Ar pasakos žaloja psichiką?
skaitykit temos pavadinima.
ar liaudies,broliu grimu,s.pero ir kt.pasakos zaloja psichika?
man atrodo,kad taip.kai buvau maza,skaitydavau pasakas,o paskui bijodavau eiti i tamsu kambari,uzmigti ar buti namie viena.atrodydavo,kad kazkas stebi,kad kas islis is tamsos,kad kas nors atsistos kojugaly
baisu…si moraline trauma mane persekiojo daugiau nei 10 metu,ir tik dabar jos atsikraciau.
zmogedros,giltines,galvazudziai…kam ju reikia?ar tam,kad vaikai po to bijotu?
ar kada susidurete su panasia problema
Kazkur skaiciau straipsni sia tema. Pasirodo vaikai puikiai atsirenka, kad pasaka yra netikra, o tik pasakojimas ir t.t. Todel apie psichikos zalojima neturi buti ir kalbos. Jei tave jos kankino 10 metyu, vadinasi pati esi perdetai jautri ir tai jau yra siek tiek nenormalu 
Dar viskas priklauso ir nuo to kas ir kaip tas pasakas seka.
Taip, kai kuriose pasakose is tikruju yra "persistengta", pvz.: kaip ragana issukiojo suneliui visas kojele po viena, o paskui galvele nurove ir t.t. Daznai iskart matosi, kad Grimu, Haufo ar Anderseno pasakos buvo rasomos ne vaikams, bet suaugusiems- kazkur skaiciau, kad originaluose yra smulkmeniskai vaizduojamos kruvinos scenos…
as asmeniskai iki kokiu 10 metu naktimis tamsoj su siaubu isivaizduodavau, kad salia yra ragana nuo K.Kubulinsko"Stovi pasaku namelis" virselio. man ji tokia baisi ir kraupi
atrode… taip baisiai nupiesta… kaip tik vaikams gasdinti 
Puikus straipsnis yra "Psichologijos Tau" paskutiniame numeryje: Devyngalvis slibinas pasakoje ir pasąmonėje R. Žaržojutė
Deje, jo nėra ineto versijoje…
Na su tokia problema nebuvau susidurus, jei ir ishsigasdavau, tai tik tam kartui. Bet gi ish tikro visos pasakos apie slibinus, velnius, raganas… kad ir laiminga pabaiga, bet kam to reikia? Manau tie kuriniai netgi nebuvo skirti vaikams, nes nieko vaikishko juose nera. Vaikams reikia istoriju apie zhaisliukus, apie kalbancius gyvunelius, grazhias princeses, o ne siaubunus ryjanchius zhmones. Tada gal ish karto jiems skaityt Sephen King romanus
Manau niekas taip vaikui nezaloja psichikos,kaip mokykla,o pasakos paruosia pasauliui,parodo atsarguma ir gudruma,kantrybe ir ramybe,baime ir savisauga,meile ir pasiaukojima.
mano nuomone,paskos nezaloja psichikos.skaitant vaikams jas mes kaip tik tik ugdome mazame zmogutyje baime, meile ir supratima kas yra blogai,o kas-gerai. 
Bet kartais tas supratimas buna neteisingas - pvz.; kodel pamote - visada
ir t.t.? Suformuojamas stereotipas. o juk gyvenime buna pamociu, geresniu uz tikrasias mamas.
na man niekas pasaku neseke pries miega kai mazyte buvau man dainavo o veliau skaitydavau pati eilerascius, labiausiai megau Marsako prisimenu gan daug mokejau atmintinai Mano megstamiausia pasaka buvo Batuotas katinas na gal ir buvo siokiu tokiu baisumo elementu, tas milzinas bet tikrai ne tiek, kad zalotu mano psichika va kas istikro paliko gylu randa tai, kai 9 metu nuejau i kinoteatra, ziureti filmo… apie vampyrus… iki siok kartais baisu eiti tamsiais koridoriais…
tad is esmes pasaka pasakai nelygu lietuviu liaudies pasaku tikrai neskaityciau savo vaikui … manau jos tikrai zaloja… kad ir Egle zalciu karaliene ka is tokios vaikas ismoks? … teva, grazuoli zalti, uzmuse giminaiciai, vaikus likusius naslaiciais, Egle sielvartaudama paverte medziais… Arba kaip jau kazkas minejo… suneliui rankas kojas issukalioja, ne tik sunialiui… br…
Tikrai yra visokių pasakų. Kai kurios - tikras šlamštas 
. Kai dukrai perku pasakų knygą sugaištu daugybę laiko. Manau, kad geriausiai pasakas gali parinkti tėvai, kurie žino ką iš jų paims jų vaikas. Jei vaikas linkęs į žiaurumą - pasakų kur detaliai aiškinama kaip nusukiojo kojas jokiu būdu negalima duoti . .
Kai dukrai skaičiau pasaką apie Undinėlę ir priėjom prie vietos, kur undinėlei duoda dėžutę - kurią atidarius ji išsigelbės, taičiau nužudys mylimąjį sustojau ir paklausiau dukros ką ji darytų. Ji pasakė, kad tuoj pat atidarytų dėžutę. "Gerai, sakau aš,- pažiūrėkim ką padarė undinėlė".Pabaiga mažylę pribloškė. "Kodėl ji neišsigelbėjo?"
- tai pasaka apie meilę, o ne apie undinėlę. Paaiškinau. Pasakiau, kad kai bus suaugusi ir rinksis vaikiną tegul paklausia savęs ar ji atidarytų dėžutę… jei ne -tai ir bus meilė. Kai užaugs - priminsiu dar sykį.
O geriausios pasakos yra garsiausių pasaulio autorių. Tik vertimai dažnai būna klaikūs… Pasakos moko vaikus , bet parinkti tinkamą ne taip jau lengva. Atsitiktinai parinktom pasakom taškausi retai. Nebent tai linksmos lietuvių liaudies pasakos.
Vis dėlto labai norėtųsi priminti, kad tikrosios pasakos (ne rašytojų sukurtos), tikrai nėra žalojančios psichiką - jos turi tūkstantametę pasakojimo, sekimo istoriją (taip buvo perduodamas visas žmonijos patyrimas) ir kalba apie labai svarbius dalykus gyvenime, o dažnai atspindi patį psichikos vystymąsi ar būtį. Apie tai, kad pasiseka trečiam broliui kvaileliui (kai yra problema, ji sprendžiama nauju būdu, kitaip nei įprasta, ne konvencionaliai); kad slibinai tyko ir tenka su jais kautis (tamsa yra šalia, yra ji ir mumyse); kad užaugtum ir subręstum, turi išeiti vargelio vargti į platųjį pasaulį; kad konkurencija ir pavydas - pavojingas išbandymas ryšiui (Eglei baigėsi liudniau, nei Miegančiai gražuolei, kuriai teko numigti šimtą metelių)…
Ir taip toliau.
Baisiausia yra bijoti.
pritariu
Mano mazajai labai patinka pasakos… Jos sukelia diskusijas, ieskome morales, pamoku… Bet tikrai kai kurios ju labai keistos… Kartais perskaitau ir pati nezinau kaip reaguoti. O mazoji paguodzia-nu cia gi tik pasaka 
Daugelis ju tikrai skirtos buvo ne vaikams… Itariu, daug kas paslepta tarp eiluciu… tam tikros istorines vertes informacijos…
O man dapiz…, as miegodavau su lanku po pagalve, taip kad bet ka buciau pasoves
Siaip ir as, kai buvau pradinuke, manydavau, jog visi zmones- tai kazkokie pabaisos pasiverte zmonemis tam, kad mane priziuretu. Irgi bijojau tamsos. O kas gi jos nebijodavo
Labai zaviuosi tokiais zmonemis kaip tu. 
Kai kurios pasakos kelia siauba, bet psichikos nezaloja. Priesingai, jos parodo, kad visada laimi geris, kad ir kaip ‘blogiukai’ stengtusi, o tai savo ruoztu atstumia vaikus nuo blogu darbu darymo. Be to jos ugdo vaikams uzuojauta.
Bet sutinku, kad kai kurios yra per ziaurios.
Siaip tai manyciau, kad pasakos lavina fantazija…