tapytojo A.Martinaicio poezija
cia idesiu keleta arba keliolika 
sio is tiesu puikaus dailininko eiliuku stai vienas -
dideli sunkus lasai
krenta i smeli
pilkas paukstis
baltais sparnais
lesa juos
pilkasai
lesa
lasus
krentancius
i
smeli
miniatiuros:
Diena kaip žvirblis - čirškanti, pilka.
Aš jos mažam lizde -
nei skrist kur nors,
nei pamosuot kam nors ranka…
Ėjom dirvonu paskui
medinį arkliuką,
varnų pulkas mus sekė.
Šešėlis pasiekė agrastų krūmą -
spygliai jam sužeidė rankas…
Prie ežero lingavo nendrės, palapinėj
vaikelis slėpėsi nuo lietaus…
Mintis kartojosi, kartojosi -
pūčiau pūčiau švilpynę…
Pabėrė vaikai eglišakių,
pabėrė,
pabėrė…
Nieko.
Ne ypac modernu ar originalu, bet visai patiko - paprasta ir kazkokia sava…
neturiu nieko pries sias eiles;
kita vertus, ar man turi buti geda, kad pernelyg nesizaviu ta paprastaja-infantiliaja poetine linija, apsimetancia, kad iki jos literaturoje nieko nebuvo? zinoma, ji yra aiskiai ir demonstratyviai Nepretenzinga.
taciau jei man Buvo, paprasciausiai negaliu rasti siuose gamtininko uzrasuose nieko sau, sorry uz zodi, idomaus.
visos nuomones yra geros bet vis delto - reiktu atkreipti demesi ir i tai, kad tai rase ne poetas, o tapytojas. nemanau, kad jo siekis buvo inesti i literatura kazka naujo, negirdeto, stulbinancio ir pan. ar matet jo tapyba? eiles ja atitinka. tai ir yra greiciau tapyba zodziais, o ne siekis buti poetu
sekmes
[quote]
lukius rašė:
ne visos, ne visos nuomones
pasisypsojom, o dabar reaguokim i tavo pateisinima, kad rase ne poetas, o tapytojas, tad nereikia jo kritikuoti; priesingai, jei toks argumentas teisina, tai, vadinasi, tapytojui ir reikia neislisti uz savo sferos ribu.
jei nieko nenori pasakyt savo zodziais, kam juos sakyti? jei nepretenduoji i apskritai jokia kokybe, kam juos uzrasyti?
pastebejau, kad tendencija, kai vizualiu menu atstovai yra palyginus su savo darbais silpni rasomuosiuose darbuose, tiesiog klesti - nors ji tikriausiai galioja ir vice-versa, t.y., rasytojams pradejus tapyti ar filmuoti.
tad ziurekim tapytoju tapyba ir skaitykim poetu poezija, ir nereikes cia kryziuoti ieciu apie tai, kaip kazkas kazkur nepataike, "nes ir nenorejo pataikyt".
gerai - tai tavo nuomone. taciau as nesutinku ir nebandau taves niekuo itikinti tiesiog lieku prie savo isitikinimu, nes sie dalykai ( daile, poezija, muzika ) tarpusavyje yra smarkiai susije, ju atskirti, taip kaip atskiri tu - negalima vienareiksmiskai. tam skirtos dideliausios menotyrines studijos ir tuo pagristos stiprios teorijos, kuriu as cia tikrai neketinu destyti.
o kad nuomones issakomos - tas yra gerai
problema ta, kad mes snekam apie skirtingas problemas
as sneku apie tai, kad vienos - daugiau ar maziau ryskios - srities profesionalas/talentas/genijus verciau tegu nelenda i kita, irgi pakankamai savarankiska ir ilgai besivysciusia sriti, nes pavyzdziai rodo, kad pirmas daileje greiciausiai bus paskutinis poezijoje - daugiau ar maziau. galimi vidutiniski variantai… bet tendencija ta pati.
o tu nori pasakyti, kad daile-muzika-poezija yra stipriai susije ir nevalia ju piktai atskirti; ar kas su tuo gincijasi? savaime aisku, kad poezija naudoja tiek kazka vizualaus, tiek muzikalaus, zinoma, savais metodais. bet tai nereiskia, kad siu sriciu negalima ISskirti. tai nereiskia, kad teptuku ka nors gero uzrasysi.
kodel vis kartoji, kad visos nuomones geros? gali neteikti ilgu menotyriniu isvedziojimu, ir as ju neteiksiu, bet kad tavo cia pamesti A. Martinaicio tekstai kontekste yra nelabai auksto lygio, galima objektyviai irodyti, cia ne skonio ir ne nuomones reikalas.
[quote]
lukius rašė:
gerai.
apie nuomones: as sakau ne tai, kad jos visos geros. sakau gerai, kad yra ivairiu ir kad jos nebijamos reiksti.
apie kokybe ir lygi: vis tik, manau ,kad tai - gera poezija. ir taip manau ne tik as, be ir S. Geda, M. Martinaitis, Marcenas ir amzinatilsi J. Kuncinas. Jie juk si bei ta nusimano poezijoje, tiesa?
Dar : yra toks dalykas kaip asmeniniai stiliai ir pomegiai. Ir siuo atveju musiskiai skiriasi. Jei kazkas nepatinka asmeniskai ar yra nepriimtina, tai dar nereiskia, kad nera lygio ar kokybes.
Tai tiek ziniu
[quote]
linasz rašė:
problema ta, kad mes snekam apie skirtingas problemas
as sneku apie tai, kad vienos - daugiau ar maziau ryskios - srities profesionalas/talentas/genijus verciau tegu nelenda i kita, irgi pakankamai savarankiska ir ilgai besivysciusia sriti, nes pavyzdziai rodo, kad pirmas daileje greiciausiai bus paskutinis poezijoje - daugiau ar maziau. galimi vidutiniski variantai… bet tendencija ta pati.
o tu nori pasakyti, kad daile-muzika-poezija yra stipriai susije ir nevalia ju piktai atskirti; ar kas su tuo gincijasi? savaime aisku, kad poezija naudoja tiek kazka vizualaus, tiek muzikalaus, zinoma, savais metodais. bet tai nereiskia, kad siu sriciu negalima ISskirti. tai nereiskia, kad teptuku ka nors gero uzrasysi.
kodel vis kartoji, kad visos nuomones geros? gali neteikti ilgu menotyriniu isvedziojimu, ir as ju neteiksiu, bet kad tavo cia pamesti A. Martinaicio tekstai kontekste yra nelabai auksto lygio, galima objektyviai irodyti, cia ne skonio ir ne nuomones reikalas.
tu mažas atsi
tiktinumas
lėtai keliąs
tinklus ir sapnus
sapnus žėrinčius
miglose ir
prisiminimuose
žėrinčiuose
sapnais
ir
prisiminimais
vandens ženklai ir akmens
upių dugnuose sudilo
guli moterys pakrantėse -
nuverstos stovylos
eini pievomis paupiu
ir migla
ramybę padovanoja
įbruka į delną
smilgą
einant pro šalį
karklas
išdykėliškai
perbraukia
per skruostą
ranka
Dangus - tai laikas sudūlėjęs,
kriauklė didžiulė virtusi kreida.
Gatvėje vaikai
dangų žaidžia…
Pavasario naktis perregima -
lyg melsvas ledo luitas…
Jame įšaldyti žmonių balsai.
Žvirbliai čirškia -
taip atrodo vienišumas
po pastoge.
Ne obuolius skina ten -
moterys eina ratelį!
Spalva raudona žaisk kaip žarija,
iš laužo blėstančio ranka išgriebęs…
Mažą sraigę prajuokina
įsimylėjusios
pelėdos riksmas…
Veide moters, kas dieną nešančios gėles,
šįryt susikaupė rūstybė ir gėla…
Tavo kaukolėje
gėlė jau nuvyto.
Arkleli palveli,
užkalbinai tu tamsoje
debesis, žemai praslinkusius…
Audros viesulai
kepurę nuo galvos bando nuplėšti -
lyg norėtų suprasti, ką apie juos galvoju!
Kaip nuogos moterys, užburtos Ticiano, -
auksiniai debesys…
Už geležinkelio
močiutė kometas
surišdavo
į šluotas.
tavęs čia laukia liūdesio pilna, lietinga
pilka padangė, paukščiai ant nuogų šakų sutupę,
ir aš tavęs čia laukiu - man tavo vienatvės stinga,
kaip didmiesčio peizažui - miško, upės…
Sudaužo tylą, molio puodą,
taurę, stiklo plūdę,
debesį ir balą - vaikas…
Sulipdo tylą, molio puodą,
taurę, stiklo plūdę,
debesį ir balą - laikas…
kontrastingi
vasaros
baigmės žodžiai
tirštėja lapų spalvos
skaidrėja pušyno padangė
niekas
ne
nuramina
kylančio vėjo
aš jį nuraminu
delną
iš žolyno
lyg vėtrungę iškėlęs
siaip, kai kurie man pasirodė visai nieko… Manau, būtų kitas efektas, jei eilės būtų parašytos po atitinkamu paveikslu (o gal ir jame). Beje, gal galima internete kur išvysti Martinaičio tapybą?
[quote]
ryykste rašė:
siaip, kai kurie man pasirodė visai nieko… Manau, būtų kitas efektas, jei eilės būtų parašytos po atitinkamu paveikslu (o gal ir jame). Beje, gal galima internete kur išvysti Martinaičio tapybą?
siaip keista, bet pagrindinis internetinis puslapis, kur galima butu perziuret martinaicio darbus, kazko streikuoja - http://services.tvk.lt/culture/Lietuva/esme/page1.htm
viena darba galima rasti cia -
http://www.travel-lithuania.com/ciurlionismuseum/siol_ldaile.htm
o siaip jo eiliukai labai gerai atrodo jo paties iliustruoti laisvais, grafiniais piesiniais