau rašęs apie monitorių kalibravimą http://www.biteplius.lt/lt/2forum.showPosts/101431.461-=(1391932908 , tad apie tai dabar nekalbėsiu. Šioje temoje stengsiuosi paaiškinti kai kuriuos dalykus, kurie kaip matau kyla dažnam monitorių pirkėjui. Nebandysiu nieko įpiršti, bet paprasčiausiai suteiksiu bendrą informaciją, o po to, jei bus įdomu, galėsim padiskutuoti giliau, ar galų gale, internete informacijos pilna. Galų gale aš pats dar daug ko nežinau, gal kas ką papildys, pataisys
PROLOGAS
Pradžiai reiktų išsiaiškinti, kas yra monitorius, nes beveik esu įsitikinęs, kad atsiras tokių, kurie to nežino. Na, monikas (žargonu kalbant – vaizduoklis) – tai tokia dėžutė, panaši į televizorių (šitą, tai manau visi žino), tik jungiama prie kompiuterio ir rodanti vaizdą iš jo 
Monikai būna dviejų tipų – LCD (skystų kristalų) ir CRT (elektroninis spindulių vamzdis). Šį kartą kalbėsiu tik apie CRT monikus.
Šiuo metu populiariausi 17" monitoriai, nors pamažu, mažėjant jų kainoms, pradeda plisti ir 19", kas anksčiau būdavo naudojami tik įstaigose. Tiesa, atpigus ir pasiekus pakankamą kokybės lygį, LCD monikai pamažu stumia CRT iš rinkos, nors kai kuriose srityse CRT dar ilgai ir nuobodžiai bus naudojami.
Dabar pakalbam apie kineskopus. Kitaip sakant, apie elektroninį spindulių vamzdį (na, man labiau patinka vamzdelis ), kurio viduje yra vakuumas. Vamzdelio užpakalinėje dalyje yra elektronų patranka, šaudanti elektronais. Na, nesileisiu į smulkmenas, kaip atsiranda tie elektronai. Trumpai tariant, katodas užkaista, išskiria elektronus, jie skrieja link anodo ir t.t. Na, fizikos vadovėliuose ten smulkiau ir tiksliau aprašyta, aš ne koks fizikos mokytojas Patrankų yra trys, nes spalvotas vaizdas sudaromas iš trijų pagrindinių spalvų – raudonos, žalios ir mėlynos, taigi tam yra reikalingi trys elektronų srautai, kurie lekia link vamzdelio priekio, kuris iš vidaus yra padengtas liuminoforu (anliškai dar vadinamas phosphor). Liuminoforas padengtas labai mažyčiais lopinėliais, kurie apšvitinti suspindi trimis spalvomis – raudona, žalia ir mėlyna (RGB). Kombinuojant šias tris spalvas išgaunama gan plati gama. Kiekviena spalva turi 256 žingsnius, tad gaunasi apie 16,7 milijono atspalvių.
KAUKĖS
Elektronų srautas, prieš patekdamas ant liuminoforo, praeina pro kaukę, kuri reikalinga tam, kad kiekvienas spindulys patektų į reikiamos spalvos liuminoforo lopinėlį. Yra trijų tipų kaukės:
- Shadow Mask (šešėlinė kaukė)
- Slot Mask (plyšelinė kaukė)
- Aperture Grill (apertūrinis tinklelis)
Dabar išsamiau apie šias kaukes.
Šešėlinė kaukė
Tai metalinis tinklelis prieš liuminoforo sluoksnį su daugybe mažų skylučių. Kiekvienai skylutei yra skirtas liuminoforo lopinėlis. Kai elektronų srautas praeina pro skylutę, jie patenka tik ant jam skirto liuminoforo lopinėlio, o ne bet kur. Skylutės yra kaip taikinys elektronų patrankoms. Vienas liuminoforo lopinėlis suspindi raudonai, kitas žaliai, trečias mėlynai. Iš trijų mažyčių lopinėlių, kurie sudaro trikampį, yra gaunamas vienas taškas. Mažiausias atstumas tarp tos pačios spalvos liuminoforo lopinėlio yra vadinamas taško žingsniu, arba gan dažnai liaudyje vadinamas taško dydžiu. Kuo mažesnis šis žingsnis, tuo didesnę skiriamają gebą galima išgauti. Taško žingsnis anksčiau būdavo matuojamas diagonaliai, bet dabar dažnai nurodomas horizontalus, nes tokiu būdu jis gaunasi mažesnis ir taip pat galima realiau sulyginti su apertūrinių grotelių ekranų taško žingsniu, kur jis matuojamas horizontaliai.
Ši kaukė nusileidžia kitoms kaukėms pagal skleidžiamą šviesą, bet užtai yra labai tiksli. Jos formuojamas vaizdas yra detalizuotas, tad tinkamas smulkiai vektorinei grafikai, tekstui.
Dar pridursiu, kad tinklelis būtu atsparesnis temperatūros poveikiui ir nesideformuotų, dabar jis gaminamas iš specialaus lydinio, pavadinto invaru. Tai nikelio ir plieno mišinys. Taigi, jei perkate moniką su šios kaukės tipu, būtinai žiūrėkite, kad tinklelis būtų pagamintas iš invaro, mat įkaitusi kaukė deformuosis, ko pasėkoje vaizdas bus nekoks ?
Apertūrinės grotelės
Pirmieji ekraną pagal apertūrių grotelių technologiją sukūrė Sony. Jų sukurta technologija vadinasi Trinitron. Vėliau analogišką technologiją sukūrė Mitsubishi ir pavadino ją DiamondTron. Tai du pagrindiniai konkurentai. Dar ViewSonic, turi sukūrę PerfectFlat, bet ji nėra paplitusi. Iš esmės tai tos pačios apertūrinės grotelės, tik su savais niuansais.
Apertūrinių grotelių technologija visai kitokia, nei šešėlinė. Faktiškai, tokio kaip tinklelio čia nėra, nes ši kaukė sudaryta iš vertikalių nepermatomų juostų, tarp kurių yra tarpeliai per visą ekrano aukštį. Kadangi horizontaliai juostos yra nesujungtos, tai išlaikyti kaukės tvirtumą ir stabilumą, jos yra sujungtos 1-3 horizontaliomis linijomis (priklauso nuo įsrtižainės). Liuminoforo elementai taip pat išdėstyti ne mažyčiais taškeliais, o vertikaliomis juostelėmis. Kadangi vertikaliai nėra jokių tarpo pertvarų, vertikalus taško žingsnis praktiškai neribojamas, priklauso tik nuo spindulio fokusavimo, tad šio tipo ekranuose taško žingsnis yra matuojamas tik horizontalus. Tai yra horizontalus atstumas tarp tos pačios spalvos liuminoforo juostelių. Dar jis vadinamas juostų žingsniu.
Trys vertikalios liuminoforo juostos sudaro vieną spalvinį tašką. Šioje technologijoje kaukė mažiau padengta nepermatoma medžiaga, tad praleidžia gerokai daugiau šviesos, ko pasėkoje gaunamas šviesesnis vaizdas, nei šešėlinėje kaukėje.
Dar vienas šios technologijos įpatumas, kad naudojamas bendras fokusavimas visoms trims patrankoms. Yra skirtumų ir tarp skirtingų apertūrinių grotelių technologijų. Tarkim Sony Trinitron yra apjungtos trys patrankos į vieną.
Monitoriai su apertūrinėmis grotelėmis išgauna tiksliausias spalvas, šviesiausią ir kontrastiškiausią vaizdą, todėl jie labiausiai tinkami darbui su spalvomis ir rasterine grafika. Dauguma profesionalių monitorių yra su šia technologija. Beje, kartais ir specialūs monitoriai, skirti CAD sistemoms yra su apertūrinių grotelių technologija, nes gera elektronika su dvigubu fokusavimu išgauna itin tikslų vaizdą, detališkumu nenusileidžiantį šešėlinės kaukės formuojamam vaizdui.
Plyšelinė kaukė
Iš esmės čia yra ta pati šešėlinė kaukė, tik kuriant šią kaukę buvo pasinaudota ir apertūrinių grotelių išmintimi Tinklelis sudarytas ne iš skylučių, bet iš vertikalių juostelių (plyšelių), tik jos eina ne per visą ekrano aukštį, kaip tai yra apertūrinėse grotelėse. Tokiu būdu yra stengiamasi pasiekti šviesumą kaip apertūrinėse grotelėse (realiai jis yra mažesnis) ir tvirtumą, kaip šešėlinėje kaukėje. Taškas gaunasi vertikaliai pailgas. Horizontaliai jis yra mažesnis, nei vertikaliai.
Garsieji Samsung kineskopai DynaFlat yra kuriami plyšelinės kaukės technologija.
Yra dar viena technologija, sukurta Hitachi – Elipsinė kaukė, arba EDP (Enhanced Dot Pitch). Ji nuo šešėlinės kaukės skiriasi tik tuom, kad grotelių skylutė ir liuminoforo lopinėlis yra ne apvalūs, o elipsės formos. Vaizdas yra kiek tikslesnis ir šviesesnis, nei šešėlinės kaukės.
Prikurta ir daugiau technologijų, bet visos jos kuriamos ant tų trijų pagrindinių technologijų pagrindo.
NUKREIPIAMOJI SISTEMA
Elektroninių spindulių nukreipiamoji magnetinė sistema yra toks svarbus monitoriaus komponentas, kurio nepaminėti būtų nuodėmė. Tai dvi ritės, kurios nukreipia spindulių srautą vertikaliai ir horizontaliai. Būtent šios sistemos dėka ir perpiešinėjamas vaizdas ekrane. Nuo šios sistemos kokybės priklauso monitoriaus vaizdo kokybė. Gali būti labai krūti parametrai, bet jei ši sistema dirbs nekokybiškai, vaizdas bus lievas. Ypač kokybiška turi būti horizontalaus nukreipimo ritė, nes ji atsakinga už horizontalųjį atsinaujinimo dažnį, kuris dažnai viršija 100 000 kartų per sekundę. Nukreipiamoji sistema laikoma pagrindiniu monitoriaus komponentu, nes nuo jos priklauso tiek spalvų suvedimas, tiek fokusavimas, tiek monitoriaus geometrija. Galima drąsiai teigti, kad ne tiek kineskopo tipas nulemia monitoriaus kokybę, bet būtent nukreipiamoji sistema. Kaip taisyklė, jei monikas pigus, ten kokybiškos, kruopščiai pagamintos nukreipimo sistemos nesitikėkit.
APIE TAŠKO ŽINGSNĮ
Taigi, toliau pakalbėsiu apie taško dydį, jei tiksliau, apie taško žingsnį Rašydamas apie kaukes aprašiau bendrus principus, kas yra tas taškas. Na, kad būtų paprasčiau, toliau ir įvardinsiu tašku. Įprasta laikyti, kad kuo mažesnis taškas, tuo "krūtesnis" monikas 
Kai kas tai laiko bene pagrindine moniko charakteristika ir iš dalies jie yra teisūs, bet tik iš dalies. Iš esmės taško dydis apsprendžia, kokia maksimalia rezoliucija gali dirbti monitorius. Elementari geometrija: kuo mažesnis atstumas tarp spindulių, tuo jų daugiau sutelpa į vieną tiesę. Jei eilėje prie šnapso alkoholikai stovės kas du metrai, tai jų parduotuvėje tilps mažiau, nei jei jie stovėtų kas pusę metro, ane? Mažam taškui išgauti reikia labai plono elektronų spindulio, kuris turi būti labai tikslus ir intensyvus, su geru fokusavimu ir suvedimu. Taigi, galime daryti prielaidą, kad monitorius su mažesniu tašku turi kokybiškesnę nukreipiamają sistemą. Be jokios abejonės, mažas taškas didelis privalumas, bet tai tik viena charakteriztika, o jų yra visa eilė, taigi reiktų atsižvelgti ir į kitas 
Tad ne visada mažas taškas reiškia kokybišką gaminį.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad žiūrint į taško dydį, būtina atkreipti dėmesį į kaukės tipą. Jau rašiau, kad apertūrinio tinklelio kaukėje, taškas matuojamas horizontaliai. Čia viskas paprasta. Visai kitaip yra šešėlinėje kaukėje, kur anksčiau buvo įprasta matuoti diagonaliai, o dabar dažnai jis matuojamas horizontaliai, kad gautusi mažesnis taškas. Diagonaliai išmatuotas taško dydis 0.27 mm prilygsta vertikaliam 0.25 mm. Taigi, atkreipkite dėmesį, kaip matuojamas taškas. Kita vertus, yra ir monitoriai, su kintamu taško dydžiu.
Taigi, koks turėtų būti tas taškas, renkantis monitorių? Dabartiniai monitoriai yra su pakankamai mažu tašku – 0.22-0.25 mm. Tai tikrai nedaug ir šis rezultatas yra priimtinas Aš patarčiau vengti monitorių, kurių taško dydis didesnis nei 0.26 mm. Kai kurie monitoriai, tarkim su EDP kauke turi itin mažą tašką, standartiškai po 0.20 mm, bet tai grynai kaukės technologijos dėka, nes ten ištempus tašką į elipsės formą, sumažėja horizontalusis atstumas tarp liuminoforo lopinėlių.
APIE REZOLIUCIJĄ
Trumpai užsiminsiu ir apie rezoliuciją (kalbant grubiu žargonu – skiriamoji geba). Optimali 17" monitoriaus rezoliucija būtų 1024x768, o 19" monitoriaus – 1280x1024. Bet yra mažytis (kai kam didelis) niuansas. Standartiškai monitoriaus kraštinės yra 4:3 formato. Rezoliucija 1024x768 atitinka šį formatą, o rezoliucija 1280x1024 yra 5:4 formato. Vaizdas kiek horizontaliai patemptas gaunasi 
Eeeee…. A tai ką daryti? Na, galima naudoti 1024x768 rezoliuciją (labai didelis taškas gaunasi ir viskas labai padidėja), jei monikas leidžia galima naudoti 1600x1200 rezoliuciją (bet taip viskas sumažėja, o dažniausiai ir refrešas nepakankamai didelis gaunasi ?), arba reiktų kiek horizontaliai suspausti, pareguliavus geometriją. Dar paminėsiu, kad keičiant rezoliuciją kiečiasi ir taško dydis. Taigi, tas tikrasis taškas, kuris nurodomas monitoriaus charakteristikoje, gaunamas tik tuo atveju, jei uždedama maksimali rezoliucija, kas dažniausiai yra nesąmonė. Vadinasi, jei mes naudojamės su 17" monitoriumi standartine 1024x768 pikselių rezoliucija, tai taškas bus didesnis, nei nurodytas charakteristikoje ir visiškai pofik, kokio jis mažumo nurodytas. Bet, apie tašką jau kalbėjau Nėra labai svarbu žiūrėti, kokią maksimalią rezoliuciją palaiko monitorius, bo ją užsidėjus, gaunamas vaizdas pasidaro per smulkus. Na, žinoma, yra buvę monitorių, kurių maksimali rezoliucija yra nurodoma, kaip optimali. Jei tai maža rezoliucija, laikyčiau tai minusu. Arba jei monitoriaus maksimali rezoliucija maža, tai irgi minusas, nes toks monikas tikrai yra slabakas. Tarkim, jei 19" monitoriaus maksimali rezoliucija bus 1280x1024, tai siūlyčiau į jį nežiūrėti, o ieškoti, bent su 1600x1200 rezoliucija. Dabartiniais laikais gal jau visi tokią palaiko Aš tai žinau tokių 21" monikų, kurių maksimali, berods, 1024x768 dpi Įsivaizduojate, kaip lievai dirbti su tokia rezoliucija 
Ačiū dievui, tokių nebegamina 
APIE ATSINAUJINIMO DAŽNĮ IR KITUS HERCUS
Yra toks dalykas, tai atsinaujinimo dažnis. Atsinaujinimo dažnis yra horizontalusis ir vertikalusis. Horizontalusis parodo, kiek kartų per sekundę elektronų spindulys gali nupiešti eilučių, o vertikalusis, tai kiek kartų per sekundę elektronų spindulys perpiešia visą ekraną. Vertikalusis atsinaujinimo dažnis dar vadinamas refrešu (nuo angliško rodžio Refresh). Refrešas yra viena svarbiausių monitoriaus savybių, mat nuo jo priklauso ekrano mirgėjimas. Be jokios abejonės, horizontalusis ir vertikalusis atsinaujinimo dažniai yra glaudžiai susiję, nes norint greitai perpiešti visas eilutes iš apačios į viršų, reikia labai greitai perpiešti visas eilutes po vieną iš kairės į dešinę. Dažniausiai yra kalbama tik apie vertikalujį atsinaujinimo dažnį – refrešą, tačiau perkant monitorių atidžiai reikia pažiūrėti, koks yra maksimalus horizontalusis dažnis, mat nuo jo ir priklauso, kokį refrešą galėsim naudoti tam tikrose rezoliucijose.
Horizontalusis dažnis (dar vadinamas horizontaliuoju skleistinės dažniu) yra vienas svarbiausių parametrų monitoriuje, mat gaminant monitorių, tai yra vienas sunkiausiai igyvendinamų parametrų. Tad drąsiai galima teigti, kad didelis dažnis parodo monitoriaus kokybę Kaip taisyklė, kuo didesnė monitoriaus įstrižainė, tuo turi būti didesnis šis parametras, tuo kokybiškesnė spindulio nukreipimo sistema. Perkant 17" monitorių, patarčiau rinktis su didesniu nei 85 kHz dažniu (geriausia 96 kHz), o 19" monitorių su didesniu nei 96 kHz (geriausia būtų 105-110 kHz). Taigi, šis parametras yra bene svarbiausias renkantis monitorių.
Vertikalusis dažnis, arba refrešas, turėtų būti ne mažiau, nei 85 Hz, nes jei jis bus mažesnis, ekrane matysite mirgėjimą, kas labai vargina akis ir krauna Fieldman’ui turtą Šiaip rekomenduojama dirbant 2-3 valandas per dieną prie kompiuterio, naudoti ne žemesnį kaip 75 Hz dažnį, o dirbant ilgiau, ne žemesnį kaip 85 Hz.
Yra laikoma, kad kuo didesnis refrešas, tuo geriau ir visi stengiasi kiek įmanoma jį užkelti. Bet ar tai gerai? Žmogaus akis praktiškai nebesugeba atskirti mirgėjimo, jei refrešas viršija 85 Hz. Remiantis visokiais tyrimais, nors ir akis to "nemato", bet mirgėjimas visgi persiduoda akiai, tad kai kurie tyrinėtojai rekomenduoja naudoti 100-110 Hz refrešą. Esu skaitęs, kad buvo daromas tyrimas, kas mažiau vargima akis, ar 100 Hz (atrodo, gerai nepamenu) mirgėjimas, ar 3000 Hz mirgėjimas. Žinoma, kad ne su monitoriumi tai buvo daroma, o su specialia lempa. Po tyrimo rezultatas buvo toks, kad visgi 3000 Hz šiek tiek mažiau vargina, nors pats žmogus nebepastebi jokio skirtumo. Atseit pastebi smegenys 
Na, nežinau, gal… Ir visgi neaišku, ar tas skirtumas yra toks didelis, kad duotų kokią nors realią žalą.
Bet yra kita medalio pusė. Didinant monitoriaus refrešą, prasideda kitos bėdos, susijusios su liuminoforo fizikinėmis savybėmis. Balta spalva pradeda pilkėti, įgauna purviną atspalvį. Taip pat yra prarandamas juodos spalvos gilumas, ji pasidaro nebe grynai juoda. O kadangi žvėriškai išauga horizontalusis dažnis, nukreipiamoji sistema dirba nerealiu greičiu, kas kaip taisyklė priveda prie kokybės nukritimo, fokusavimo, suvedimo ir geometrijos problemų. Kita vertus egzistuoja pašaliniai triukšmai, kurie didinant refrešą išauga, kas kokybės nepriduoda. Taip pat išauga reikalavimai juostos pločio videostiprintuvui, kuris dirbdamas maksimaliu režimu gali nebesugebėti perduoti reikiamą kiekį impulsų, ko pesėkoje gali pradėti šokinėti spindulys ir taip ekrane atsiras triukšmų.
Tad suvedus tiek poveikį akims, tiek fizines monitoriaus galimybes, darau išvadą, kad optimaliausias refrešas yra 100-120 Hz. Tai ne tik mano nuomonė, o daugumos specialistų ir tyrinėtojų nuomonė. Tad jei ir palaiko jūsų monikas didesnį refrešą, nedėkite jo ir neklausykite pasakaičių. Patinka man, kai ateina koks lopas ir giriasi, kad pas jį monikas krūtas ir jis užsidėjęs 140-160 Hz refrešą Aišku, ta maksimali riba yra skirtinga ir priklauso nuo konkretaus monitoriaus, tačiau vidutiniškai yra priimta manyti, kad monitoriaus refrešas neturi viršyti 120 Hz.
Trumpai dar paminėsiu kitą charakteristiką – tai videostiprintuvo juostos plotį (bandwith). Nuo jos priklauso, kiek pikselių gali būti perduota į monitorių. Kitaip sakant, nuo jos priklauso monitoriaus atsinaujinimo dažnio techninės galimybės prie tam tikrų rezoliucijų, nes spindulio nukreipiamosios negalės pilnai saves išnaudoti, jei negaus pakankamai impulsų. Juostos plotis priklauso nuo videostiprintuvo, tačiau gali mažėti nuo blogų kabelių, ar išorinių veiksnių.
Perkant moniką atkreipkite dėmesį, koks yra juostos plotis (bandwith). Koks turėtų būti? Priklausomai, kokius reikalavimus kelsite monitoriui. Jei jūs dirbsite su 1280x1024 pikselių rezoliucija ir norėsite, kad refrešas būtų 110 Hz, juostos plotis turėtų būti daugiau nei 197 MHz. Kaip tai apskaičiuoti? Tai daroma pagal tokią formulę:
X = 1.05 * 1.3 * H * V * R,
kur X – juostos plotis, H – pikselių skaičius horizontaliai, V – pikselių skaičius vertikaliai, R – refrešas. 1.05 yra koeficientas, kuris nurodo papildomą vertikalios sinchronizacijos laiką, o 1.3 – horizontalios.
Koeficientai būtini, nes spindulys perpiešdamas eilutę vis grįžta į atgal. Taigi, pasiskaičiuojate ko norite ir perkate. Dar pridursiu, kad norint išlaikyti gerą kokybę, visada reikia žiūrėti, kad videostiprintuvo juostos plotis turėtų didesnį rezervą, o ne dirbtų ant ribos, kas tikrai kokybės nepriduos.
Jei jau užsiminiau apie formules, taipaminėsiu dar vieną naudingą, nors ją gal reikėjo anksčiau paminėti Žinant horizontalųjį dažnį ir rezoliuciją, galima apskaičiuoti refrešą.
R = X / Y / 1.05,
kur R – refrešas, X – horizontalusis dažnis, Y – pikselių skaičius vertikaliai, 1.05 – tas pats vertikalios sinchronizacijos koeficientas.
Tik nepamirškite, kad monitoriaus charakteristikoje nurodytas horizontalusis dažnis yra prie minimalios rezoliucijos, o jai didėjant, jis mažėja.
SUVEDIMAS, FOKUSAVIMAS IR GEOMETRIJA
Suvedimas, fokusavimas ir geometrija grynai priklauso nuo spindulių nukreipiamosios sistemos. Jei blogai suvytos ritės, ar padaryta kitų klaidų, gali būti neįmanoma priversti monitoriaus rodyti normaliai.
Suvedimas – tai trijų spindulių suvedimas į vieną tašką. Ne į tą pačią vietą, bet į tašką, o kaip anksčiau minėjau, taškas sudarytas iš trijų spalvinių taškų. Liaudiškai kalbant, tai spindulių suvedimas į jiems skirtą vietą. Jei bent vienas spindulys kiek nukrypstą, tai vadinama blogu suvedimu. Yra dviejų rūšių suvedimas – tai dinaminis ir statinis. Statinis, tai kai suvedimas nukrypęs vienodai per visą ekraną. Tokiu atveju galima pareguliuoti su monitoriaus reguliatoriais. Dinaminis, tai kai centre suvedimas geras, o kraštuose spinduliai nesutampą. Tokiu atveju suvesti galima tik su specialia įranga. Tiksliai nežinau kaip tai daroma, čia monitorių meistriukai turėtų žinoti. Tik skaičiau, kad kažkokiomis magnetinėmis plokštelėmis tai pataisoma 
Spindulys keliaudamas link liuminoforo, kaip taisyklė didėja, nors turėtų išlaikyti tokį patį skersmenį. Tad monitoriuose montuojamos fokusavimo sistemos, kurios išlaiko tokį patį spindulio skersmenį. Kai spindulio skersmuo viršija nustatytajį, tai vadinama blogu fokusavimu. Kaip taisyklė, blogesnis fokusavimas monitoriaus kraštuose. Kad spindulys ir kraštuose išlaikytų gerą fokusavimą, dažnai naudojama dinaminė fokusavimo sistema, kuri kreipiant elektronų spindulį link kraštų, didina įtampą, tuom kraštuose intensyvindama spindulį, ko pasėkoje kraštuose išlieka geras fokusavimas. Kai kurie monitoriai turi dvigubas fokusavimo sistemas, kurios, beje, skirtingų firmų yra skirtingos. Fokusavimą galima pareguliuoti su monitoriaus reguliatoriais, bet tik per visą ekrano plotą. Egzistuoja tokie Barco monitoriai, kurie leidžia tiek suvedimą, tiek fokusavimą reguliuoti net 25 zonose Va čia tai daiktas, tik nerealiai brangus ?
Geometrija reguliuojama monitoriaus reguliatoriais, bet idealiai praktiškai neįmanoma sureguliuoti. Prieš perkant monitorių, reikia būtinai pasidomėti, kaip monitoriai susireguliuoja, kokie geometrijos nustatymo reguliatoriai. Dar vienas dalykas: praktiškai visi monitoriai yra individualūs, tad jei yra galimybė, prieš pirkdami konkretų modelį jį išsipakuokite ir patikrinkite geometriją, suvedimą bei fokusavimą.
Dar norėčiau pridurti, kad reguliuojant geometriją, gamintojai nerekomenduojama iki pačių kraštų ištempti vaizdo, reikia palikti šiokius tokius juodus laukus. Tai greičiausiai dėl to, kad kuo toliau į kraštus, tuo labiau grybauja suvedimas. Tai tenka pastebėti bemaž ant visų monikų. Nors tiesą sakant, ko gero ant visų
EPILOGAS
Na, užsiknisau rašyti, gal kitą kartą dar ką pridursiu Nepaminėjau dar apie ergonomiką, paviršiaus padengimą, bet gal kada kitą kartą
PAPILDYMAS NR. 1
Nustatinėjant monitoriaus kokybę, dažniausiai yra naudojama Nokia Monitor Test programa ( http://www.3dnews.ru/documents/1237/ntest.zip ), kurios pagalba galima patikrinti ir sureguliuoti fokusavimą, spalvų suvedimą, geometriją. Kaip rusai rekomenduoja, įsirašyti šią programą į diskelį ir eiti su ja pirkti monitoriaus. Perkant brangų modelį, tikrai verta, nes investuojama nemažai pinigų ir ilgam. Juk kai perkate automobilį, tai neperkate supakuoto dėžėje, ane? Nors ir senas trantas, bet vistiek pravažiuojate, patikrinate po kapotu…
respect saxum tau. dar karta irodei kox expertas sioje sirty esi
jomajo kiek prirasiai 
Džiugu, kad tik kam padeda informacija
Taigi pačioje pradžioje perspėjimas parašytas, netgi pavadinime
… as net skaityt pavargau… respect
Gal kai kam bus ir keista, kad vis rašau ir rašau apie CRT monitorius, juk dauguma jau nurašė CRT ir perėjo prie LCD. Jiems CRT jau lavonas…
Tai tokiems pacituosiu ištrauką iš rusiško teksto:
respect saxum . zjbs dalykas. vertas demesio.
Geras staripsnis . Bet siandien tik puse iveikiau… Ryt baigsiu - vistik daugoka.
Vienas l.idomus sakinys uzkliuvo:
[quote]Jis yra pripildytas vakuumo.
[/quote]
Taip filosofiskai skamba…
O seip tikrai pagirtinas darbas. Daugiau tokiu staripsniu.
Taip filosofiskai skamba…
[/quote]
Gerai pastebėjai Ištaisysiu
Gerai pastebėjai Ištaisysiu
[/quote]
Nu dar triju pagrindiniu spalvu neaisku …
Nu dar triju pagrindiniu spalvu neaisku …
[/quote]
nu jo - ten bent vienoj vietoj maciau, kad vietoj geltonos zalia atsiradus, bet cia jau atleistina
nu jo - ten bent vienoj vietoj maciau, kad vietoj melynos zalia atsiradus, bet cia jau atleistina
[/quote]
Geltoooona …
Bet pasaka gera. Turiu klausima, ka pasirinkti 17". (shutka)
Joo… ir as nubloodinau su ta zalia Turbut zenklas, kad laikas miegot. O is 17" tai ko gero geriausias Samsungo 757NF
Jokiose knygose to nerasi arba reikes perverst ju labai daug.Thanx.
Ką čia apie spalvas paistot niekus? Kokia geltona? Yra trys pagrindinės: raudona, žalia ir mėlyna (RGB) ir taškas.
Teisingas straipsnis ir reikalingas Man jau neaktualus,turiu beveik metai 757NF.Norejau paklausti,optimalus daznis pagal Saxum 100-120,o maniskiam Samsung rekomenduojamas 85 Tai ar man sedeti su tuo 85,ar pasidaryti 100,realiai as skirtumo nejauciuSedziu su 85 nes taip patys gamintojai rekonmenduoja.
Pataisiau Kai vėlai vakare rašiau straipsnį, tai visokių klaidelių gali išlysti