Kūryba
Nebuvo man taip, kažkaip kai pagauna įkvėpimas kurt kokį eilėtarštį ar dar ką tai visokie vaizdiniai galvoj sukas…
kazkas galbut ir man panashaus buna. butent nakty uzeina keistai keistas ikvepimas, tuomet uzsidedu ausines, pasileidziu muzika ir pieshiu kaip noriu ir ka noriu. tuomet buna visokiu keistu apmastymu, jausmu ir pan. veliau stebiuosi kaip cia taip ash nepavargau ir kokias 3h visalaik pieshiau.
Jei yra cia meniskos sielos zmoniu, tai ar yra jum taip buve, kad tapydami paveiksla ar rasydami eiles pasijuntate tarsi transo busenoje? Lyg savo kuryba perteiktumete kazko kito mintis ar isgyvenimus, lyg kazkas tam tikslui tiesiog naudojasi jusu kunu, valdo jusu rankas? Kartais net prisigalvoju, kad tai kazkas is mano praeitu gyvenimu… Gal atsirastu cia bent kas nors, kas butu tai patyres ir del to galetu mane suprasti? Nes isivaizduoti ta jausma kol nepatyrei tiesiog neimanoma.
Niekada man taip nebuvo 
Bet esu girdejusi ir daugiau tokiu istoriju… Na, dabar ju neperrashinesiu ish savo sukauptu informacijos klodu (
), bet tikrai tikiu tokiais dalykais 
manau visko buna kai pagauna ikvepimas
Kai pagaunu ikvepima tada rasau -rasau, arba piesiant ranka lyg pati juda
nzn ar tas jausmas panasus, bet atejus ikvepimui mane uzplusta daug skirtingu jausmu…
nu man tai taip nebuvonors gali visko dar atsitikt…
nea,nebuvo,… rasau tik kai apima ikvepimas,…
…bet tokia busena kaip rasei,manau man patiktu
bet daznai sakoma, kad bunant tokioje kitokioje busenoje ir gimsta meno šedevrai…
Aš tą tranzą vadinu įkvėpimu. Taip esu tai patyrus, ne kartą, žinai dievinu tą jausmą, tik kad jis ne taip dažnai užeina. Kiek prisimenu intensyviausiai man tai užeidavo naktį, kažkur apie 3 val. nakties. Gal tai priklauso nuo kūno fiziologijos, kai smegenys negaudamos miego persijungia į kitą etapą. O kartais tai labai intensyvus minčių srautas, kai idėja gimdo kitą idėją.
Dievinu šitą jausmą.
Aha,uzeina toks jausmas.Irgi nakti.Todel daznai stengiuosi nemiegot ilgai,kad apimtu toks kuribai vaisingas nuovargis.Buna parasai ir tik po kazkiek laiko perskaitai ir pagalvoji:"Cia as rasiau?Negali but.Nepamenu…" Va tau ir transas
Tokia Kuryba —> Buti Savimi… 
Bet kokiu atveju,Tu esi,suprantama.
Menininkas visada vaiksto ant beprotybes ribos.Kartais ir perzengia ta riba.Man asmeniskai eiles savaime gimsta tada,kai patiriu kokius nors isgyvenimus ir pasineriu i savo jausmus,nieko aplinkui nebesuvokdamas.Kai kurie zmones gyvena girdedami balsus savo galvoje ir gyvena ju vedami,tokie zmones balansuoja ant beprotybes ribos,tokie zmones yra genijai ir beprociai.
Anksciau as daug rasydavau. Ir jausmas budavo tikrai nepakartojamas… Kai kurie netiketai gime eilerasciai stebetinai tiksliai atspindejo mano busena.
Kai ash rashau, dazhnai buna kad eiles ish anksto formuojasi mano mintyse, man tik reikia perneshti jas ant lapo.