kur sedames?
Ilipe i troleibusa ar autobusa visad sedames i tuscia sedyne.Jei tokios nerandame tada salia kito zmogaus.Ilgai stebejau ir pamaciau,kad taip elgiasi beveik visi.Kodel? Butent kodel?
Matyt nenorime sedeti susispaude. Siaip tai, is kitos puses, zmonems juk nepatinka, kai nepazistamas zmogus lenda i ju asmenine erdve…
na as ilipus i visuomenini transporta ir pamacius tuscia kede nesedu …pagalvoju …aj as dar jauna 
…pastovesiu …netoli vaziuoti…be to sedint uzpaklys auga
Visą tai todėl, kad daugumas mėgsta sėdėti prie lango, o kaip prie jo pateksi, jei jau ten vieta užimta
todel kad sedeti geriau nei stoveti 
s tai visada sedu pirmiausia prie mergaiciu ,po to mALOniai nusisypsau ,paglamoneju slaunele ir kelione neprailgsta 
as kai ilipu i trulika ir pamatau laisva vieta,skubu kuo greiciau atsisest,kad kokia bobute neužimtu
jei reikia,dar ir pasikumščiuoju
Kitaip sakant kovoji uz buvi,nagais ,dantim ir kojom
jei ilgiau paziuretum, tai pastebetum, kad pirma uzsedama kaire puse…
Jei but galima gulti atsigultume ,bet belieka tik sedeti tai ir sedime
Gal del to, kad ten daugiau atskiru vienvienciu sedyniu… Vis tas asmenines erdves troskimas
arba - geresnis vaizdas pro langa. Kai sedi desineje puseje, ir troleibusas vinguriuoja kur nors centre, matai tik saligatvi ir namo siena
Ilipu i autobusa ir iskart seduosi i laisva sedima vieta,nes kai autobusas vaziuodamas padarys staigu stabdi,galiu ir ant zemes nuriedeti
Svarbu,kad koju nemindziotu ir kolega sedetojas nesmirdetu.
Tada blogiau,jei salia atsiseda koks isgeres pilietis,smirdintis alkoholio ir rukalu kvapu
Aš asmeniškai taip darau, nes VISADA, absoliučiai VISADA mano kaimynas viešajame transporte pradeda bezdėti, čiaudėti, kosėti, spjaudytis arba kalbėti apie Landsbergį. O man ramybės reikia 
Jei visada taip atsitinka, ieškok problemos savyje 
jau blemba kokia 10 metu kai truliku nevaziavau net nezinau kaip daba atrodo, gal reiks eskursija pasidaryt 
Turbūt visiems teko girdėti ar pajusti, kad egzistuoja asmeninė erdvė, turinti įtakos mūsų elgesiui. Erdvė tarp žmonių yra išorinė vidinio nusistatymo išraiška. Iš jos galima spręsti apie žmogų, jo simpatijas ir antipatijas. Anot Amerikos psichologo E.T. Halo, ją galima suskirstyti į 4 pagrindines zonas: - Intymioji zona (nuo 15 iki 46 cm). Ši zona skirta labai artimam bendravimui, susijusiam su intymiais jausmais. Į ją įsileidžiame tik artimuosius. Kitiems žmonėms nedera veržtis į šią erdvę. - Asmeninė zona (nuo 46 cm iki 1,2). Tai patogiausias atstumas asmeniniam pokalbiui. - Socialinė zona (nuo 1,2 m iki 3,6 m). Šis atstumas išlaikomas tarp žmonių, kuriuos sieja dalykiniai santykiai ir artimesnis bendravimas nepageidaujamas (arba neužsimezgęs). - Visuomeninė zona (toliau nei 3,6 m). Šį atstumą išlaikome bendraudami su žmonių grupe, pavyzdžiui, per viešas paskaitas, skaitydami pranešimus. Tokiu atveju dėmesys kreipiamas ne į atskirą žmogų, bet į visą grupę. Ryšiai tarp žmonių šioje erdvėje beasmeniai, formalūs. Taigi natūralu. Mes visi stengiamės, kad niekas be reikalo nesibrautų į mūsų intymiąją erdvę. Todėl nejaukiai jaučiamės lifte, prigrūstame autobuse. Va, senieji Prerijų gyventojai iki šiol sveikinasi per ištiestą ranką. Tačiau gyvenimas mus daro socialiomis būtybėmis. Jau ne visada jaučiame diskomfortą būdami suspausti ar lifte viennas į kitą kviepudami 
Bet tuo pačiu prisiminkime savo pirmąsias dienas mokykloje - ak, kaip norėjosi atsiriboti nuo greta sėdinčio klasės draugo 
skaityt knygute raik apie neverbaline kuno kalba 