Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai
Prisijunk: Pamiršau slaptažodį  Užsiregistruoti

Labas Straipsniai...

Tikrinti, ar yra naujų atsakymų temoje

Atsakyti Kitos temos Nauja tema Temą 2003 01 21 d. 09:54 pradėjo  MT-Grafas, peržiūrėta 148328 k.
Puslapiai: <pirmas 1 2 3 4 5 paskutinis> 
Geriausias senbuvis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 2125

2004-02-02 17:26 51 žinutė iš 184 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: bleem Įtraukti bleem Į adresų knygelę
kas netingi pasiskaitykit...

skanuota iš "TopGear" 2003 May
foto: http://www.bite.lt/plius/bendravimas/klubai/2club.club_f_reviews/101.7

"the foggiest idea"
He didn't have one, according to some critics in and around the world of Superbike racing. But Carl Fogarty, backed by oil giants Petronas, has got a team together that he thinks can take on the might of Ducati. We join him in the run-up to FPR's first big test

IT'S AN UNUSUAL SIGHT. Carl Fogarty, King Carl to some, undisputed hard man and four-time World Champion to everyone, is behaving very oddly. He twitches, puts his hands on his hips for two seconds, then buries them in his pockets. He leans on the steel barrier, then pulls his hands out of his jeans and lifts one of them to his face, cupping his bristly chin. Puffing his cheeks he lets his shoulders droop.
I can't decide if he looks like a man with a bad toothache and the sound of a dentist's drill in his ears or a tourist pulled by Turkish Customs and told to wait in a hot cell. The reality is, he's stood on the pit wall on Valencia's main straight, 50 metres away
from the start line. He's wearing a shirt the colour of a surgeon's smock and the expression on his craggy, instantly recognisable mug is formed by an overdose of pure adrenalin.
As the motorcycle the same shade as Fogarty's shirt rounds the last corner and fires onto the straight he moves to the wall and stretches as far over as he can to get a glimpse of the bike and rider. It passes within a metre of his clenched fist doing 150mph and accelerating. As it does, Carl's head swivels to follow its progress to the next sweeping lefthander. Then the nervous movements of hands, feet and pale blue eyes start again.
"Now he knows how I felt every time he went out to race," says Carl's wife, Michaela, with barely an ounce of sympathy. Under the
scrutiny of an army of anonymous photographers and unblinking Hi-8 TV cameras, the pair have been through it all. Viewers watched the couple react to the highs of World Superbike championship wins and the lows of bone-crunching crashes. Now the long-suffering Michaek accompanies her fella into another high-risk venture.
The year 2003 sees Fogarty's name, or more accurately, his nickname, Foggy, emblazoned on petrol tank, fairing, pit garage, hospitalin units, stationery and the 'NHS blue' shirts ol a whole team. Not as number one rider, but as team principal, spearhead and lucky charm. One of the most focused and some times ruthless riders motorcycling has ever seen has turned to management and team ownership. It's a career move more unexpecta. than Roy Keane leaving Man U to be Mick
McCarthy's assistant at Sunderland.
Top Gear joined the team at its Burton on-Trent base (take a right at the used car dealers, left at the mini-market) days before the first race. A nondescript industrial unit opposite a furniture warehouse is the global HQ for a team that's been the target of cynics' barbed comments for the past two years.
Inside the cavernous building, kitted out with engine test room and everything else a race team needs, sits an 18-wheeler that's going to act as the 'mother ship' for the season. Tightly packed in the bowels of the trailer unit are four stunning race bikes, engines, tool chests and spares by the box-load -equipment many outsiders thought would never actually materialise.
Upstairs in the huge truck are pristine sets of leathers and a row of ass-kicking boots. Engine components are still being modified as the two truck drivers prepare for the long-haul from the Midlands for race one of the team's first World Superbike season. Despite the freshness of this journey there's no panic. A collection of mainly British engineers casually carry equipment to the back doors of the enormous Mercedes truck.
At 11.00am, and without even a single note of fanfare, the blue and grey truck reverses under the shutter doors. As it rolls towards the Ml a greatly enlarged image of the world-famous steel-eyed stare intimidates passing sales reps from the rear doors of the artic. Ah, Mr Fogarty, we've been expecting you.
The next time I see those eyes, they're slightly bleary and peering over the top of a coffee cup. It's Saturday, qualifying day, time for the team to finally show what it can do.
"We've done a lot of talking over the last 18 months or so and everybody has been waiting for this day. Not just us, it seems like the whole world has," says Carl, as a well-wisher pats him on the back.
Since it was announced that Malaysian oil giants Petronas wanted to bankroll a motor-cycle racing team and decided it was to be fronted by Carl Fogarty, everyone from industry experts to pub bores have indulged in a smirk and a snipe.
From the outset, Foggy Petronas Racing (FPR), as the outfit became officially dubbed, was to use an engine thats basic design was penned by Fl suppliers, Sauber Petronas Engineering to compete in the rival MotoGP bike race series. The details aren't important, just be aware that it's fundamentally different to a World Superbike engine. The job of converting it to comply with Superbike rules was given to minuscule Swiss firm, Suter Racing Technology. Not exactly the obvious choice, especially considering Suter were only really known for making race bike clutches and at the time of the commission didn't even have premises to speak of.
Adding another level of difficulty is the fact that 75 road bikes needed to be built for homologation before the bike could even try and qualify for a WSB race. Perhaps the cynics had a point when they doubted the viability

of the project. But if Petronas wants some-thing to succeed, it has the money to put mouthwards. It was time for the sceptics to find another target.
Walking down Valencia's pit lane, FPR's double garage stands out like a giant squid in a jacuzzi. Among the traditional race team colours of red, orange, blue, yellow and black, Petronas' corporate predominantly greeny-blue scheme is instantly recognisable. Motel subtle differences also mark the garage out. When compared with the serenity of the official Fila Ducati or British-based HM Plant Ducati work areas, Foggy's team look less regimented - still in control, but with more work to do and a tad more nervous. The bike is so new, engines and electronics being updated by the day, that the engineers are still referring to wiring diagrams to be 100 per cent sure they've got it right. In fact, at this stage, Carl is the most relaxed of the lot.
"What's my role at the track? Probably getting in the way more than anything. I'm sat alongside Nigel, the team manager, wanting to do everything with the riders, because that's what I am, or what I think I am," he says with a smirk. "I try to make sure we get the right rear tyre, help the guys with set-up if I can. I don't want to interfere with two riders who know how to ride and set bikes up, though. They're not kids who've just started racing, they know what they want."
The riders in question are Australia's ex-World Superbike champion Troy Corser and England's James Haydon. Both know how to win races and both have had their careers on hold while developing the outrageous FP1. Tests everywhere from Donington to Australia via Germany and Malaysia were essential, but not the same as racing. The commitment the pair have shown is impressive. They had to believe it was worthwhile. Suddenly, it seems like it was. Saturday qualifying is going well for Troy. In fact, it's going brilliantly. He's a Valencia expert, an accomplished racer and a superlative qualifier. But when he's called from the garage to complete his flying, one-off Superpole lap (the qualifying method that inspired F1's recent rule change), few could've dreamed of the outcome. Fogarty shakes his fist in a 'Come on!' gesture to his rider. At tickover his bike's engine sounds like a washing machine with a mountain bike in it. Then, with a blip of the throttle, the most gorgeous exhaust in motorcycling barks and tie bike is gone. A lap to get up to speed, a timed flyer, then a slow down. The team, directors, girlfriends, wives, PR people, hangers-on and representatives for the Far Eastern moneymen form a wide-eyed pack around the garage's ceiling-mounted television screens. Fingers get crossed as Troy does what he's been waiting 18 months to do. The twin monitors show Troy in action and his time compared with the other qualifiers. The first split-time shows he's on a flyer, the second confirms it and those who know what they're looking at let out excited exclamations. The screen shows a foot of orange flame spitting from the 900cc engine's tailpipe when the throttle shuts off for the slowest corners. As he crosses the finish line the l min 35.831secs lap puts him on the front row. The funky blue machine has landed, belching flames at the Italians. The FP1 is the only non-Ducati in the top 11.
The mood changes, teeth and crinkled laugh lines appear everywhere. "Yesss!" hisses Carl as he clenches his fist close to his stomach, hoping no-one sees him looking too pleased. He knows this is only the beginning.
"I'm not going to lie and say Superbike is booming, it's not. It's taken a big dive, but us coming in is a massive plus," he admits, before adding, "It's good for a new team and new bike to come into a series in a year like this. We won't get demoralised finishing outside the top 10 like we would if all the manufacturers were out there. Ducati are still here and they've been the best for so many years and we're right in amongst them."
As everyone filters out of the garage, after 15 minutes of back slaps, handshakes and smiles, engineers who didn't even register my existence earlier in the day start chatting to pit crew going through the night in what turns out to be another 2 .30am finish
Sunday, race day, and if anyone thought Foggy's team had done the hard bit they were wrong. The challenges keep coming, more hurdles than Colin Jackson's ever faced. This is illustrated by chief designer Steve Thompson, the brain behind the bike. "What are the chances of the bikes finishing the race?" wonders Thompson. "Fingers crossed. The philosophy we have is, it's better to be fast and die, than be reliable and be nowhere. The public like to see people who are taking chances, pushing the boundaries. No-one wants to see people not taking risks."
With that, the garage doors open and the two riders gun out to take their place on the grid for the first of the day's two Superbike races. Six rows of bikes, girls and umbrellas bring much-needed colour to the ugly, arid racetrack. Minutes later, a hooter sounds and the series organisers' men - Italians built like nightclub heavies - usher everyone who's not wearing a helmet and leathers off the track
"I've probably changed a bit, because I!m not the guy who has to go out there and win races, which was what I and everyone else expected. It was difficult to live up to those expectations for so many years, but I've mellowed a bit, I'm more relaxed," Carl said earlier. At this moment he's so relaxed you could wire him to the mains and power an office block with his nervous energy.
As the lights change, the modern equivalent of the flag dropping, it's traditionally time for the bullshit to stop. But what does a team do that's been too busy to bullshit? In this case, cross its fingers and glue its pupils to the monitors, again.
Corser and Haydon are in the hunt, running with the established pack, noses close to tailpipes. It shocks no-one to see the four factory-backed Ducatis stretch an early lead. What is surprising is the fact that former race winner, Regis Laconi, can't pass Corser. The Frenchman struggles to overtake the FP1. Eventually, he makes a move and it sticks. A couple more pass Corser, but no-one in the garage should or does feel ashamed.
The screen flicks from the leading bunch of Hodgson, Xaus, Toseland and Walker to focus on Corser. Those TV producers love the oilrig-flame show. As a multi-national multitude of eyes focus on FPR's plasma screens, Corser's rear Michelin tyre slips then grips. He runs off line, stands the bike up, puts a toe of one of his black and white boots on the tarmac, regains some composure then veers onto the grass and gravel. Closing on the tyre wall he slams on the rear brake and tumbles to the ground to avoid an impact and any unnecessary damage.
The garage groans. It's now home to more long faces than Easter Island. Quickly eyes scan for Haydon, who admits he's been struggling to get into the groove this weekend. With one DNF, everyone's desperate for him to bring it home. Fogarty leaves the garage and paces quickly to the pit wall. That's where the show of nerves is most evident. As Haydon's number eight bike thunders over the line in twelfth position to pick up the team's first ever championship points Fogarty raises his clenched fist and salutes.
"I was nearly in tears before that first race," he admits. His accent is a testament to the fact he never moved from Blackburn even when the majority of his fellow racers scarpered to Taxhavenland. "I'm going to have to have a word with myself."
The two-and-a-half hour break between races is a comparative lull for the riders. The race bikes have clutches, brake pads and oil changed. Points are on the board, the engine has proved it can complete a race. How about a couple of top-10 finishes?
A calm descends as the grid lines up in front of a marshal holding a red flag. Eyes on the lights. Fogarty grimaces as the revs rise and combined 4,200bhp of superbike leaves the line. The screen shows one of the FPls' exhausts giving a devilish burp, toasting anyone stupid enough to slipstream it. This
brings a smile to the Lancastrian's face -quickly removed when Haydon retires.
The BBC's Suzi Perry arrives, camera crew in her wake, wanting to interview Haydon. Carl hovers, not wanting to stick his nose in, he'll get all the details later. Meanwhile Corser is dicing again. For half the race he's looking at fifth from his position in seventh. Eventually he decides to cruise, knowing he's not being challenged from behind. Play safe rather than risking everything.
The FP1 passes the chequered flag, applause breaks out and the man that shares his name with the team congratulates every member. The Swiss engineers who built the motors have smiles that could brighten a Siberian winter. Seventh place in a race series even its staunchest supporters would admit was looking a bit threadbare may not seem like much of an excuse for a celebration. But that's only to those who don't know the story behind it. Here in Valencia even the pencil-necked, bile-filled naysayers pause to smile and shout a congratulation. Sometimes it is good to be wrong. Good for everyone.
In the garage I look at the man who has won more Superbike races than any other rider, the man for whom racing wasn't enough, only winning. His wife is giving him a big, northern bear-hug. Fogarty's smiling so hard his cheeks bunch tight, but I swear I can see tears welling in those trademark eyes.

Ultra dalyvis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 2219

2004-02-17 15:54 52 žinutė iš 184 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: Darly Įtraukti Darly Į adresų knygelę
Daug naudingu straipsniu apie cioperiu gamyba:

Patyręs dalyvis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 1016

2004-02-26 12:32 53 žinutė iš 184 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: Sector Įtraukti Sector Į adresų knygelę
There is cold, and there is cold on a motorcycle. Cold on a motorcycle is like being beaten with cold hammers while being kicked with cold boots, a bone bruising cold. The wind's big hands squeeze the heat out of my body and whisk it away; caught in a cold October rain, the drops don't even feel like water. They feel like shards of bone fallen from the skies of Hell to pock my face. I expect to arrive with my cheeks and forehead streaked with blood, but that's just an illusion, just the misery of nerves not designed for highway speeds.

Despite this, it's hard to give up my motorcycle in the fall and I rush to get it on the road again in the spring; lapses of sanity like this are common among motorcyclists. When you let a motorcycle into your life you're changed forever. The letters "MC" are stamped on your driver's license right next to your sex and weight as if "motorcycle" was just another of your physical characteristics, or maybe a mental condition. But when warm weather finally does come around all those cold snaps and rainstorms are paid in full because a motorcycle summer is worth any price.

A motorcycle is not just a two-wheeled car; the difference between driving a car and climbing onto a motorcycle is the difference between watching TV and actually living your life. We spend all our time sealed in boxes and cars are just the rolling boxes that shuffle us languidly from home-box to work-box to store-box and back, the whole time, entombed in stale air, temperature regulated, sound insulated, and smelling of carpets.

On a motorcycle I know I'm alive. When I ride, even the familiar seems strange and glorious. The air has weight and substance as I push through it and its touch is as intimate as water to a swimmer. I feel the cool wells of air that pool under trees and the warm spokes of sunlight that fall through them. I can see everything in a sweeping 360 degrees, up, down and around, wider than Pana-Vision and higher than IMAX and unrestricted by ceiling or dashboard. Sometimes I even hear music. It's like hearing phantom telephones in the shower or false doorbells when vacuuming; the pattern-loving brain, seeking signals in the noise, raises acoustic ghosts out of the wind's roar.

But on a motorcycle I hear whole songs: rock 'n roll, dark orchestras, women's voices, all hidden in the air and released by speed. At 30 miles per hour and up, smells become uncannily vivid. All the individual tree-smells and flower-smells and grass-smells flit by like chemical notes in a great plant symphony. Sometimes the smells evoke memories so strongly that it's as though the past hangs invisible in the air around me, wanting only the most casual of rumbling time machines to unlock it. A ride on a summer afternoon can border on the rapturous. The sheer volume and variety of stimuli is like a bath for my nervous system, an electrical massage for my brain, a systems check for my soul. It tears smiles out of me: a minute ago I was dour, depressed, apathetic, numb, but now, on two wheels, big, ragged, windy smiles flap against the side of my face, billowing out of me like air from a decompressing plane.

Transportation is only a secondary function. A motorcycle is a joy machine. It's a machine of wonders, a metal bird, a motorized prosthetic. It's light and dark and shiny and dirty and warm and cold lapping over each other; it's a conduit of grace, it's a catalyst for bonding the gritty and the holy. I still think of myself as a motorcycle amateur, but by now I've had a handful of bikes over half a dozen years and slept under my share of bridges. I wouldn't trade one second of either the good times or the misery. Learning to ride was one of the best things I've done.

Cars lie to us and tell us we're safe, powerful, and in control. The air-conditioning fans murmur empty assurances and whisper, "Sleep, sleep." Motorcycles tell us a more useful truth: we are small and exposed, and probably moving too fast for our own good, but that's no reason not to enjoy every minute of the ride.

Patyręs dalyvis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 350

2004-03-02 16:00 54 žinutė iš 184 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: Sennis Įtraukti Sennis Į adresų knygelę
Baikeris – gerietis. Blogas baikeris – retas reiškinys ir dažniausiai sutinkamas amerikiečių filmuose. Gero baikerio sveika fizionomijos spalva Tūsasir geras motociklas. Blogas baikeris taip pat turi gerą motociklą ir vešlią veido augmeniją. Jeigu pas baikerį didelis pilvas, tai jis rūpinasi drėgmės palaikymu savo kūne ir tam reguliariai vartoja alų Alus , o jei baikeris liesas ir jį apspitę trys gražuolės – tai Miki Rurkas.
Visi gamtos bei kiti dėsniai paneigia galimybę aptikti baikerį be motociklo (suprask – baikeris be pirdos – ne baikeris)Taip.
Gerai ir gausiai ištatuiruotas baikeris gali atnešti nemenką pelną Tatu prezentacinių renginių metu.
Dažniausiai skiriami du baikerių tipai: rytiniai ir naktiniai. Naktiniai baikeriai paprastai būna sukalbami, linksmi Cha cha ir mielai sutinka išgerti. Rytiniai baikeriai – pikti ir užtinę Piktas. Tai tie patys naktiniai baikeriai, grįžtantys namo Girtas.
Baikerio namas – tai didelis garažas ant daugiaaukščio stogo, į kurį jis atvažiuoja savo motociklu. Bet tai netiesaNe.
Remiantis statistiniais duomenimis, galima teigti, kad baikeris vidutiniškai per metus sudaužo 2 motociklus, 17,5 snukių Baisu, 3 merginų širdis Širdis ir 786 butelius nuo alaus (alaus, manau, išgeria žymiau daugiau, bent jau LT baikeriai. vertėjo pastaba.)Niam niam. Sumanus baikeris gali jūsų konkurento kapitalą paleisti vėjais ištaškydamas jo kaboką per 2 valandas ir 18 minučių. Du baikeriai ištuštins ir paleis šipuliais didelį restoraną per 3 valandas ir 33 minutes. Baikerių minia tolygi 5 kilogramams trotilo, todėl taikiais tikslais neverta tuo piktnaudžiauti !!!.
Be "baikerio paprastojo", kartais sutinkamas "baikeris paauglys", kitaip dar vadinamas "rokeris š.ū.d.malys". Dažniausiai juos galima aptikti Rusijos centrinėje dalyje, didesniuose miestuose. Važinėja jie po miestą nuo 22.00 iki 5.00 val. ryto, kaip taisyklė ant motociklo "Voschod" be duslintuvo. Tai nykstanti baikerių rūšis. Į raudonąją knygą neįtraukta.
Centrinėje Rusijos dalyje galima sutikti ir "bulvinį baikerį". Aktyvūs dažniausiai būna iš pat ryto. Jų amžių galima nuspėti pagal bulvių maišų kiekį motociklo lopšyje. Suaugę atstovai paprastai keliauja motociklu "Ural", lopšyje veždami nuo 5 iki 7 maišų bulvių.
Atskirti baikerį nuo motociklininko praktiškai neįmanoma. Kartais tai pavyksta tik baro ir panų pagalba. Dirbtinai persodinus baikerį į automobilį, jis greitai kvankteli ir suserga klaustrofobija Nežinau. Retais atvejais įmanomas baikerio dirbtinas persodinimas į automobilį su vairu dešinėje pusėje, nes, kadangi bėgius jis junginėja kaire koja, tai, pakankamai pasitreniravus, turėtų išmokti tai daryti ir automobilyje.
Baikeris, persodintas ant sportinės britvos, mutuoja iki sportininko, praranda sugebėjimą atsitiesti ir vartoti alų būtinais organizmui kiekiais Pavargęs. Įtakos ir didelio susidomėjimo mokslui nesudaro.
Baikerio lytinis kontaktas įvyksta spontaniškai ir nekontroliuojamai dažnai. Susidomėjimą sukelia įspūdingų formų moteriškos Moteris giminės atstovės. Verbavimo procesas dažniausiai prasideda pasiūlymu "pasibarškinti" su tolesniais aktyviais veiksmais. Vestuviniai – ritualiniai šokiai nepraktikuojami. "Baikeris paprastasis" šeimą sukuria retai, nes nelaisvėje beveik nesidaugina. Baikerio šeimą sudaro trys asmenys: baikeris, baikas ir žmona. Kartais dar pasitaiko ir mechanikas.
Įprastomis sąlygomis baikeris nėra agresyvus, todėl sutikę jį nepulkite į paniką Apakęs. Mikliai pakelkite rankas į viršų, pasisukite į jį nugara ir pasilenkite 45 – 50 laipsnių kampu. Sulaukę būtino skrydžiui spyrio į užpakalį, skriskite ramiai, neviršydami 60 km/h greičio. Skrydžio atstumas priklausys nuo jūsų kompleksijos ir neturi būti mažesnis 15 metrų. Priešingu atveju jūs atsidursite antrojo spyrio veikimo zonoje. Nusileidę ant žemės nejudėkite 3 minutes. Bandykite perteikti krūmo formą, po to staigių judesių pagalba, besivartydami ant žemės, pasišalinkite iš teritorijos. Judėti reikia trumpais perbėgimais, į priešingą nuo baikerio pusę, apgaunant jo budrumą garsiais ir skambiais bei taikiais šūkiais.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą galime apibendrindami teigti, kad iš principo baikeris būtinas Taip. Jis naudingas Taip. Jeigu jo nebūtų – būtų blogiau Taip. Valio !!!

Straipsnis verstas iš http://www.motomir.ru

Ultra dalyvis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 1804

2004-03-04 15:22 55 žinutė iš 184 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: mindazzz Įtraukti mindazzz Į adresų knygelę
Straipsni su nuotraukom patalpinau cia:



Greičiausi, galingiausi, ir patys kiečiausi!

Paskutiniu metu vis didesnį populiarumą oficialiose ir neoficialiose baikerių sueigose įgyja azartiškos lenktynės, dar vadinamos DragRacing'u (angl. dragster – lenktyninis automobilis/motociklas, racing – lenktynės). Šių lenktynių populiarumas suprantamas, nes jos prieinamos kiekvienam motociklistui, net neturinčiam aukštojo išsilavinimo. Viskas labai paprasta – vienu metu startuoja 2 motociklai, kuris pirmas kirs finišo liniją, esančią ne toliau kaip 400m. už starto linijos, tam ir teks visos bapkės. Bet už galinčio pasirodyti šių lenktynių paprastumo ir prieinamumo slepiasi didžiulis jausmų ir adrenalino pasaulis, turintis savo niuansus. Pirmiausia, ne visada lenktyniauja 2 motociklai. Jei trasos išmatavimai neleidžia vienu metu startuoti dviems "begalviams" (taisyklės numato 7-10 m. trasos pločio kiekvienam), tai lenktyniaujama laikui. Bet šiuo atveju prarandamas renginio įspūdingumas. Antra, nežiūrint į labai jauną šio sporto amžių (ne daugiau 2 dešimtmečių), visam pasauly susikūrė daug asociacijų, rengiančių šias lenktynes profesionaliame lygyje ir įvedančių naujus pakeitimus lenktynių taisyklėse. Trečia, mokėjimas greitai ir laiku dirbti bėgių kojele – didelis menas, kada laikas skaičiuojamas šimtosiomis sekundės dalimis, o vairuotojas gazo rankena neretai tramdo ne vieną šimtą arklių po savo sėdyne. Tiktai profesionalas, nepadaręs nei vienos klaidos, atvažiuos pirmas, kadangi laiko klaidų taisymui šiame sporte nėra. Lenktynių azartas pasiekimas tuo, kad, esant tokiems galingumams, triukšmas, riaumojimas, ugnis iš duslintuvų ir svylančios padangos yra normalus dalykas, o spidometro rodyklė ties finišu neretai siekia 400km/h padalą. Bet kaip tai bebūtų efektinga, o dar dažniau liūdna, lenktyniniai bolidai sprogsta.

Bet sportas negimsta tuščioj vietoj. Taip ir šis sportas gimė iš nelegalių lenktynių. Paprastai šios lenktynės vykdavo šalia kavinių ar pakelės restoranėlių, kurių šeimininkai buvo ne prieš papildyti savo kišenes "neoficialiu" būdu. Startai ir finišai, kaip taisyklė, buvo duodami šalia esančiuose plotuose, o pačiose kavinėse buvo rengiami totalizatoriai. Lenktynių ir lažybų apsaugą užtikrindavo restoranėlių šeimininkai. Lenktyniaudavo arba dėl pinigų, arba dėl motociklo dokumentų. Išloštą motociklą būdavo galima parduoti čia pat, bet dažniausiai pralaimėjęs jį pats išsipirkdavo. Taisyklės buvo paprastos – iš viso yra 3 klasės, skirstomos pagal naudojamą kurą:

1. Fuel - Viskas, kas nesusiję su benzinu,

2. Gas - Benzino,

3. Juice - Benzinas + Nitrooksigentas.

Variklio kubatūra, cilindrų skaičius, modifikacijos, turbinos – visa tai neturėjo jokios reikšmės. Tu pats turėjai galvoti su kuo ir prieš ką lenktyniausi, todėl buvo daroma, kad "navarotai" būtų kuo mažiau matomi. Nors taisyklės buvo paprastos ir trumpos, tačiau jos buvo griežtai vykdomos. Jei tu važiuoji "Gas" klasėje ir slapta įpurški NOS, tai varžybas praloši, o jeigu organizatoriai draudžia kito lenktynininko kelio užkirtimą, ir tu šią nuostatą pažeisi, tai ne tik praloši, bet tuo pačiu netenki motociklo ir didesnės sveikatos dalies. Jei lenktynių metu išvažiuoji iš trasos dėl techninių nesklandumu, tada lenktynės laikomos pralaimėtomis.

Po to, kai visos sumos pastatomos, ir lenktynininkai pasiruošę startuoti, organizatoriai paruošia trasą lenktynėms, ir pastato "savus" žmones i žvalgybą. Tradiciškai startą duodavo "panelė su miniaku" vėliavėlės mostu. Kaip ne keista, nelegaliose lenktynėse avarijų būdavo žymiai mažiau nei oficialiose. Miestų valdžia persekiojo šių lenktynių organizatorius, todėl buvo stengiamasi jas organizuoti kur nors už miesto.

Skirtingai nuo nelegalių lenktynių, profesionaliose lenktynėse dalyvauja daugiau motociklų klasių, bet yra apribojimai motociklų "navarotams". Taip pat ir motociklų paruošimas vykdomas žymiai rimčiau. Šiuo metu vienam surinkti normalų Dragsterį yra tas pats, kas garaže surinkti Formulės-1 bolidą. Pačiose galingiausiose klasėse naudojami arba automobilio, arba sujungti motociklo varikliai. Apie kurą net kalbėt baisu – praktiškai tai skysti sprogmenys.

Profesionalias lenktynes rengia įvairios asociacijos, kurių apstu visame pasaulyje. Kada lenktynės pradėjo lįsti iš pogrindžio ir įgavo aplinkiniams suprantamą pavidalą, tai už taisyklių klasifikacijos pagrindą buvo paimtos lenktynės, kurias rengdavo HotRod'o mėgėjai. Iš jų taip pat buvo perimta variklių tiuningavimo technologija, įvairios turbinos, NOS, kuro mišinio technologija ir visiems žinomas "chopper-flame'as" (ugnis iš duslintuvų), kuris tapo vienu klasikinių DragRacing'o simbolių.

Asociacijos, kurios organizuoja lenktynes, kartais po tuo pačiu pavadinimu slepia visiškai skirtingus aparatų tipus. Bet pagrindinės klasės maždaug vienodos. Amerikos Drag motociklų asociacija rengia lenktynes tik motociklams, turintiems Harley-Davidson variklius ir apjungia 16 klasių. Motociklai skirstomi į klases, priklausomai nuo variklio kubatūros, kuro mišinio, rėmo tipo, padangų, vairuotojo sėdėsenos tipo ir t.t. .Pagrindinės iš jų yra:

Profesionalų klasė:

Top Fuel

Specialiai lenktynėms paruoštas motociklas. Kurui naudoja spiritą su nitrooksidu arba nitrometanolu. Greičio rekordas ¼ mylios: 205.57 mph (mylių per valandą) ir 1/8 mylios – 164.29 mph. Kubatūra ribojama iki 2883 cc (kubinių centimetrų). Vairuotojo sėdėsena turi leisti jam efektyviai naudotis vairu. Vairo dempferis būtinas. Leidžiama naudotis visais padangų tipais. Galinio rato išmatavimai - 15 – 18 colių, priekinio: 16-19 colių. Leidžiamos visos uždegimo sistemos.

Pro Fuel

Specialiai lenktynėms paruoštas motociklas. Kuras tiktai nitrometanolas. Nitrooksidas ir propilenoksidas draudžiami. Rekordai: 191 mph ¼ mylios ir 166.07 mph 1/8 mylios. Variklio kubatūra - ne daugiau 2490 cc karbiuratoriniam varikliui su tiesiogine pavara ir 2163 cc varikliui su įpurškimu ir dvipakope greičių dėže. Galinio rato padangos plotis – iki 12 colių. Galinė pakaba nebūtina. Rėmo tipas – betkoks.

Pro Dragster

Specialiai lenktynėms paruoštas motociklas. Vienas karbiuratorinis variklis su tiesiogine pavara. Rekordai: 173.09 mph ¼ mylios ir 154.47 mph 1/8 mylios. Variklio kubatūra – iki 2010 cc. Kurą galima maišyti su nitrometanu ir draudžiama su propilenoksidu. Galima naudoti kompiuterį, bet tiktai informacijos apie sistemų darbą surinkimui ir jos perdavimui. Turėti įtakos lenktynių rėžimui kompiuteris negali.

Pro Stock

Už pagrindą imami standartiniai Harley serijos XL, VR ir FX modeliai. Maksimali masė (įskaitant lenktynininką) – iki 250 kg. Kuras – tik benzinas. Rekordai: 166.13 mph ¼ mylios ir 130.07 mph – 1/8 mylios. Sankabos tipas – rankinis. Greičių dėžė – nuo 3 iki 6 bėgių. Pagrindiniai variklio ir rėmo komponentai – tik gamykliniai. Draudžiama naudoti kitų modelių komponentus.

Modified (modifikuotų), Super Modified klasės, priklausomai nuo modifikacijų lygio, atiduotos serijiniams Big Twin ir Sportster (H-D), o Super Stock klasė – Buell motociklams.

Tarptautinė DragBike asociacija (IDBA) jungia daugiau klasių. Čia niekas neapsiriboja vien tik Harley-Davidson marke, Dragster'iai konstruojami bet kurio motociklo bazėje.

Į Top Fuel klasę įeina motociklai, naudojantys nitrometaną ir turintys visas įmanomas modifikacijas. Funny Bike (juokingas motociklas) klasės motociklai, naudojantys nitrooksidą, spiritą ar benziną, būtinai turi tik 1 variklį, kuriam galimi bet kokie "navarotai". Būtina sąlyga – ant bako turi būti motociklo variklio, paimto už pagrindą, gamintojo ženklas, galbūt dėl to, kad galimą būtų pamatyti, kaip iš musės padaromas dramblys. Pro Stock klasėje naudojami serijinės bazės motociklai su mažesniu tiuningo kiekiu. Čia jau atpažinti variklį, kuris paimtas už pagrindą.

Visos šios klasės daugiau tradicinės, jos nėra nustatytos visiem laikam. Visame pasaulyje yra daugybė DragRacing'o organizacijų, kurios užsiima tiek motociklų, tiek motociklų/automobilių DragRacing'u. Kiekviena asociacija turi savo lenktynių organizavimo taisykles, savas klases ir savus apribojimus motociklų konstrukcijoms. Pastoviai kuriasi vis naujos ir naujos asociacijos, šis judėjimas vis auga ir auga.

O kolkas galima ginčytis dėl dėžės alaus, kurio motociklas greitesnis, išvažiuoti naktį į tuščią trasą, pasikviesti draugus sekundantus ir užsukti gazą iki dugno. Vis tiek vėliau alus bus kartu išgertas...

Šaltinis : http://www.biker.ru

Patyręs dalyvis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 350

2004-03-04 15:48 56 žinutė iš 184 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: Sennis Įtraukti Sennis Į adresų knygelę
"Sodininkai"- kaip atskira ir pavojinga vairuotojų kategorija.

Nežinau kaip jums, bet man "sodininkai" važinėti baiku labai lyg ir netrukdo. Tai yra, trukdo, bet ne ką daugiau nei kiti "kelių eismo dalyviai", nes yra tokių vairuotojų – visai ne "sodininkų", - kurie yra dar didesni "grybai" už pastaruosius.
"Sodininkus" nors pagal išorinius požymius galima atskirti – ant galinio lango palangės gausu sudaigintų sėklų, perkrautas automobilis nusėdęs, ratai "šlifuoja" arkas, ant stogo – šaknis į jį įleidusi konstrukcija, projektuota 70 – siais metais garažų dizainerio – mėgėjo kaip supergalinga bagažinė, skirta pervežti strateginėms žiemos atsargoms. Ir visai nesvarbu, kad stogas įlinks anksčiau laiko, užtat pati bagažinė, tikriausiai, išlaikytų ir malūnsparnio nusileidimą. Dar pas "sodininkus" šoninio vaizdo veidrodėliai būna užlenkti link kėbulo. Šiuo fenomenu niekaip negaliu atsistebėti ir rasti jam paaiškinimą. Suprantu, jų visai nebūtų (reiškia žmogelis yra įstojęs į lytinės abstrakcijos klubą (p.o.c.h.u.i.s.t.ų), betgi va jie, yra.
Trumpai tariant, "sodininkus" galima atskirti iš anksto jei ne pagal aukščiau išdėstytus požymius, tai pagal iš paskos besivelkantį parašiutą ... tfu, anekdotu pakvipo. Pagal iš paskos besivelkančią surūdijusią priekabą, su įvairiausios paskirties sodo aksesuarais (pribombasais). Jokie priekabos signaliniai šviesos įrenginiai žinoma neveikia. Visa laimė, kad, kaip taisyklė, visi "sodininkų" atliekami manevrai yra tiek lėti, kad mums praktiškai visada pakanka laiko imtis kontraveiksmų. O tokių veiksmų, kuriais paprastai yra apvažiavimas arba stabdymas, mums imtis tenka gan dažnai, nes "sodininkai" nereaguoja nei į šviesos, nei į garso signalus, kuriais jūs bandote atkreipti jo dėmesį (kas dar kartą patvirtina, kad žmogelis priklauso lytinės abstrakcijos klubui). Jie kelių eisme dalyvauja lyg būtų paveikti anabiozės ir pilnai nepabudę po žiemos miego.
Pamatę kažką panašaus kelyje, mes, nepriklausomai nuo mūsų valios, pasijuntame neadekvačiai, neįprastai. Gal būt daugelis iš mūsų sakys, kad to nejaučia, kad to nėra, bet, užtikrinu jus, pasąmonė visgi pasiųs signalą smegenims, jeigu jums, nors ir nedaug, bet teko važinėti už automobilio ar baiko vairo didelio miesto sąlygomis. Vos tik pamatę tokį automobilį, jūs jau žinote, kad iš jo savininko galima tikėtis visko.
Todėl ir lenkiam mes juos dideliu atstumu, stengdamiesi neužsibūti mirties zonoj (iš paskos automobilio. Vertėjo pastaba), nors "sodininkams" viskas, kas ne priešais bamperį – mirties zona. Trumpai tariant, žiūrim į juos kaip į neišvengiamą blogį, kovoti su kuriuo beprasmiška ir aplamai geriau atokiau nuo jo laikytis, nes pas mus, baikerius, savitas pavojingumo ir nepavojingumo matas – kas automobilio vairuotojui tik "stuktelėjimas" ar "dažų įbrėžimas", tai baikeriui mėnuo ligoninėje ir baiko remontas už kelias "štukas", gerai jei tik litų.
Bet "sodininkai" nėra patys pavojingiausi vairuotojai, pavojingesni tie, kurie "užsimaskavę" kaip normalūs vairuotojai. Jų identifikuoti neįmanoma arba beveik neįmanoma, nes jie elgiasi įprastai iki paskutinio momento, ir veidrodėliai pas juos tvarkingai sureguliuoti, ir nusiteikę rodos taikiai – normalus, niekuo neišsiskiriantis iš kitų automobilis, stabdžių lemputės dega, juda savo važiuojamąja juosta ir nestrykčioja iš dešinės į kairę, jokio "kaimietiško" tiuningo, pasireiškiančio užrašais ant galinio stiklo "Ekipažui reikalinga stiuardesė" ir pan. Gal tik truputį tamsinti stiklai, bet ir tie, rodos, jokio įtarimo neturėtų sukelti. Štai čia ir slypi pagrindinis pavojus, nes mums nesimato, ką daro vairuotojas, kur šiuo metu jis žiūri ir į kurią pusę jis gali suktelėti vairą, neįjungęs posūkio signalo. Reiškia, prognozuoti jo veiksmus neįmanoma. Žinoma, neužtamsinti stiklai negarantuoja ir jokių būdu nėra požymis, kad vairuotojas yra sveiko proto ir atidus.
Atskira kategorija – baltos spalvos automobiliai su mėlyna juosta ant šonų ir "šviestuvu" ant stogo. Kuo žemesnė tokio automobilio klasė ir kuo labiau jis surūdijęs, tuo didesnė tikimybė, kad jo vairuotojas neprognozuojamai, iš dešinės eismo juostos ims apsisukinėti kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, jums prieš pat nosį. Apie posūkių signalą, minimum vieną neveikiantį stabdžių signalą ir persirikiavimą per ištisinę liniją aš jau nekalbu – šios grupės atstovams tai įprastas elgesys (yra juk buvę atvejų, pvz.: Savanorių pr. Vilniuje. Vertėjo pastaba). Jie pastoviai lekia vykdyti skubią tarnybinę užduotį, kuri yra tokia skubi, kad net nėr kada įjungti garso bei šviesos signalus, kuriems esant įjungtiems jie turi teisę nesilaikyti kelių eismo taisyklių, ir tai tik tada, kai yra įsitikinę eismo saugumu.
Kas gi gaunasi? Taip išeina, kad ne tik "civiliai", skubantys į sodus ar dar kur kitur savo neatidėliotinais reikalais, bet ir pareigūnai, kurių tiesioginė pareiga rūpintis visuomenės saugumu ir viešosios tvarkos palaikymu, sėdėdami už automobilio vairo yra potencialiai mums pavojingi? Taip ir yra, ir neverta tai pamiršti. Skiriasi tik pavojingumo laipsnis. Tikimybė, kad Volvo su žaliais diplomatiniais numeriais atliks staigų manevrą, neįspėjant apie tai posūkio signalu kitų eismo dalyvių, žymiai mažesnė nei galimybė susidurti su dramblio kaulo (ar kitos nenusakomos spalvos) surūdijusiu Žiguliuku, dėl jo kaltės.
Štai ir pasitvirtina sena, bet, be galo tiksliai suformuluota bei tarp baikerių paplitusi taisyklė: "Baiku reikia važiuoti taip, lyg visi automobilistai aplink būtų sumanę tave užmušti".
Baigdamas norėčiau pridurti, jei jums tektų būti dalyviu tokios situacijos, kol kas be galo retos, kada automobilio vairuotojas sąmoningai ne tik kad nesudaro jums kliūčių, bet ir padeda, visai neprošal būtų tokioje situacijoje išreikšti jam savo padėką. Paklausite kokiu būdu? Na, kad ir pamojuojant jam ranka, pamirksėti porą kartų avariniu signalu pas ką jis yra ar tiesiog iškelti aukštyn nykštį (primenu, kad NYKŠTYS – tai storiausias pirštas ant rankos, o ne tas, kuris eina po smiliaus ir yra ilgiausias) auto ir moto atstovų draugystės plėtojimo tikslu. Esu tikras, kad automobilio vairuotojui, padariusiam jums gera, bus pačiam malonu ir jo galvoje savo ruožtu įsitvirtins mintis apie tai, kad ne visiems baikeriams svetimas atsakomybės bei dėkingumo jausmas. Ateityje toks vairuotojas dažniau žvilgtelės į galinio vaizdo ar šoninį veidrodėlį prieš norėdamas persirikiuoti ar stovėdamas eismo kamštyje, prisimindamas, kad be keturračių eismo priemonių yra ir dviratės, kurios gali prasisprausti bet kur (na beveik bet kur...), išlikdamos tuo pat metu mandagiomis.
Svarbiausia – valingai ar ne, netrukdyti mums ir atsidėkodami mes parodysim sveikinimo ženklą ir "sodininkui" su surūdijusia priekaba, ir diplomatui keturiuose ratuose, jeigu jie supras esą neteisūs, pradėję manevrą neįsitikinę, jog saugiai jį atlikti nėra kliūčių (t.y. mūsų) ir tinkamai laiku sureaguos. Juk kartais tik dalis sekundės skiria mus nuo "horizontalios padėties" ligoninėje (gerai jei tik ten), ir, kaip taisyklė daugumoje atvejų kalti ne mes...

P.S. Straipsnis man patiko, todėl ir nutariau jį išversti bei pateikti jums. Norėčiau pateikti jums situaciją, kurią pačiam ne kartą teko stebėti degalinėse, kai užsukus įsipilti kuro prieš jus stovi koks "sodininkas" ar šiaip "vasarinis – išeiginis" vairuotojas. Na čia ir prasideda trypčiojimas aplink automobilį palengva pereinantis į ***čiojimą, kurio kitaip kaip "ritualiniais šokiais aplink automobilį" nepavadinsi. Žinoma, kantrybė nebegalinė, bet nervuotis tikrai neverta, nes nieko nepakeisi. Žiūrėkim i tokius vairuotojus atlaidžiau, nes, pareiškus jam pastabą, jis gali susinervuoti ir su įjuntu "pistoletu" iš kurio kuras liejasi laisvai, ims blaškytis po degalinės teritoriją, pamiršęs aplamai kokiu tikslu čionai atvyko.Mirkt

versta iš http://www.motoreview.ru

Geriausias senbuvis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 2125

2004-03-31 21:32 57 žinutė iš 184 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: bleem Įtraukti bleem Į adresų knygelę
mergina su kawa nukeliavo i baltarusija pasiziureti chernobilioMirkt visai idomu


Ultra dalyvis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 2219

2004-04-07 17:48 58 žinutė iš 184 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: Darly Įtraukti Darly Į adresų knygelę
Daug straipsniu Honda CBR1100XX (Blackbird) gerbejams

Patyręs dalyvis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 350

2004-04-19 06:50 59 žinutė iš 184 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: Sennis Įtraukti Sennis Į adresų knygelę
Važiavimas kolonoje
Vienąsyk su savimi į mūsų turą mes pakvietėm vykti kartu žmogų, kuris niekada gyvenime nevažiavo drauge su kitais baikeriais. Mus tai labai nustebino, nes jo motociklo vairavimo stažas buvo 25 metai ir per visus tuos metus jis nesyk nevažiavo grupėje su kitai baikeriais. Kaip paaiškėjo, net poroje su kuo nors nėra važiavęs. Jis užvertė mus klausimais. Gerai, kad tuos klausimus jis uždavė iš anksto, o ne mūsų kelionės metu. "Kas gali nutikti?", "O jei pasibaigs benzinas?", "O jei kas nors atsitiks?" – tai tik keletas iš jų.
Kelyje neretai galima sutikti grupę baikerių, kurie važiuoja eilėje po du, greta viens kito, kaip parade. Tokios grupės vaizdas sukelia šypseną ir jos pagrindinis tikslas – pažaisti baikerius. Galbūt ir mūsų naujokas tikėjosi, kad ir mes taip keliausim. Kaip kvaila rizikuoti saugumu vardan įvaizdžio. (Arba, pavyzdžiui, kartais matai baikerį, kuris vietoj šalmo ant galvos užsidėjęs "dubenėlį", bet jis save laiko labai stilingu). Taip, mes važinėjame kitaip. Ir kai tik išaiškinome taisykles mūsų baikeriui – vienišiui, jis išsyk pasijuto laisviau ir įsijungė į mūsų grupę kaip trūkstama grandis paveiksliuko dėliotėje.
Vienu iš pagrindinių momentų, turinčių įtakos važiavimo saugumui bei įdomumui, yra bendravimas, komunikacija. Kiekvienas, prieš išvažiuojant į trasą, turi žinoti kas gali nutikti. Fondas "Motorcycle Safety Foundation" (MSF) nesenai išleido video kasetę ir bukletą "Važiavimo grupėje pagrindai" ("The Guide to Group Riding"Mirkt. Jei MSF būtų išleidęs šią medžiagą anksčiau, mes būtinai būtume supažindinę su ja savo "atsiskyrėlį". Video medžiagoje pavaizduota labai daug svarbių strateginių sprendimų, bet keletas elementarių aspektų praleista arba jie paminėti nesuteikiant jiems tinkamos reikšmės. Šiuos aspektus ir aptarsime šiame straipsnyje, žinoma, paminėsime ir pačius pagrindinius momentus.
MSF rekomenduoja, kad baikeriai susirinktų prieš kiekvieną kelionę drauge. Žinoma, nėra reikalo aptarinėti tas pačias taisykles ir signalus, jei jūsų grupė pastovi, bet jei prie jos prisijungia naujas narys, būtina aptarti pagrindinius momentus (jei prie jūsų grupės dažnai prisijungia nauji nariai, galbūt vertėtų įteikti atspausdintas taisykles). Prieš kelionę vertėtų aptarti kelionės maršrutą ir galimas kuro papildymo vietas. Jei kažkas atsiliko nuo grupės, turėtų žinoti kur grupė sustoja susirinkimui ar persigrupavimui. Arba kiekvienam grupės nariui įteikti kelionės maršruto žemėlapį, su jame pažymėtomis sustojimo vietomis. Tie, kas detaliai pažįsta kelionės maršrutą, turi nupasakoti kitiems apie jo ypatumus (pvz.: kelio atkarpas, kur vyksta remonto darbai ar yra staigūs posūkiai su užteršta kelio danga).
Tikėtina, kad jūsų grupėje yra pastovus lyderis ("Road captain" arba kitaip tariant – vedlys) ir grupės ariergardas (narys, važiuojantis grupės pabaigoje). Jei jų nėra, būtina juos paskirti ir supažindinti juos su jų pareigomis, kurias jie turi vykdyti. Vedlys turi žinoti maršrutą, būti ryžtingu ir dėmesingu visos kelionės metu. Vedlio rolei tiktų baikeris, turintis aukštesnį už vidutinį baiko valdymo įgūdžių lygį. Ariergardo vaidmeniui labiausiai tiktų techninių įgūdžių turintis grupės narys, nes jis turi padėti kiekvienam grupės nariui, priverstam sustoti dėl kažkokių nesklandumų. Šis grupės narys vežasi "stebuklingą krepšį", sukomplektuotą būtiniausiais įrankiais ir kitais rakandais, kurių gali prireikti techniniai pagalbai kelyje. MSF rekomenduoja pagalbos suteikimui sustoti tik vienam baikeriui. Mūsų nuomone, tokia rekomendacija gera, kadangi kiekvienas grupės narys yra atsakingas už iš paskos jo važiuojantį narį, visa grupė greit pastebės, kad kažkas sustojo. Visa grupė taip pat sustos, radus saugią, sustojimui tinkamą vietą. Po kokių 15 minučių grupė gali pasiųsti atgal vieną narį, kad sužinoti sustojimo priežastį ir kaip klostosi reikalai pas sustojusius kolegas.
Tikimės, kad jūs nevažiuosite tandemu, šonas prie šono, kaip kad tai daro kai kurie baikeriai, tiesa? Jūs važiuosite taip, kad liktumėte gyvi. Derėtų nepamiršti vieno svarbaus momento: tai, kad jūs važiuojate grupe, dar nereiškia, kad jūs turite judėti kaip vientisa masė. Visada, kai jūs išvažiuojate iš sustojimo vietos, pravažiuojate sankryžą, atliekate lenkimo manevrą arba įveikiate posūkį (ypač kairį), reikia elgtis taip, lyg jūs važiuotumėte vienas, o ne grupėje. Kelyje reiktų išsidėstyti iš kairės į dešine šachmatų tvarka taip, kad tarp baikų būtų pakankamai vietos visomis kryptimis, bet ne per daug, kad tai galėtų provokuoti automobilistus ir jie galėtų užpjauti jums palei nosį. MSF rekomenduoja, kad tarp baikų būtų toks atstumas, kokį baikas įveikia per vieną sekundę, tokiu būdu, tarp baikų, važiuojančių viena juostos dalimi, atstumas bus dvi sekundės. Tai gera rekomendacija, bet ne visuomet pavyksta ją įgyvendinti. Mes, kaip taisyklė, palaikom dviejų – trijų motociklo korpusų ilgio distanciją tarp visų baikų. Bet, kas labai svarbu, jūs pastoviai turite matyti priekyje jūsų važiuojančio baikerio veidą jo galinio vaizdo veidrodėlyje. Tokiu būdu, jūs būsite tikras, kad ir jis jus mato. Nėra nieko blogiau, kai kas nors atsiranda jūsų "mirtinoje zonoje".
Kai jūs važiuojate intensyviu judėjimu, mes rekomenduojame pasidalinti nedideliais pogrupiais po penkis – septynis baikerius. Bet netgi tada nepraraskite savitvardos, jei jūsų grupė "išsibarstys" kelyje ir neblokuokite judėjimo kelyje. Lenkite kitas autotransporto priemones tada, kai to reikia, o po to pasitraukite į kitą eismo juostą, atverdami kelią kitiems. Kiekvienas turi savo greitį, kuriuo važiuodamas pasitiki savimi, jaučiasi užtikrintai, todėl grupė turi judėti pačio "lėčiausio" baikerio greičiu arba pasidalinti į pogrupius ir laukti lėtesnių narių iš anksto aptartoje susitikimo, sustojimo vietoje. MSF rekomenduoja, kad grupės Vedlys atliktų lenkimo manevrą tiktai tada, kai jis įsitikinęs, kad visa grupė saugiai galės atlikti šį manevrą. Tai, žinoma, saugu, bet ne visuomet įvykdoma. Kai kiekvienas grupės narys prisimena, kad jis turi važiuoti kaip atskiras, individualus baikeris, lenkimo manevras po kurio laiko bus toks pat saugus.
Nors video medžiagoje ir pasakojama apie grupės judėjimą autostradomis (apie tai lig šiol ir šnekėjome), važiavimo taktika dviejų eismo juostų keliuose praktiškai neminima, o mes skaitom, kad tai – vienas iš svarbiausių momentų, kuriam turi būti skirtas pakankamas dėmesys. Štai vienas iš pavyzdžių, kai mintyse save reikia išeliminuoti iš grupės sąstato (atliekant lenkimo manevrą), bet nepamiršti apie grupės narių saugumą. Aplenkus reikia ne atsipalaiduoti, o pasirūpinti laisva vieta eismo juostoje tiems, kurie atlikinės lenkimą po jūsų. Jei tik priešais jus nesidriekia tuščias kelias, prieš pradėdami atlikinėti kitą manevrą, palaukite, pakol važiuojantis jums iš paskos pabaigs lenkimą.
Beveik viskam egzistuoja paprasti signalai atliekami ranka ir grupė turi juos žinoti. Kalbant apie komunikaciją, didelė atsakomybė tenka Vedliui. Jo regėjimas turi būti be priekaištų. Jis turi laiku pastebėti bet kokius kelio dangos pasikeitimus ar kliūtis ant kelio ir perspėti kitus (signalizuodamas kaire ranka ar dešine koja), nes visi, važiuojantys jam iš paskos, turi kiek ribotą apžvalgos galimybę. Vedlys turi spręsti, kada grupė dėl kelio sąlygų turi persigrupuoti iš šachmatinio išsidėstymo į koloną po vieną ir laiku perspėti grupę, iškeldamas vieną (va ir ne tą, apie kurį jūs pagalvojote) ar du pirštus. Mes visuomet persirikiuojame į koloną po vieną ir išsiplečiam, kai kelias išsilenkia į vieną ar kitą pusę, todėl galime naudoti visą eismo juostą ir pajusti tikrą, nevaržomą malonumą.
Vėl gi, kiekvienas turi savo įpročius ir įgūdžius. Greitesni baikeriai gali (ir turi) saugiai apvažiuoti tuos, kurie važiuoja lėčiau. Juk jūs nenorite pastoviai kažką persekioti ar, kas dar svarbiau, kažką spausti ir raginti. Daugelis grupių iš anksto aptaria tokias situacijas, prieš pakliūdami į staigių posūkių vingiuotas kelio atkarpas. Jei grupės narių vairavimo įgūdžiai nėra aiškūs (išskyrus ariergardą), tai lėčiau važiuojantis gali praleisti greičiau važiuojantį, pamodamas jam ranka judėjimo kryptimi, kai bus įsitikinęs, kad lenkimas bus saugus. Tokius momentus jūsų grupė būtinai turi aptarti iš anksto, nes jei grupės nariai bus nedėmesingi viens kitam, tai gali baigtis pykčiais, nusivylimu, avarijomis (na ir žinoma portretinės išvaizdos sugadinimu...).
Vingiuotame dviejų juostų kelyje jums teks išsisklaidyti – galbūt tarpai tarp jūsų žymiai padidės. Kai grupė keičia važiavimo kryptį ir daro posūkį, kiekvienas baikeris turi būti įsitikinęs, kad iš paskos važiuojantis kolega mato jo judėjimo kryptį. Nepamirškite, kad jūs esate atsakingi už iš paskos jūsų važiuojančius. Jūsų baikas turi būti geros techninės būklės, įsitikinkite tuo prieš kiekvieną kelionę, kad netektų kelyje užlaikyti draugų. Bet kuris maršrutas pareikalaus žymiai didesnių laiko sąnaudų važiuojant grupe, nei kad važiuotumėte vienas ar dviese. Ir tikrai niekas nesižavės grupės "stabdžiais", laikas nuo laiko besikapstančiais prie savo baiko, kai visa grupė laukia.
Prie MSF rekomendacijų norėtųsi pridurti keletą patarimų. Pavyzdžiui, iš anksto aptarti mokamų kelio ruožų pravažiavimą, Vedlys galėtų iš karto sumokėti už visus, kad nereiktų gaišti laiko mokant kiekvienam už save. Be to, mūsų manymu, kiekvienas grupės narys turėtų suteikti būtiniausią informaciją, reikalingą ekstra atvejams (savo kraujo grupę, ką informuoti jei įvyktų nelaimė ir pan.). Tam mes pasiunčiam per rankas lapą popieriaus, kuriame visi tai surašo. Taipogi manome, kad iš anksto reikėtų aptarti savo veiksmus ekstra situacijose, pradedant nuo to, kad nereikia nuiminėti šalmo nuo nukentėjusio baikerio ir baigiant tuo, kas persekios autotransporto priemonės vairuotoją, sukėlusį eismo įvykį ir pasišalinusį iš jo vietos.
Ir nors važiavimas baiku yra individualus hobis, smagu juo dalintis su vienminčiais. Važiavimas grupėje gali suteikti malonumą ir begalę teigiamų įspūdžių, jei tam bus tinkamai pasiruošta. Dalinkitės tarpusavyje patirtimi ir naudokitės ja kelyje.

Jamie Elvidge, žurnalo "Motorcycle Cruiser" vyr. redaktorius
versta iš http://www.bikerman.ru

Patyręs dalyvis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 350

2004-04-20 12:28 60 žinutė iš 184 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: Sennis Įtraukti Sennis Į adresų knygelę

1. Kolonos dalyvių pareigos
2. Distancija
3. Ranka rodomi signalai
4. Kolonos susirinkimas
5. Važiavimo pradžia
6. Padėtis važiuojamoje dalyje
7. Manevravimas
8. Degalų papildymas
9. Važiavimas per sankryžas ir geležinkelio pervažas
10. Sustojimas, stovėjimas

1. Kolonos dalyvių pareigos

1.1. Vedlio (Road Captain) pareigos.
1.1.1. Vedlys turi būti patyręs baikeris, mokantis ir sugebantis analizuoti bei prognozuoti kelio įvykių eigą.
1.1.2. Vedlys privalo laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų.
1.1.3. Vedlys privalo laiku ir suprantamai ranka rodyti signalus kolonai.
1.1.4. Vedlys, prieš pradėdamas bet kurį manevrą (važiavimo pradžia, sustojimas, persirikiavimas, lenkimas), pranešti apie tai kolonos Ariergardui (kolonos gale važiuojančiam baikeriui arba, jei reikia, dviems. Visi pranešimai, kuriuos Vedlys perduoda Ariergardui arba pastarasis Vedliui, perduodami motoracijų pagalba. Mūsuose tai naujovė, nes daiktas nors ir labai pravartus, bet ne iš pigiųjų – Louis kataloge kaina nuo 49€ iki 99€. Sennis).
1.1.5. Vedliui draudžiama pradėti važiavimą negavus Ariergardo sutikimo (leidimo).
1.1.6. Vedliui draudžiama pradėti lenkimą ar persirikiavimą į kairę eismo juostą (autostradoje) be Ariergardo sutikimo (leidimo).

1.2. Kolonos dalyvio pareigos.
1.2.1. Kolonos dalyvis privalo žinoti ir vykdyti šių taisyklių reikalavimus.
1.2.2. Kolonos dalyvis privalo vykdyti Vedlio ir Ariergardo nurodymus.
1.2.3. Kolonos dalyvis privalo turi mokėti važiuoti lygiagrečiai poroje su kitu baikeriu.
1.2.4. Kolonos dalyvis privalo laikytis distancijos.
1.2.5. Kolonos dalyvis privalo perduoti Vedlio rodomus signalus bei savo suprantamai ir laiku.
1.2.6. Kolonos dalyvis privalo laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, ypač važiuojant per sankryžą ar geležinkelio pervažą.
1.2.7. Kolonos dalyvio transporto priemonė turi būti techniškai tvarkinga, ypatingą dėmesį skirti stabdžių sistemai.
1.2.8. Kolonos dalyvis privalo sustojimų metu informuoti Vedlį ir Ariergardą apie kelionės metu atsiradusias savo transporto priemonės techninius gedimus arba priekyje jo važiuojančios transporto priemonės, apie pasitraukimą iš kolonos, o taip pat apie kitas problemas.
1.2.9. Kolonos dalyviui draudžiama manevruoti, nepranešus apie tai atitinkamu signalu.

1.3. Ariergardo pareigos.
1.3.1. Ariergardas privalo savo veiksmus derinti su Vedliu.
1.3.2. Ariergardas privalo stebėti kolonos dalyvius.
1.3.3. Ariergardas privalo perspėti Vedlį apie kolonos išsibarstymą ar nutrūkimą.
1.3.4. Ariergardas privalo užkirsti kelią autotransporto priemonių vairuotojų arba kitų motociklininkų, ne kolonos dalyvių, bandymui įsiterpti į koloną arba ją nutraukti.
2. Distancija

Važiuojant kolona, atsižvelgiant į judėjimo greitį, reikia pasirinkti saugų atstumą nuo priekyje važiuojančio kolegos.

2.1. Kai greitis nuo 0 iki 40 km/h – distancija turi būti apie 8 m (važiavimo pradžia, įsibėgėjimas).
2.2. Nuo 40 iki 60 km/h – 11 – 12 m (važiuojant mieste, gyvenvietėse).
2.3. Nuo 60 iki 80 km/h – 15 m (važiavimas keliu).

3. Ranka rodomi signalai

3.1. Ranka rodomi signalai gali būti skirstomi į perduodamus visai kolonai, individualaus pobūdžio ir numatytus kelių eismo taisyklėse (posūkių, stabdymo).
3.2. Visi signalai turi būti rodomi iš anksto, prieš manevro atlikimą.
3.3. Vedlio parodytą signalą dubliuoja visi kolonos dalyviai.
3.4. Kolonos atliekami manevrai bei persigrupavimas pačioje kolonoje pradedami tik po parodžius atitinkamą signalų grupę, kurią gali sudaryti du ir daugiau signalų.
Pirmas signalas – DĖMESIO ! – ne trumpiau nei 2 sekundėm pakelta į viršų ranka (toliau – šauktukas skliaustuose !!!).
Antras signalas – tai signalas, konkrečiai informuojantis apie būsimą manevrą (kolonos sustojimą, persirikiavimą į kitą eismo juostą, lenkimas, posūkis ir pan.).
Toliau tekste:
!!! – sustojimas – ne trumpiau 10 sekundžių iškelta į viršų ranka.
(&#8592;) – posūkis arba persirikiavimas į kairę - posūkio į kairę signalą atitinka į šoną ištiesta kairė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta dešinė ranka.
(&#8594;) – posūkis arba persirikiavimas į dešinę - posūkio į dešinę signalą atitinka į šoną ištiesta dešinė arba į šoną ištiesta ir per alkūnę statmenai į viršų sulenkta kairė ranka.
(&#8595;) – pasitraukimas iš kolonos – nuleista žemyn kairė ranka.
(&#8596;) – kolonos dalyvio pasiūlymas jį aplenkti – horizontalūs judesiai ištiesta kaire ranka prieš judėjimo kryptį.

3.5. Vedlio parodytus signalus toliau perduoda kiekvienos kolonos grandies vienas iš dalyvių sekančiai grandžiai (transporto priemonė, užimanti visą vieną eismo juostą arba lygiagrečiai važiuojantys du motociklai be šoninių priekabų). (Šis taisyklių punktas, mano manymu, prieštarauja 3.3. punktui. Sennis).
3.5.1. Posūkis arba persirikiavimas į kairę - !!! - (&#8592;)
3.5.2. Posūkis arba persirikiavimas į dešinę - !!! - (&#8594;)
3.5.3. Sustojimas - !!! - !!!
3.6. Individualaus pobūdžio ar poreikio signalai rodomi iš paskos važiuojantiems kolegoms, norint juos perspėti apie tai, kad:
3.6.1. Pasitraukiate iš kolonos ir sustojate – 3 kartus !!! - (&#8595;), (pavyzdžiui, dėl transporto priemonės techninio gedimo).
3.6.2. Pasitraukiate iš kolonos – 1 kartą !!! - (&#8595;), (pavyzdžiui, jei nusprendėte palikti koloną ir važiuoti kitu maršrutu ir pan.).
3.6.3. Siūlote jus aplenkti, nes nenorite palikti savo grandį ar pogrupį, kuriame važiuojate - 3 kartus !!! - (&#8596;).

4. Kolonos susirinkimas

4.1. Kolonos dalyviai renkasi iš anksto nurodytu laiku, nurodytoje vietoje.
4.2. Kolona išsirikiuoja praėjus valandai nuo susirinkimo pradžios nurodyto laiko.
4.3. Kolona pradeda kelionę praėjus 15 minučių po išsirikiavimo.

5. Važiavimo pradžia

5.1. Važiavimo pradžia iš susirinkimo vietos.
5.1.1. Prieš pradedant važiavimą kolonos dalyviai turi užvesti variklius ir juos pašildyti.
5.1.2. Jei kolonos dalyviui reikia daugiau laiko užvesti bei pašildyti variklį, jis iškelia į viršų ranką ir laiko ją iškėlęs ne mažiau 15 sekundžių, taip perspėdamas Ariergardą apie nepasirengimą važiavimo pradžiai.
5.1.3. Ariergardas ir kiekvienas kolonos dalyvis, po to kai jau sėdi ant motociklų, turi prakontroliuoti, kad prieky stovinčio motociklo atraminė kojelė nebūtų atlenkta ir perspėti apie tai to motociklo vairuotoją.
5.1.4. Ariergardas blokuoja eismo juostą į kurią turi išvažiuoti kolona ir turi įsitikinti, kad kolonos važiavimo pradžiai kliūčių nėra.
5.1.5. Ariergardas, įvykdęs 5.1.4. punkte įvardintą reikalavimą, duota Vedliui signalą pradėti važiavimą.
5.1.6. Vedlys parodo kolonai signalą !!! - (&#8592;) ir pradeda važiuoti atlaisvinta eismo juosta.
5.1.7. Ariergardas prisijungia prie kolonos tik tada, kai pajuda paskutinis kolonos dalyvis.

5.2. Važiavimo pradžia iš sustojimo vietos.
Sustojimo ir poilsio bei degalų papildymo vietos yra planuojamos maršruto sustatymo metu ir apie jas kolonos dalyviai yra informuojami iš anksto.
Gali būti, kad kelionės metu prie kolonos prisijungs nauji dalyviai, nesusipažinę su jūsų maršrutu ir važiavimo taisyklėmis, todėl:
5.2.1. Vedlys ir Ariergardas supažindina norinčius prisijungti asmenis su jūsų taisyklių reikalavimais, važiavimo bei elgesio normomis.
5.2.2. Vienas Ariergardas važiuoja pagrindinės kolonos gale, kitas – prisijungusios prie jūsų grupės gale.
5.2.3. Toliau kaip šių taisyklių 5.1.1. – 5.1.3. punktuose.
5.2.4. Paskutinis Ariergardas blokuoja eismo juostą į kurią turi išvažiuoti kolona ir turi įsitikinti, kad kolonos važiavimo pradžiai kliūčių nėra.
5.2.5. Toliau kaip šių taisyklių 5.1.5. – 5.1.7. punktuose.
5.2.6. Kito sustojimo metu paskutinis Ariergardas sprendžia kam iš prisijungusiųjų prie kolonos galima leisti važiuoti pagrindinės kolonos sudėtyje ir informuoja apie tai Vedlį.
5.2.7. Naujas dalyvis užima vietą kolonoje, kurią jam nurodo Ariergardas.

6. Padėtis važiuojamoje dalyje

Kolonos padėtį važiuojamoje kelio dalyje parenka Vedlys, atsižvelgdamas į kolonos saugumą bei eismo sąlygas.
7. Manevravimas

7.1. Persirikiavimas į kairę, pasirenkant eismo juostą, kuria važiuojama didesniu greičiu.
7.1.1. Vedlys apie savo ketinimą iš anksto įspėja Ariergardą motoracijos pagalba.
7.1.2. Ariergardas persirikiuoja į Vedlio nurodytą eismo juostą, nemažindamas važiavimo greičio.
7.1.3. Ariergardas informuoja Vedlį apie esamą padėtį ir duoda sutikimą pradėti manevrą.
7.1.4. Vedlys praleidžia visas transporto priemones likusias toje eismo juostoje į kurią ruošiasi persirikiuoti kolona ir duoda signalą kolonai persirikiuoti.
7.1.5. Vedlys persirikiuoja į kairę.
7.1.6. Kolonos dalyviai persirikiuoja į kairę paskui Vedlį.
7.1.7. Ariergardas, persirikiavus paskutiniam kolonos dalyviui, informuoja apie tai Vedlį.

7.2. Posūkis į kairę.
7.2.1. Šių taisyklių 7.1.1. – 7.1.7. punktai.
7.2.2. Vedlys duodą signalą mažinti greitį.
7.2.3. Vedlys duoda signalą sukti į kairę ir pradeda manevrą.
7.2.4. Kolonos dalyviai atlieka kairį posūkį.
7.2.5. Atlikus posūkį, Ariergardas informuoja apie tai Vedlį.

7.3. Lenkimas.
7.3.1. Šių taisyklių 7.1.1. – 7.1.7. punktai.
7.3.2. Vedlys didina greitį.
7.3.3. Pasiekus saugų atstumą nuo aplenktos transporto priemonės duoda signalą persirikiuoti į dešinę ir pradeda manevrą.
7.3.4. Kolonos dalyviai padidina greitį ir persirikiuoja į dešinę.
7.3.5. Atlikus lenkimą ir persirikiavus į dešinę Ariergardas informuoja apie tai Vedlį.
7.3.6. Vedlys sprendžia ar važiavimo greitis lieka toks koks buvo pasiektas lenkimo metu, ar sumažinamas iki prieš tai buvusio.

7.4. Persirikiavimas į dešinę, posūkis į dešinę.
7.4.1. Vedlys duodą signalą mažinti greitį.
7.4.2. Vedlys duoda signalą sukti į dešinę ir pradeda persirikiavimą į dešinę arba atlieka dešinį posūkį.
7.4.3. Kolonos dalyviai persirikiuoja į dešinę arba atlieka dešinį posūkį.
7.4.4. Atlikus persirikiavimą ar posūkį, Ariergardas informuoja apie tai Vedlį.

7.5. Sustojimas.
7.5.1. Vedlys duodą signalą mažinti greitį.
7.5.2. Vedlys, sumažinęs greitį, pasuka į kelkraštį ir sustoja lygiagrečiai kelio krypčiai.
7.5.3. Kolonos dalyviai sustoja iš paskos Vedlio nekeisdami savo padėties kolonos išsidėstymo eiliškume.

Neplanuoti, netikėti ar priverstiniai sustojimai atliekami vadovaujantis blaiviu protu, atsižvelgiant į šių taisyklių reikalavimus bei situaciją, susiklosčiusią kelyje.

8. Degalų papildymas

8.1. Degalų papildymo vietos kelionės maršruto sustatymo metu parenkamos atsižvelgiant į dalyvių transporto priemonių minimalią degalų bako apimtį ir vidutines degalų sąnaudas.
8.2. Degalų papildymas privalomas visiems, nepriklausomai nuo vidutinių degalų sąnaudų ir degalų likučio bake.

9. Važiavimas per sankryžas ir geležinkelio pervažas

9.1. Važiavimas per sankryžas ir geležinkelio pervažas turi būti atliekamas griežtai laikantis ir nepažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimų.

9.2. Kolonos nutrūkimas.
9.2.1. Kolonai nutrūkus, Ariergardas informuoja apie tai Vedlį.
9.2.2. Vedlys sprendžia ar sumažinti važiavimo greitį, ar sustoti ir praneša apie tai Ariergardui.
9.2.3. Vedliui draudžiama tokiu atveju atlikinėti persirikiavimo, posūkio į kairę ar apsisukimo manevrus.
9.2.4. Vienas iš Ariergardų stoja nutrūkusios kolonos priekyje.

9.3. Kolonos susijungimas.
9.3.1. Kai atsilikusi kolonos dalis pasiveja pagrindinę koloną, Ariergardas važiuojantiems jam iš paskos duoda signalą, kad jis pasitraukia iš kolonos.
9.3.2. Ariergardas grįžta į savo vietą kolonos pabaigoje ir informuoja Vedlį apie tai, kad kolona susijungė.

10. Sustojimas, stovėjimas

10.1. Pailsėti ar papildyti degalų sustojama iš anksto numatytose vietose.

10.2. Sustojimas.
10.2.1. Transporto priemonės sustoja kelkraštyje lygiagrečiai kelio krypčiai tokiu eiliškumu, kaip yra išsidėstę kelionės metu kolonoje.
10.2.2. Atstumas tarp transporto priemonių turi būti toks, kad transporto priemonė galėtų netrukdoma išvažiuoti į eismo juostą.

10.3. Stovėjimas.
10.3.1. Vieta stovėjimui ar nakvynei parenkama kelių eismo taisyklėse neuždraustose vietose. Tai gali būti kempingai arba kita tam tinkama vietovė (pvz.: pieva, slėnis ir pan.), nepertoliausiai nuo kurios galima įsigyti daug alaus ir užkandžių, "pakabinti" vietinių merginų ir, pageidautina, ne spygliuočių miškų prieglobstyje, nes neturėsite kuom pasišluostyti... .

P.S. Kadangi šios taisyklės yra daugmaž rekomendacinio pobūdžio ir jose yra nurodyti baziniai pamatai, kiekviena grupė ar MC klubas, esant poreikiui, gali parengti savo taisykles, kuriose numatytų tuos punktus bei jiems priimtinus signalus, kurie, jų manymu yra aktualūs bei reikalingi, vykstant kolektyviai "prapūst triūbikių". Vienas iš galimų signalų variantų pateiktas čia: http://images.bite.lt/banga/files/club/4083d2cb0321f.jpg
Taip pat rekomenduočiau vietoj taisyklėse vartojamos sąvokos "Ariergardas" sugalvoti lietuvišką atitikmenį, nes tikrai užkniso jį kožną kartą rašyti verčiant šį tekstą. Sąvoka "Subinava" (nuo žodžio subinė) nebūtų pati tinkamiausia ;). Sennis.

versta iš http://www.bikerman.ru
vertė Sennis

Patyręs gerietis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 674

2004-04-27 12:07 61 žinutė iš 184 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: CerBeR1 Įtraukti CerBeR1 Į adresų knygelę

siaip (potencialiai) naudingas puslapis. radau netycia
ypac Motorcycle Library Picture Specs and Fiche


Klube: ne narys

Parašė žinučių: 128

2004-04-29 18:53 62 žinutė iš 184 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: mykolka Įtraukti mykolka Į adresų knygelę

Jeigu norite pakelti variklio galią, padidinti garsą, pagerinti išvaizdą, sumažinti degalų sunaudojimą bei motociklo svorį vienu metu, geriausias būdas tai padaryti -įsigyti ir sumontuoti tiuninginį duslintuvą arba, dar geriau, visą išmetimo sistemą. Tai neabejotinai populiariausias pasaulyje motociklo tiuningo būdas, dažnai atliekamas vos tik įsigijus "sportbaiką". Ir ne be reikalo - vien kokybiškas, geros firmos duslintuvas variklio išvystomą galią gali padidinti apie 5 proc., o sumontavus visą išmetimo sistemą - 10 proc. Be to, geros tiuninginės išmetimo sistemos komponentai yra kur kas lengvesni (dažnai daugiau nei dvigubai) negu gamykliniai.

Sportinio duslintuvo sumontavimas, ko gero, yra pats paprasčiausias motociklo tiuningas koks tik gali būti. Paprastumas, sąlyginai nedidelė duslintuvo kaina, nemažas galios padidėjimas ir pagerėjusi motociklo išvaizda sąlygoja didelį tokio tiuningo populiarumą. "Slip-on" duslintuvo, prie išmetimo vamzdžio tvirtinamo varžtais, pakeitimas užima vos 15 minučių. Jei dar nesate to padaręs savo motociklui, tai tikrai esate galvojęs tai padaryti.
Tiuninginių duslintuvų populiarumą atspindi ir juos gaminančių firmų gausa. Per keturiasdešimt gamintojų siūlo gana platų, iš nerūdijančio plieno, aliuminio, titano ar anglies pluošto pagamintų duslintuvų asortimentą. Keletas firmų gali juos pagal užsakymą nudažyti atitaikant duslintuvo ir motociklo spalvas. Vakarų Europoje atlikti tyrimai rodo, jog kas penktam "sportbaikui" gamyklinis duslintuvas buvo pakeistas tiuninginiu. Jei taip paprasta padidinti variklio galią, kodėl motociklų gamintojai, disponuojantys labai aukštomis technologijomis ir kovojantys dėl kiekvieno papildomo "arkliuko" negali patobulinti standartinių išmetimo sistemų? Deja, standartiniai duslintuvai yra pagaminti taikantis prie biurokratų diktuojamų griežtų garso ir teršalų normų. Be to, siekiant mažinti gamybos kaštus, motociklų gamintojai kur įmanoma stengiasi naudoti pigesnes medžiagas. Tik naujausių ir geriausių "sportbaikų" (YZF-R1, CBR954RR, GSX-R1000) duslintuvai pagaminti iš lengvo ir tvirto titano. Kitų modelių duslintuvai dažniausiai yra plieniniai, rečiau- iš aliuminio.
Visa tai lemia, kad gamyklinės išmetimo sistemos yra gana kompleksiškos konstrukcijos, sunkios, tylios ir neduodančios varikliui laisvai kvėpuoti, tuo mažindamos jo išvystomą maksimalią galią. Skirtingai nuo standartinių duslintuvų, visi tiuninginiai duslintuvai konstrukciškai nesudėtingi, o jų veikimas pagrįstas gana paprastu garso, lydinčio išmetamąsias dujas, absorbcijos principu. Duslintuvo viduje esantis perforuotas (korėtas) vamzdis yra apsuptas sluoksniu temperatūrai atsparaus stiklo pluošto (akmens vatos) ir visa tai uždaryta išoriniame kevale. Kuomet išmetamosios dujos veržiasi pro duslintuvą, dalis garso energijos yra sugeriama jame esančios akmens vatos. Tokie duslintuvai apie tris kartus garsesni nei standartiniai, kadangi nesugeba absorbuoti garso dažnių, keliančių daugiausiai triukšmo. Varikliai generuoja keletą garso dažnių, turinčių daug daugiau energijos už kitus. Būtent todėl motociklas su sportiniu duslintuvu pasižymi tipišku žemu urzgimu esant tuščioms apsukoms ir nežmoniškai paleidžia gerklę išsukus variklį iki raudonos sūkių zonos. Vieniems tai trūkumas, daugumai - privalumas. Ir ne iš piršto laužta yra motociklininkų patarle: "loud pipes save lifes" (garsūs duslintuvai gelbsti gyvybę). Kuo daugiau transporto dalyvių tave girdi, tuo saugesnis esi.
Tačiau pagal Europos Sąjungos reikalavimus bendruose keliuose naudojamų transporto priemonių keliamas maksimalus triukšmo lygis negali viršyti 96 dB, o didžioji dauguma tiuninginių duslintuvų lengvai perkopia šia ribą. Dėl šios priežasties ant daugelio jų puikuojasi užrašas "not for rode use" (ne naudojimui keliuose) arba "race use only" (tik lenktynėms). Esmė ta pati: šie duslintuvai bendro naudojimo Vakarų Europos keliuose yra nelegalūs. Oficialiai lenktynių žiede leidžiama naudoti duslintuvus, kurių triukšmingumas neviršija 105dB. Paprastai sportiniai duslintuvai "išmeta" apie 100-103 dB. Pasidomėjome, ar Lietuvoje yra numatyta kokia nors atsakomybė už važinėjimą su sportiniu duslintuvu. Išvada tokia: kelių policija už tai tikrai nenubaus. Svarbu, kad išmetimo sistema būtų techniškai tvarkinga. Tuvlita techninės apžiūros metu, garso lygio nematuoja, tad techninės apžiūros talonėlį su tokiu duslintuvu gausite Nukentėti galima nebent tokiu atveju, jei koks pilietis pasiskųs policijai, kad smarkiai triukšmaujate jam po langais. Tuomet pareigūnai gali jus sulaikyti ir iškviesti visuomenės sveikatos centro ekspertus, Jei pastarieji savo prietaisais nustatys, kad pasipiktinusio piliečio bute jūsų keliamas triukšmas, neduokdie, viršija 40 dB, gali tekti sumokėti baudelę.
Na o štai, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje viskas kiek kitaip. Paprastai pažeidėjui duodama savaitė susimontuoti legalų duslintuvą ir pakartotinai praeiti apžiūrą. Maksimali nuobauda už sportinio duslintuvo naudojimą kelyje ten yra 1000 svarų.
Dėl savo konstrukcijos ypatumų sportiniai duslintuvai leidžia kur kas laisviau tekėti išmetamosioms dujoms. Kitaip tariant, mažiau varžo variklio "kvėpavimą". Kuo laisviau ir greičiau dujos palieka variklį, tuo lengviau ir gausiau degus mišinys užpildo cilindrus. Tai ir yra galios padidėjimo priežastis. Daugelis, duslintuvus gaminančių firmų teigia, kad jų gaminiai ne-įtakoja oro/benzino proporcijos, tačiau taip yra ne visuomet, Paprastai paleng-vėjus variklio kvėpavimui, mišinys pasidaro liesesnis, todėl sumontavus sportinį duslintuvą ar visą išmetimo sistemą, maitinimo sistema turi būti atitinkamai pareguliuojama. Geriausia išeitis - įsigyti tiu-ninginį Dyno Jet karbiuratorių žiklerių komplektą, padedantį išspausti dar daugiau galios bei sureguliuojantį mišinio proporciją. Tokio komplekto kaina siekia maždaug 400- 500 litų.
Karbiuratoriaus galima ir nereguliuoti, tačiau geriausias rezultatas nebus pasiektas, o blogiausiu atveju, jei mišinys bus per liesas, galite pradeginti stūmokliuose skylę... Turėkite omenyje, kad dauguma japoniškų motociklų variklių ir su standartiniais duslintuvais yra linkę j liesąją pusę. Taip kad sumontavus sportinį duslintuvą, karbiuratorių nevertėtų pamiršti. Jei variklis maitinamas elektroninės įpurškimo sistemos, ją rekomenduojama atitinkamai perprogramuoti. Kaip minėta, duslintuvas- tai tik viena išmetamosios sistemos dalis. Jeigu pageidaujate dar didesnio variklio efektyvumo, galite susimontuoti pilną sportinę išmetimo sistemą, susidedančią iš vadinamųjų kelnių, kolektoriaus (-ių), išmetimo vamzdžio (-ių) ir duslintuvo (-ų). Didžioji dauguma modernių motociklų šiais laikais yra varomi keturių cilindrų eilėje varikliais, tad populiariausias išmetimo sistemos tipas yra "4-1". Tokia sistema turi bendrą kolektorių visoms keturioms "kelnėms" bei vieną duslintuvą. Lyginant su kitais sistemų tipais, "4-1" sistema pasižymi didžiausiu maksimalios galios padidėjimu. "4-2-1" sistema turi du pirminius kolektorius, o iš jų išeinantys vamzdžiai vėliau per dar vieną kolektorių sujungiami į vieną vamzdį, kuris pasibaigia duslintuvu. Tokia konfigūracija daugiau įtakoja vidutinių sūkių "išlygina" galios kreivę Be minėtųjų, taip pat ne retai pasitaikantys yra"4-2", "4-2-1-2", "2-2" bei "2-1 "sistemų tipai.
Iš nerūdijančio plieno pagaminti duslintuvai yra pigiausi. Pagrindinis tokio duslintuvo trūkumas - didelis svoris. Tačiau gerai apdirbtas nerūdijantis plienas atrodo puikiai ir yra atsparus korozijai bei tem-peratūrai. Aliuminio lydinio duslintuvai yra maždaug tris kartus lengvesni nei plieniniai, tačiau maždaug tiek pat kartų silpnesni už pastaruosius. Jie nebrangūs bei pakankamai atsparūs temperatūrai, tačiau koroduoja greičiausiai už visus. Aliuminis tinka tik išoriniam duslintuvo kevalui. Karboniniai duslintuvai pasižymi mažiausiu svoriu. Tai ne tik lengva, bet ir labai stipri medžiaga. Tačiau temperatūrai pakilus virš 200 laipsnių, karbonas tampa trapus. Nors šiuolaikinių motociklų duslintuvų temperatūra ir nepakyla aukščiau 200 laipsnių, neatsparumas temperatūrai sąlygoja ne patį geriausią karboninių duslintuvų ilgaamžiškumą. Reikia pridurti, kad anglies pluoštas yra labai blogas šilumos laidininkas, taigi kar-boniniai duslintuvai kaista kur kas mažiau nei kiti. Titanas būtų ideali medžiaga duslintuvams, jei ne didelė jo kaina. Iš titano pagaminti duslintuvai yra labai stiprūs ir tuo pat metu labai lengvi. Taip pat jie yra visiškai atsparūs korozijai bei temperatūrai, Dėl savo savybių (išskyrus kainą) titanas puikiai tinka ir visoms kitoms išmetimo sistemos dalims. Kalbant apie firmas, gaminančias duslintuvus ir išmetimo sistemas motociklams, kaip garsiausias ir geriausias reikėtų pa-minėti Akrapovič,Arrow,Art,Blue Flame, BOS, Carbon Can Co, Devil, D&D, For-mula 1, G Force, Harris, Hindle, Jardine, Laser, Micron, Muzzy, Promotive, Remus, Scorpion, Vance&Hines, Yoshimura ir kt. Šių firmų duslintuvų kainos prasideda maždaug nuo 1000 litų. Už pilną išmetimo sistema reikėtų pakloti keletą tūkstančių.
Pasakyti, kuris duslintuvas yra geras, geresnis, geriausias - praktiškai neįmanoma, kadangi kiekvienas turi savo stipriąsias ir silpnąsias vietas. Vieni labiau įtakoja maksimalią galią, kiti vidutinius sūkius, trečių geresnis garsas ir t.t. Be to, skirtingi varikliai skirtingai reaguoja į vieną ar kita duslintuvą. Kai kurios motociklų markės ir modeliai lengviau "pasiduoda" tiuningui nei kitos. Pavyzdžiui, sumontavus sportinį duslintuvą Suzuki GSF1200 Bandit (98 AG), galia lengvai padidinama apie 10 AG.Dyno Jet papildomai pridės 5 AG, o pilna sistema- dar tiek pat. Tai vienas iš lengviausiai tiuninguojamų variklių. Pastebėta, kad apskritai Suzuki varikliai yra kiek jautresni tiuningui nei kiti. Pavyzdžiui, iš Honda CBR 929 RR, sportinio duslintuvo pagalba vidutiniškai išspausite ne daugiau nei 4-5 papildomus "arklius".
Jei norite duslintuvo pagalba pagerinti savo motociklo variklio darbą, nepatingėkite patys išsiaiškinti, koks duslintuvas labiausiai tinka jūsų modeliui, įsidėmėkite, kad paklodami didesnę sumą pinigų už garsesnį duslintuvų firmos vardą, nebūtinai gausite geresnį rezultatą. Pagalvokit ir apie tai, ko jums labiau reikia- didesnio maksimalaus galingumo ar stipresnio vidutinių sūkių diapazono. Jeigu jums užtenka geresnio garso bei išaugusios maksimalios galios ir ne tiek svarbu nesklandus variklio darbas žemuose sūkiuose ar susilpnėję vidutiniai sūkiai, tuomet karbiuratorių galite ir nejudinti. Tačiau norint geriausio rezultato, sumontavus sportinę "dūdą", variklio maitinimo sistema turi būti atiderinta.

patalpinta is http://www.baikeriai.lt

Patyręs dalyvis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 824

2004-05-03 16:11 63 žinutė iš 184 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: arts Įtraukti arts Į adresų knygelę
Kauno diena 2004 m. gegužės 03 d., pirmadienis

Į Lietuvą iš JAV ir Europos plūstantys naudoti motociklai žlugdo legalų verslą

Prieš trejetą ketvertą metų kai kurie oficialūs japoniškų ir itališkų motociklų bei motorolerių gamintojų atstovai Lietuvoje atvirumo akimirką prisipažindavo gyveną "kaip inkstai taukuose". Šiandien paklausus kaip sekasi, jų veido išraiškos atrodo taip, lyg tik ką būtų perkandę žalią agrastą...

Amerikos atradimas

Padėtį motociklų rinkoje charakterizuodamas "Yamaha" atstovybės šeimininkas Alfredas Kudla patikino, jog daug ką pasako vienintelis skaičius - iš maždaug 900 praėjusiais metais Lietuvoje užregistruotų motociklų tik apie 60 buvo nupirkti autorizuotuose gamintojų atstovų salonuose.

"Rinkoje dominuoja nenauji, dažniausiai 8 - 12 metų senumo motociklai. Smukus JAV dolerio kursui, pirkti techniką anapus Atlanto ir 1 - 2 tūkst. eurų pigiau parduoti Lietuvoje iš pirmo žvilgsnio yra labai "skanu". Todėl atsirado daugybė siūlančiųjų pirkti Amerikos rinkai skirtus motociklus. Tokiomis aplinkybėmis investuoti į veiklos plėtrą oficialiems gamintojų atstovams nėra jokios prasmės. Nėra ko slėpti - mūsų nuotaikos ganėtinai prastos", - atviravo "Yamaha" atstovas.

Kita vertus, A.Kudla pastebėjo, jog pirkėjai, susigundę pigesniais daiktais, patys užprogramuoja kai kurias problemas. Viena grėsmingiausių - važiavimo saugumo.

"Motociklų ir automobilių techninė priežiūra skiriasi pakankamai stipriai. Pirmiesiems tam tikrais intervalais privalu pakeisti įvairiais gumines detales. Kadangi už tokį anonimiškai parduotą daiktą iš esmės niekas neatsako, mažiau patirties turintis motociklininkas gali labai greitai tapti savo neišmanymo auka. Tarkim, laiku nepasirūpinus stabdžių sistema, "nuotykiai" beveik garantuoti. Reikia laikyti špygas kišenėse, kad traumų skaičius nepradėtų drastiškai didėti", - samprotavo A.Kudla.

Verslininkas taip pat atkreipė dėmesį, jog perkantieji senus amerikietiškus motociklus drauge įsigyja ir galvos skausmą dėl jo registravimo Lietuvoje. Kadangi Europos ir JAV rinkai gaminama technika turi kai kurių konstrukcinių skirtumų, registruojant tokius motociklus mūsų šalyje reikia gauti sertifikatą - pažymą registravimui iš konkrečios markės importuotojo, liudijančios, jog motociklas atitinka eksploatavimo Europos keliuose reikalavimus. Jei tokios markės dilerio Lietuvoje nėra - tenka kreiptis į Techninių apžiūrų centro ekspertus ir prašyti jų palaiminimo.

"Yamaha" importuotojas prisipažino, kad jie patys išduoda pažymas tik europinei rinkai skirtiems motociklams.

"Mes negalime prisiimti rizikos ir teigti, kad kai kurie modeliai atitinka europinius reikalavimus ir tipus, nes tiesiog neturim pakankamai informacijos ir ekspertų. Šiuo atveju skęstančiųjų gelbėjimas yra skęstančiųjų reikalas", - aiškino A.Kudla.

Ekspertizės galvosūkis

"Motopasaulio" vadovas patikino, kad toks požiūris į "svetimus" klientus, nėra jų arogancijos išraiška.

"Nors amerikoniški motociklai vizualiai atrodo taip pat kaip ir europiniai, dažniausiai jie turi pakankamai svarbių ir didelių konstrukcinių ypatumų. Netgi tie patys modeliai, kurie tiekiami mūsų rinkai, JAV komplektuojami su kitokiais starteriais ir kitais agregatais.

Kas konkrečiai skiriasi, mes nežinome, nes gamintojas neduoda tokios informacijos. T.y. mes nežinom, kas yra kas, ir negalim išduoti jokių oficialių dokumentų", - dėstė A.Kudla.

Bendrovės "Transporto studijos" ekspertas Albinas Andrašiūnas, pasakodamas apie į Lietuvą plūstelėjusią amerikietišką techniką, pastebėjo, kad formaliai motociklas legalizuojamas, jei turi europietiškus atitikties ženklus.

"T.y. jei ant motociklo žibintų yra nurodyta, jog detalė atitinka Europos reikalavimus, registruoti jį leidžiame. Net jei žibintai vizualiai atrodo taip pat kaip ir europietiški, tačiau neturi reikiamų atitikties ženklų, leisti motociklą eksploatuoti galime tik turėdami laboratorijos ekspertizės išvadas apie technines savybes.

Deja, Lietuvoje tokios laboratorijos apskritai nėra ir mes nežinome, kaip efektyviai veikia prietaisai", - pasakojo A.Andrašiūnas.

Eksperto teigimu, išspręsti šias problemas iš esmės galima tik keičiant detales. Įdomu, kad kai kurie veikėjai, iš JAV gabenantys automobilius, įsigudrino europines detales įmontuoti tik tam, kad gautų atitikties sertifikatus - vėliau atgal sukišami amerikietiški agregatai.

"Tiesą sakant, tai tvarkos šioje srityje dar gerokai trūksta. Dažniausiai visas problemas importuotojas užkrauna ant pirkėjo pečių. Kol taip yra, perkantiesiems amerikietišką techniką derėtų labai kruopščiai išsiaiškinti ar europietiškų detalių kaina "nesuvalgys" to kainų skirtumo, dėl kurio motociklas ar automobilis buvo perkamas JAV. Tarkim, kai kurių amerikinių "Toyota" modelių žibintus į europinius galima pakeisti tik kartu su automobilio sparnais", - perspėjo "Transporto studijų" ekspertas.

Jo teigimu, Lietuva lig šiol buvo bene vienintelė Europos valstybė, pro pirštus žiūrėjusi į standartų neatitinkančios technikos registravimą. Po gegužės 1-osios ši praktika turėtų keistis.

Vagių rojus

Paprašytas papasakoti, apie Kauno motociklininkų bendruomenę, "Kawasaki" atstovybės technikos direktorius Tadas Garšva teigė, kad kokia nors ypatinga specifika neišsiskiria nė vieno šalies didmiesčio baikeriai.

"Asmeniškai mane labiausiai erzina tai, kad didelei daliai žmonių yra visiškai neįdomi motociklo istorija. T.y. "normaliais" laikomi sandėriai, kai senas motociklas parduodamas su akivaizdžiai suklastotais dokumentais, nes buvo vogtas kurioje nors Europos šalyje. Neabejoju, kad mūsų gatvėmis važinėja 50 - 60 proc. "nešvarių" motociklų", - spėjo T.Garšva.

Šie skaičiai ypač stebina dar ir todėl, kad motociklai registruojami, laikantis tokių pat griežtų procedūrų kaip ir automobiliai. Tiksliau - turėtų būti registruojami.

Akivaizdu, kad vogtą japonišką ar itališką motociklą galima legalizuoti, jo agregatus paprasčiausiai perkėlus ant "švaraus" rėmo.

Nupirkus seną motociklą, ant jo rėmo tvirtinamas vogtas variklis, sparnai ir kiti agregatai, todėl jis atrodo kaip naujas. Teigiama, kad naudojant senas JAWA geležis yra legalizuotos netgi "Yamaha" ar "Honda" "britvos". Neoficialiais duomenimis, tokių motociklų savikaina yra apie 4-5 tūkst. litų, o parduodami jie maždaug už 10 tūkst. Lt.

Tokie dalykai ypač stebina dar ir todėl, kad Lietuvoje motociklai dažniausiai atlieka ne transporto priemonės, o brangaus aksesuaro funkciją, kuriant "kieto vyro" įvaizdį.

Misija keičiasi

Pasakodamas apie baikerių judėjimą T.Garšva pastebėjo, kad audringos sezono atidarymo ir uždarymo šventės, į kurias susirinkdavo po keletą šimtų juodos odos striukėmis pasipuošusių nutrūktgalvių, pamažu tampa istorija. Šiais metais skirtinguose miestuose gyvuojantys baikerių klubai žada savaip pažymėti intensyvaus keleto mėnesių šėliojimo pradžią.

"Nuo pirmųjų didelį ažiotažą kėlusių švenčių praėjo pakankamai daug laiko, per kurį nemažai baikerių spėjo subręsti. Blaškytis drauge su didele minia jiems jau nebeįdomu. Juo labiau kad tai pakankamai pavojinga, nes šiose šventėse retai kada pritrūksta alaus", - pasakojo T.Garšva.

Apie besikeičiančias tradicijas galima spręsti ir iš informacijos, pateikiamos Lietuvos baikerių centro interneto tinklapyje. Čia pateikiamoje šalies motociklų parko raidos apžvalgoje nurodoma, kad sovietmečiu ši dviratė technika kainavo iki 10 kartų pigiau nei automobiliai ir daugeliui žmonių buvo bene vienintelė prieinama transporto priemonė. Dėl šios priežasties 1980-aisiais Lietuvoje buvo registruota net 275 tūkst. motociklų, kurie sudarė 52 proc. viso šalies transporto parko.

Tačiau prieš gerą dešimtmetį tapo akivaizdu, kad ši statistika nebeatspindi realios padėties - daugiau kaip pusė motociklų buvo "mirę" ir seniai surūdiję patvoriuose.

Nusprendus pakeisti registracijos numerius ir "išvalius" registrą, pasirodė, kad Lietuvoje realiai eksploatuojama apie 20 000 motociklų.

Nuo 1995-ųjų iki 2000-ųjų šis skaičius pasikeitė labai nežymiai. Didesnis motociklininkų populiacijos augimas užfiksuotas tik trejus paskutiniuosius metus. Dabar šalyje yra beveik 29 000 (1,8 proc. nuo bendro transporto priemonių skaičiaus) motociklų, tačiau apžvalgininkai spėja, kad šios technikos svarba ateityje padidės.

Nors automobilis yra gerokai universalesnis, praktiškesnis ir saugesnis už bet kokį motociklą, pastarieji leidžia išvengti gaišaties miestų kamščiuose, degina mažai kuro, yra pavydėtinai manevringi. Neatsitiktinai motociklus ėmė naudoti policija, pasieniečiai, kai kurios saugos tarnybos.

Prognozuojama, kad ateityje motociklai populiarės kaip laisvalaikio praleidimo priemonės, sporto bei turizmo įrankiai.

Svarbu ir tai, kad motociklus galima vairuoti jau nuo 16 metų. Juos mielai renkasi jaunimas, pirmenybę teikiantis ekonomiškumui ir dinamikai.

Geriausia senbuvė

Klube: ne narė

Parašė žinučių: 2940

2004-05-14 18:55 64 žinutė iš 184 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: NIDA Įtraukti NIDA Į adresų knygelę

Baikeriai prie galingų motociklų pratina ir augintinius

Miglė Tylaitė

Į šventę – su šunimis

Tai, kad Vilniuje vyks baikerių sezono atidarymas, buvo galima suprasti jau nuo ryto.

Praėjusį šeštadienį Vilniaus gatvėmis vienas po kito praskriedavo savo plieninius žirgus pasibalnoję motociklininkai.

Vakarop išsirikiavę į ilgą koloną, nuo sostinės pakraštyje esančių Valakampių baikeriai pajudėjo iki Vingio parko, kur vyko oficialus baikerių sezono atidarymas.

Kas po vieną, kas po du, o kai kurie net šeimomis atvyko pasidairyti į kitus bei parodyti save.

Pusiau baikeriu pasivadinęs 14 metų Andrius Borisevičius į šventę atvyko motoroleriu. Vaikinas atlydėjo savo tėvą. Šis ant plieninio žirgo buvo užsikėlęs vokiečių aviganių veislės šunį, vardu Džekas, o užantyje vežėsi mažą pinčerį, pramintą Reksu.

"Mūsų namuose visi baikeriai: tėvas, sesuo ir šunys. Aš – pusiau baikeris, kadangi važinėju motoroleriu, o ne motociklu.

Mieste be tėvų leidimo nepasirodau, o jie man retai leidžia, kadangi bijo, kad kas nors motorolerį iš manęs atims arba policija sustabdys", – prisipažino vilnietis Andrius.

Septintokas pasakojo, kad vokiečių aviganį jo tėvas Sergejus ant motociklo gali vežtis bet kokiu greičiu.

Augintinis visada būna ramus ir nesikėsina nuo jo nušokti.

Abu augintiniai buvo papuošti: Džekas ryšėjo baikerišką skarelę, o Reksas turėjo mažą kryželį po kaklu.

Ištikimi tradicinei aprangai

Nors baikerius dažniausiai įsivaizduojame pasipuošusius odiniais rūbais, grandinėlėmis ant kaklo bei rankų, masyviais batais ir skarelėmis ant galvos, į jų gretas plūsteli ir naujovių.

Vienas baikerių pasakojo, kad vis labiau populiarėja rūbai iš sintetinės medžiagos – gortekso, nes jie nepraleidžia vėjo, yra patogūs.

Vis dėlto ir jis pripažino, kad įvairiems klubams priklausantys baikeriai lieka ištikimi odiniams apdarams, ant kurių nugarų dažniausiai puikuojasi įvairūs ženklai, simbolizuojantys klubą, kuriam priklauso motociklininkas.

Kai kurie jų papuošia savo pirštus masyviais žiedais su senovės vikingų simboliais, kurie reiškia stiprybę.

Dažnas baikeris vietoj šalmo rišasi skarelę.

"Man nepatogu su šalmu – galva apspausta. Geriau skara, kad į plaukus šiukšlių neprikristų. O nuo vėjo gelbsti akiniai.

Policija vis tiek mūsų nestabdo, ypač jei važiuojame keliese. Matyt, todėl, kad sunkiai mus pavytų", – su šypsena sakė 25 metų Paulius Beresnevičius.

Su motociklu vaikinas dalyvavo garsiausiai burzgiančio motociklo konkurse, bet jam nepavyko.

"Per silpnas mano motociklo variklis, palyginti su konkurentais", – paaiškino vilnietis Paulius.

Spalvos – firmos ženklo

Tarp daugybės juodais odinais drabužiais vilkinčių baikerių ryškiai švietė 22 metų vilnietė Sonata Steponavičiūtė. Visa merginos apranga rodė, jog ji nėra abejinga amerikiečių "Harley-Davidson" firmos ženklui.

"Tikrai esu didelė "Harley-Davidson" gerbėja, todėl mano aprangoje dominuoja pagrindinės šios firmos spalvos – oranžinė ir juoda.

Šitas odines kelnes su oranžinėmis juostomis šone siūdinausi pagal užsakymą, o mano striukė yra "Harley-Davidson" firmos originalas", – aiškino Sonata.

Apranga merginai kainavo beveik tris tūkstančius litų. Jos nuomone, tai nėra daug.

Iš didelės meilės motociklams Sonata prieš metus pardavė savo automobilį ir nusipirko kroso motociklą, perdarytą taip, kad tiktų važinėti gatvėmis.

Juo ji vyksta visur – tiek į darbą, tiek pramogauti.

Aistros virė konkursuose

Motociklininkai per sezono atidarymo šventę linksminosi iki pat nakties. Renginio vedėjas Samas – Saulius Urbonavičius juos kvietė dalyvauti net keliuose konkursuose – purviniausio, garsiausiai burzgiančio ir labiausiai perdirbto motociklo.

Buvo surengtas ir su motociklais nesusijęs konkursas, kurio dalyviai turėjo į burną įsidėti šaldytą jaučio akį ir nuspjauti ją kuo toliau.

Per koncertą, kuriame grojo ir dainavo BIX, "Ozzy Osbourne party" projekto dalyviai Česlovas Gabalis, Rosita Čivilytė bei kiti, buvo galima pasigrožėti ir baikerių pasididžiavimu – motociklais.

Labiausiai puikavosi atvykusieji legendiniais "Harley-Davidson". Tai patvirtino ir vieno baikerio atsakymas į klausimą, ar egzistuoja motociklų mados.

"Visus kankina viena mada – "Harley-Davidson". Kitų nėra, yra tik "Harley", – įtikinėjo baikeris Žilvinas Macys iš Vilniaus.

Geriausia senbuvė

Klube: ne narė

Parašė žinučių: 2940

2004-05-14 18:56 65 žinutė iš 184 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: NIDA Įtraukti NIDA Į adresų knygelę
Lietuvos rytas Geguzes 14d pirmas puslapis

Moksleivis užkibo ant politiko mesto jauko (141)
R.Pakso dovanų suviliotas abiturientas metė mokslus ir paspruko iš namų

Birutė Vyšniauskaitė
"Lietuvos ryto" korespondentė

Iš padangių – ant žemės

Išdavęs savo dosniausią prezidento rinkimų kampanijos rėmėją Jurijų Borisovą nušalintas šalies vadovas Rolandas Paksas neteko ir galimybės skraidyti po Lietuvą sraigtasparniu.

Bet noras daryti įspūdį rinkėjams nedingo. Šiomis dienomis, dar netgi neprasidėjus prezidento rinkimų vajui, šis politikas sraigtasparnį iškeitė į motociklą. Kone kasdien R.Paksą kartu su jį lydinčiais motociklininkais galima pamatyti vis kitoje šalies vietovėje.

R.Paksą kelionėse po Lietuvą lydi ne kurios nors apsaugos tarnybos darbuotojai, o du iš namų dingę aštuoniolikmečiai vaikinai.

Užmiršo viską pasaulyje

Vieno šio eskorto motociklininko motina vilnietė Aušra Sergejeva savo sūnaus Mindaugo nematė jau nuo praėjusio sekmadienio.

"Vaikas atsikėlė penktą ryto ir išėjo. Prieš tai Mindaugas man sakė, kad eis padirbėti kažkokiose statybose. Visai atsitiktinai sužinojau, kad sūnus lydi R.Paksą. Man buvo labai neramu, nes jis mokosi dvyliktoje klasėje, artėja abitūros egzaminai. Be to, pavojinga per lietų lakstyti provincijos keliais", – susijaudinusi "Lietuvos rytui" kalbėjo moteris.

Pradėjusi ieškoti sūnaus ji sužinojo, kad R.Paksas ir jo komanda vaikiną suviliojo prabangiu naujutėlaičiu "Harley-Davidson" motociklu ir įspūdinga odine motociklininko apranga.

Politiką lydintys jaunuoliai nemokamai maitinami ir dar gauna pinigų.

Iš štabo – jokių žinių

Niekas iš R.Pakso rinkimų štabo A.Sergejevai net nepaskambino ir nepranešė, kad jos sūnus yra įdarbintas eksprezidento eskorto motociklininku.

"Man tiesiog netelpa galvoje, kaip šitaip nežmoniškai galima elgtis. Kelis vakarus sukau galvą, kam galėčiau paskambinti ir pati pranešti, kad mano vaikas jau turi baudą už važinėjimą motociklu be leidimo. Neįsivaizduoju, kas dabar būtų, jeigu jį vėl sučiuptų", – sielojosi A.Sergejeva.

Anot moters, kuri viena augina du vaikus, jai būtų labai sunku vėl už sūnų mokėti baudas policijai: "Jeigu R.Paksui reikia apsaugos, tegul pasisamdo rimtus augalotus motociklininkus. Tegul jie ir lydi. Kodėl aš, kankindamasi kelias paras, turiu laukti savo sūnaus? Ištverti nežinią padeda tik raminamieji vaistai, net valgyti nieko negaliu. R.Pakso elgesį cinizmu pavadinti būtų per švelnu. Tai – ištvirkimas".

Žinia pablogino savijautą

Užvakar, išgirdęs, kad motina jo ieško, Mindaugas trumpam vis dėlto buvo pasirodęs namuose. Tačiau jo nesulaikė žinia, kad motina ketvirtadienį turėjo išvykti į ligoninę, kur jai bus atlikta sudėtinga operacija.

"Išeidamas jis išrėžė, esą pavydžiu jam važinėjimosi su R.Paksu", – jau ligoninės priimamajame vakar guodėsi A.Sergejeva.

Sūnaus dingimas dar labiau pablogino jos savijautą: "Kai prieš operaciją gydytojai kraujyje surado didelį kiekį cukraus, nustebau, nes niekada nesirgau diabetu.

Man paaiškino, kad visa tai – nuo streso".

Pribloškė sūnaus poelgis

Kai "Lietuvos rytas" su A.Sergejeva kalbėjosi trečiadienį, ji kategoriškai atmetė prielaidą, jog sūnus važinėja paskui R.Paksą todėl, kad juo žavisi: "Visa mūsų šeima ir mano vaikas taip pat yra visai kitokių pažiūrų. Kai vyko apkalta, mes kartu su sūnumi už galvos susiėmę per televiziją žiūrėjome Konstitucinio Teismo posėdžius. Jeigu man ir milijoną duotų, R.Paksui nedirbčiau".

Vakar Mindaugo motina buvo tiesiog priblokšta to, kas atsitiko jos sūnui: "Negaliu suprasti, kaip per kelias dienas, pabuvęs šalia R.Pakso, jis visiškai pakeitė savo nuomonę! Vadinasi, mano vaiką papirko prabangiu motociklu ir pinigais. Negi R.Paksui nieko nėra švento? Negi jis tikisi visus nupirkti?"

Atrado pažeidžiamą vietą

Mindaugas motociklais žavisi jau seniai. Šiuo metu jis priklauso sostinės baikerių "Vorų" klubui.

Vairuoti motociklą Mindaugas išmoko dar vaikystėje, vasarodamas kaime. Nuo tada dėl jo tiesiog pametė galvą. Šiuo metu jis turi nuosavą "Suzuki".

Anksčiau už gimtadienio proga artimųjų dovanotus pinigus buvo nusipirkęs sovietinį motociklą "Minsk".

"R.Paksas, pasiūlydamas mano sūnui prabangų motociklą, tiesiog pataikė į jo silpną vietą, – neslėpė ašarų A.Sergejeva. – Sūnus į mano skambučius visas tas dienas neatsiliepė, nes, matyt, bijojo. Dabar po viso to, kas atsitiko, man lieka tik laukti, kada mano vaikas praregės".

R.Paksas vėl nieko nežino

"Kodėl toks, o ne kitoks automobilis? Kodėl važinėja paskui mane motociklininkai, o kodėl – ne? Tokia mano kampanijos taktika, todėl ir važinėja", – atkirto "Lietuvos rytui" R.Paksas, paklaustas, kodėl jį kelionėse po Lietuvą nuolatos lydi du motociklininkai.

Nušalintas prezidentas tvirtino nežinąs, kad vienas jo jaunųjų palydovų yra pabėgęs iš namų ir valdo galingą motociklą neturėdamas vairuotojo pažymėjimo: "Jeigu paaiškės, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, tikriausiai teks jo atsisakyti".

R.Paksas taip pat negalėjo pasakyti, ar motociklininkai yra apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų kelyje.

Tiesaus atsakymo į klausimą, kiek mokama jauniesiems motociklininkams, R.Paksas išvengė: "Jeigu aš būčiau jaunas ir tokį gražų pavasarį man kas nors duotų motociklą, viską mesčiau ir važinėčiau po Lietuvą".

Vaikinų gyvybė nerūpi

R.Pakso keliones po Lietuvą rengiantis jo bendražygis Gintaras Šurkus tvirtino, kad politiką lydi net penki motociklininkai.

Paklaustas, kas vaikinams parūpino prabangius motociklus, G.Šurkus atkirto: "Davė, kas turėjo. Nesakysiu, kas yra savininkai, nes tie žmonės gali turėti nemalonumų".

Ar motociklininkų gyvybė yra apdrausta? "Kai kurie yra patys apsidraudę, o kiti – ne", – pripažino G.Šurkus.

Pasiūlė politiko komanda

Vakar "Lietuvos rytui" pavyko susisiekti ir su Mindaugu. Pasak vaikino, lydėti R.Paksą kelionėse pasiūlė šio politiko komanda.

Kiek nušalintasis prezidentas moka už lydėjimą, Mindaugas pasakyti nepanoro: "Apie tai dabar kalbėti nenorėčiau, gal vėliau".

Ultra dalyvis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 1800

2004-06-09 19:20 66 žinutė iš 184 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: mindazzz Įtraukti mindazzz Į adresų knygelę
Pirmasis superbaikas - HONDA CB750

Tiksios datos nepasakysiu, bet teigčiau, kad šiuolaikinių motociklų era prasidėjo antroje 6-ojo dešimtmečio pusėje. Tuo metu japoniškų motociklų gamintojai buvo užėmę visą motociklų iki 500 cc rinką. Didelio darbinio tūrio motociklų rinką dar valdė "britai" – BSA, Triumph, Norton, Royal-Enfield... Visi "britai" buvo sukonstruoti tarsi pagal vieną schemą: 2 eilėje išsidėstę cilindrai aušinami oru (650-750 cc darbinio tūrio ir truputį daugiau nei 50 AG), viršutiniai vožtuvai sujungti štangelėmis su apatiniu paskirstytoju, 4 pavarų greičių dėžė, plieninis rėmas, stipinuoti ratai, būgniniai stabdžiai... Ir nė minties apie tokį daiktą kaip elektrinis starteris.

Ir būtent tada ėmė sklisti gandas apie tai, jog "Honda" visomis jėgomis stengiasi patekti į "auksčiausiąją lygą", su mintimi sukurti savo 750 cc aparatą. Niekas neabejojo, kad tai bus eilinis motociklas, niekuo nesiskiriants nuo tuometinio "brito" su 2 eilėje išsidėsčiusiais cilindrais – kažkas panašaus į padidintos kubatūros Honda CB450. Bet realybė paneigė lūkesčius. Honda CB750 prototipas, pasirodęs 1968 metais Tokijuje, buvo panašus į ateivį iš tolimos ateities: jisturėjo ne 2 cilindrus, ir net ne 3. Keturis!

Atvirai kalbant, sensacingą Honda "ketvertuką" negalima vadinti pirmuoju pasaulyje 4 cilindrų motociklu. Bet reikia pabrėžti, kad senieji Indian Four ar Ariel Square Four, kurie tuo metu jau gerokai primiršti, ir vienetiniai modeliai MV Agusta ir Munch Mamuth, buvo vienetiniai egzemplioriai astronominėmis kainomis, sunkiasvoriai ir sunkiai valdomi. Fridlis Miunchas, į motociklo rėma įmontavęs automobilio variklį, net nesiruošė dalyvauti jokiose lenktynėse, o grafas Agustas spacialiai "pasunkino" šį savo motociklą, kad niekam į galvą neateitų mintis jį perdarinėti į lenktyninį aparatą, galintį varžytis su kitais.

Kaip atsaką į tai, Honda pažadėjo masiniu tiražu išlesiti savo "stebuklą", kuris bus truputį brangesnis už dvicilindrius "britus". Ir savo pažadą ištesėjo. Praėjus vos keliems mėnesiams po šio pareiškimo, 1969 metų pradžioje, Honda CB750 atekliavo į rinką. Paklausa buvo nežmoniška! Per pirmuosius dvejus metus visi iki vieno aparatai atiteko amerikiečiams – kitoms rinkoms paprasčiausiai nebeužteko, nepaisant to, kad kompanija, planavusi per pirmuosius metus išleisti 8000 CB750 vienetų, jų išleido dvibubai daugiau – 17000 vnt.

Ir ką gi gaudavo amerikietis motociklininkas, sumokėjęs beveik pusantro tūkstančio dolerių? (Per daug nenustebkite – tuo metu dolerio vertė buvo tokia, kad už 3 tūkstančius galėdavai nusipirkti naują "Fordą"Mirkt. O gi gaudavo nepaprastai "harmoningą" motociklą (jis ir šiais laikais atrodo puikiai) su tam laikotarpiui neįprastais ir naujoviškais mechanizmais. 4 cilindrai išdėstyti eile, viršutinis vožtuvų paskirstytuvas "koordinuoja" 8 vožtuvus – po 2 kiekvienai degimo kamerai. Paskirstytuvas su greičių dėže sujungtas grandinine jungtimi (šis sprendimas jau buvo numatytas 2-ojo dešimtmečio sportiniuose motocikluose, nes tai leido ne tik variklį padaryti kompaktiškesniu, bet ir sumažinti vožtuvų parskirstytuvo apkrovas). Šia schemą japonų inžinieriai išbandė ant savo šedevro, laimėjusio begalę lenktynių ir čempionatų. Tepimo sistema – su sausu karteriu, o stebinantis tepalų bakelis patalpintas kairiojo "bardačioko" vietoje. Kiekvieną cilindrą maitino atskiras karbiuratorius. Varilio bloke – 5 pavarų (o ne 4, kaip pas visus tuometinius "britus"Mirkt greičių dėžė, o galinį ratą suka grandinė. Ir dar vienas Hondos smūgis "britams" į klyną – tai elektrinis starteris, kuriuos Honda naudojo savo motocikluose jau 5-ajame dešimtmetyje.

Važiuoklė nepateikė jokių staigmenų – koncerno inžinieriai panaudojo klasikinius sprendimus. Tačiau visus darbus atliko labai aukštu lygiu. Plieninis dvigubas rėmas, galinga priekinė teleskopinė šakė, stipinuoti ratai, galiniai būgniniai stabdžiai – viskas įprasta. O štai iš priekio – pirma kartą serijiniame motocikle panaudoti hidrauliniai diskiniai stabdžiai (MV Agusta 600 taip pat turėjo diskinius stabdžius, tačiau jie buvo trosiniai, ir savo efektyvumu nė iš tolo neprilygo Hondai, todėl italai neužilgo grįžo prie būgninių stabdžių).

Motociklo dinamiškumą galima apibūdinti tokia fraze: "Jei staigiai pasuksite gazo rankeną, tai nieko nekaltinkite – patys to norėjote". Galbūt dabar pasakęs, jog superbaikas iki 100 km/h įsibegėja per 5 sekundes, jūs žmonėms tik sukeltumėte juoką, bet tuo metu tai buvo... tai buvo kažkas neapsakomo. Savininkai – opotimistai (taip juos pavadinkime) teigė, jog su savo CB750 pasiekė 200 kmh greitį. Mažesni melagiai teigė, kad 185 kmh. Tokijuje vykusioje parodoje CB750 prototipas, anot kompanijos, turėjo 75 AG galią prie 9300 apsukų/min, o jo sausa masė – 200 kg. Tačiau jau serijinių motociklų dokumentuose galima buvo išvysti realistiškesnius parodymus: 67 AG prie 8000 apsukų/min ir 218 kg sausa masė. Nepaisant visko, tuo metu šis galios ir masės santykis buvo pakankamai įspūdingas. Honda CB750 – tai tas motociklas, kuris pirmasis nusipelnė termino "Superbaikas".

Koncernas motosporte pasiėmė "minutės pertraukėlę", tačiau dėl CB750 padarė išimtį. 1970 metais, prestižiskiausiose Amerikos Daytona 200 lenktynėse startavo specialūs motociklai, sukurti serijinio motociklo bazėje: maksimaliai išlengvinti, su forsuotu varikliu, 2 diskų priekiniais ir 1 disko galiniais stabdžiais. Dikas Manas lengvai laimėjo lenktynes, taip išpildydamas Hondos ir jos dilerių svajones.

Koncerno inžinieriai nusprendė sėkmę paversti triumfu. 1971 metais pirmasis superbaikas buvo klonuotas – buvo gautas silpnesnis (48 AG), bet ir lengvesnis (184 kg) 500 cc Honda CB500 motociklas. Po metų šeimą papildė CB350 (34 AG, 170 kg). "Mažylis" liko nepastebėtas iki 1974 metų, kai į sceną žengė patobulintas jo variantas – CB400 Four. Koncerno inžinieriai, padidinę darbinį tūrį, padidino ir galią iki 37 AG, beto, įmontavo ir 6 bėgių greičių dėžę. Įsibėgėjimas tapo kurkas dinamiškesnis. Akį traukė ir modernizuotas motociklo dizainas. Apvalų benzo baką pakeitė madingas, kampuotas, 7-ajame dešimtmetyje ypač išpopuliarėjęs bakas. Vietoj 4 atskitų duslintuvų panaudota 4-1 sistema (4 duslintuvai sueina į vieną).

Tuo metu konkurentai nesnaudė. 7-ajame dešimtmetyje "ketvertuką" sukonstravo kiekvienas iš 4 japonų gamintojų, ir jau dešimtmečio pabaigoje tai buvo įvardijama kaip "universalus japoniškas motociklas".

CB750 nuėjo tipiškų, visų superbaikų keliu – nuo "nuo žveries" iki "turistinio motociklo". Tai sukėlė viliojantį norą pagamintį mažiausiai tikėtiną variantą – motociklą su automatine greičių dėže. Taip Honda ir padarė. Deforsuotas iki 47 AG variklis grandine jungėsi su hidrotransformatoriumi. Begių perjungimo kojelė pasiliko savo vietoje, tik dabar ji tapo "rėžimo perjungimo kojele": neutralas, pailgintos ir patrumpintos pavaros. Pasirinktas režimas buvo matomas kontrolinių lempučių bloke, kuris užėmė tachometro vietą.

Deja, automatinių dėžių megėjai neįvertino šio motociklo, taigi kompanija, kolekcinierių džaiugsmui, išleido tik nedidelį kiekį šių motociklų.

Tačiau viskas baigiasi. Tame tarpe ir "pačio kiečiausio aparato" vardas. 1978 metų gale kompanija pristatė pilnai atnaujintą 4 cilindrų CB seriją, kurie turėjo 2 viršutinius vožtuvų paskirstytojus ir 4 vožtuvus kiekvienam cilindrui. O pirmosios serijos Honda CB750 tapo visame pasaulyje žinovų geidžiamu oldtimeriu, net neatsižvelgiant į stulbinantį "kolekcionierių žaisliuko" tiražą – 553000 egzempliorių.

Šaltinis: Žurnalas "Moto"

Ultra dalyvis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 1800

2004-06-13 20:35 67 žinutė iš 184 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: mindazzz Įtraukti mindazzz Į adresų knygelę
Truputis baikeriu filosofijos...

Vabalai vidurnaktį – patys skaniausi

Gyvenk kad važiuotum – važiuok kad gyventum

Naujos odos kvapas ne toks, koks jis turėtų būti

Geriausias žadintuvas yra saulės spinduliai, apsispindintys nuo chromo

Gerai išlavinti refleksai yra geriau nei nusišypsojusi laimė

Žiema – tai metų laikas, kada reikia poliruoti, o ne važinėti

Iš motociklų nevarva tepalai – jie paprasčiausiai pasižymi savo teritoriją

Jei važiuosi taip, lyg ši diena būtų paskutinė tavo gyvenime, tai kitos ir nesulauksi

Niekada nesiginčyk su moterimi, laikančia rankose didelį raktą

Saugokis to baikerio, kuris sako kad motociklai niekada negenda

Geriausių motociklų modifikacijų iš išorės nepastebėsi

Nevažiuok kolonos priekyje jei nežinai kur važiuoji

Visi krenta. Kai kurie užlipa atgal, kai kurie niekada nebeužlipa, kai kurie nebeįstengia

Niekad neskolink savo motociklo kitam, ir niekada iš kito nesiskolink motociklo

Audra atrodo graži tik tada, kai į ją žiūri pro veidrodėlį

Niekada neprašyk savo motociklo rėkti, kol jis neapšildė savo gerklės

Jei visada važiuosi greičiau nei kiti, tai būk garantuotas kad kitąkart važiuosi vienas

Jei mergina tepalus keičia dažniau nei savo nuomonę – vesk ją

Mūvėk sunkius kerzus. Su lengvais sportbačiais bus sunku spardyti veidrodėlius

Sunkiau pasidalinti galine sėdyne nei savo lova

Gerbk tą žmogų, kuris pamatė tamsiąją motociklizmo pusę ir išgyveno

Nesusikurk sau tokios reputacijos nuo kurios paskui tektų bėgt

Tiktai baikeriai supranta kodėl šunys mėgsta iškišti galvą pro važiuojančios mašinos langą

Stūmoklio dydis dar nieko nepasako apie jo eigos ilgį

Jauni bakeriai pasirenka vietą ir į ją keliauja. Seni baikeriai pasirenka pusę ir į ją keliauja

Yra girtų baikerių. Yra senų baikerių. Nėra senų girtų baikerių

Niekada nespausk signalo kol neįsitikinai, kad pavojus nebegresia. Tada priartėk prie pavojaus šaltinio ir spausk signalą iki dugno.

Ilgas pasivažinėjimas išvalys jūsų protą, atgaivins tikėjimą ir ištuštins benzo baką

Tavo namai yra ten, kur motociklas stovi pakankamai ilgai, kad jau ir tepalas pradeda varvėt.

Plona oda gal ir gražiai atrodo, bet ji tavęs neišgelbės po susilietimo su asfaltu

Jei norėsi įsidarbinti, tai tau teks rasti kompromisų tarp tavo ir darbdavio principų, o gal netgi ir nusiskusti

Jei tu pastoviai viskuo skundiesi, tai geriau važiuok kolonos gale kad ir kitų tuo neužkrėstum

Skaičius, kiek kartų tu bandysi kojele užvesti savo motociklą, tiesiogiai proporcingas žiūrovų skaičiui

Šaltas kotletas gali būti vėl šiltas, jie jūs jį pririšit prie duslintuvo ir nuvažiuosit 20 km

Moteris jus myli, jei leis jums važinėti jos motociklu. Ji jus dar labiau pamils, jei atsisakysite.

Jei jau skundiesi kelionės vadovo sudarytu maršrutu, tai geriau būk pasiruošęs pats tapti vadovu.

Tikras draugas yra tas, kuris 2 val. nakties pasikels iš lovos ir važiuos su fura parvežti tavęs ir tavo sugedusio motociklo

Patyręs gerietis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 418

2004-06-28 22:42 68 žinutė iš 184 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: Marrijuss Įtraukti Marrijuss Į adresų knygelę
siaip jei kam idomu. man kaikurie pasisakymai prajuokino.
Egzaminelis Vytauto gatveje (is vietines reiksmes laikrascio "Birzieciu zodis" 2004 06 03)

Ar zinote, kiek Birzu rajone yra motociklu?

Povilas, 63 m.:
Prie ruso daug buvo motociklu. Kaimuose kas antras turejo. O dabar ju jau nebeliko. Kam pirkti motocikla, jeigu masina pigiau kainuoja? Na, gal keli simtai motociklu dar ir like.

Maryte, 50 m.:
Na ir paklausei. Nei supratimo neturiu. Sakyciau, kad iki tukstancio.

Oi, ka tu, Maryt, tiek nebus. Keli simtai, ne daugiau. Kartais per visa diena nei vieno motociklo birbimo neisgirsti.

Albertas, 67 m.:
Zmones taupus ir seno slamsto neismeta. Gal techniskai tvarkingu ir nedaug, bet kaimuose zmones motociklu dar turi. Sakyciau, birzieciai turi kelis tukstancius motociklu.

Liuda, 36 m.:
Daugiau nei automobiliu. Jeigu Birzu rajone yra apie 30 tukstanciu gyventoju, tai bus kokie 15 tukstanciu motociklu. Tiesa, tik mazai ju iregistruotu. Labai daug nevaziuojanciu motociklu pakluonese metosi. Mano tevelis, pavyzdziui, turi tris motociklus.

Rima, 30 m.:
Ne, 15 tukstanciu motociklu Birzuose nebus. Kur tau - kas antras zmogus tikrai negali tureti motociklo. Sakyciau, yra kokie 7 - 8 tukstanciai motociklu.

Tomas, 28 m.:
Jaunimas turi nusipirke keliasdesimt sportiniu "britvu", maciau keleta verslininku, vaziuojanciu brangiais "Harlejais". Na, dar kaimuose turbut bus like simtas "Izu" ir "Dniepru". Is viso bus pusantro simto.

Tukstantis, ne daugiau.

2004 m. sausio 1 d. Birzuose buvo iregistruoti 562 motociklai - 191 su priekaba ir 471 be priekabos. Kiek yra "pakluonese" - niekas neskaiciuoja. Birzieciai dar turejo 12 triraciu. Per metus musu rajone atsirado dviem motociklais daugiau.

Geriausias senbuvis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 2652

2004-07-27 13:54 69 žinutė iš 184 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: Streetas Įtraukti Streetas Į adresų knygelę


Patyręs dalyvis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 735

2004-07-27 15:01 70 žinutė iš 184 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: The_Crow Įtraukti The_Crow Į adresų knygelę
GeraiTaipGerai - ir kad blin visi tai skaitytu reiktu i autobanginius nuoroda imesti taciau tai turetu prilygti savizudybei

Patyręs dalyvis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 1016

2004-09-02 09:59 71 žinutė iš 184 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: Sector Įtraukti Sector Į adresų knygelę
Ranku signalai:

Neidetas tapsnojimas per salma, kuris reiskia POLICIJA.

Geriausia senbuvė

Klube: ne narė

Parašė žinučių: 2600

2004-09-02 10:22 72 žinutė iš 184 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: LEE* Įtraukti LEE* Į adresų knygelę

Sector rašė:
Ranku signalai:

Neidetas tapsnojimas per salma, kuris reiskia POLICIJA.

pas mus iprasta pranesti apie policija rodant zenkla, kuris cia reiskia uzvesti variklius, beje tas pats metodas naudojamas ir pas furu vairuotojus.

Ultra dalyvis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 1309

2004-09-02 10:38 73 žinutė iš 184 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: SUOMIS Įtraukti SUOMIS Į adresų knygelę

R_Lady rašė:

Sector rašė:
Ranku signalai:

Neidetas tapsnojimas per salma, kuris reiskia POLICIJA.

pas mus iprasta pranesti apie policija rodant zenkla, kuris cia reiskia uzvesti variklius, beje tas pats metodas naudojamas ir pas furu vairuotojus.

ten užvesti - pas mus KP postas
atkreipti demesį į kelio danga - rodoma koja iš kurios puses...na dar ir posūkis rodomas koja Juokiasi
o tokiu dalyku kaip slow ar ten dar kažkas tai nera ...Juokiasi

Geriausia senbuvė

Klube: ne narė

Parašė žinučių: 2600

2004-09-02 10:41 74 žinutė iš 184 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: LEE* Įtraukti LEE* Į adresų knygelę

SUOMIS rašė:

R_Lady rašė:

Sector rašė:
Ranku signalai:

Neidetas tapsnojimas per salma, kuris reiskia POLICIJA.

pas mus iprasta pranesti apie policija rodant zenkla, kuris cia reiskia uzvesti variklius, beje tas pats metodas naudojamas ir pas furu vairuotojus.

ten užvesti - pas mus KP postas
atkreipti demesį į kelio danga - rodoma koja iš kurios puses...na dar ir posūkis rodomas koja Juokiasi
o tokiu dalyku kaip slow ar ten dar kažkas tai nera ...Juokiasi

kodel nera??? taigi parodai slow down > KP Mirkt

Atkaklus dalyvis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 172

2004-09-12 15:29 75 žinutė iš 184 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: mote13 Įtraukti mote13 Į adresų knygelę
Apie tai kaip issirinkti ir priziureti apranga.(versta is
http://www.motorcycle-rider-training.co.uk/motorcycle/main.html )

Pagalvokite prieš perkant

Prieš tai kai aplankysite vietinę parduotuvę jūs turėtumėte atsakyti į sekančius klausimus:
1. Priedo prie apsauginių savybių apsaugančių nuo sužeidimų avarijos metu, ar reikia aprangos atliekančios kitą paskirti – kaip apsauga nuo lietaus/šalčio ar net priemones darančias jus labiau matomais kitiems?
2. Kur, kada ir kaip ilgai ji bus dėvima? – Ar vairuojate motociklą visais sezonais ir paprastai kokio ilgio (trukmės) yra kelionė? Jeigu vairuojate tiktai kai oras šiltas, tai tuomet ieškokite aprangos turinčios ventiliacinių savybių.
3. Paprastai, pirmiausia bus renkamasi tarp patogumo ir ne didelio svorio, o po to tarp galimo apsaugos lygmens įvykio metu. Taigi turėtumėte pagalvoti apie greičius ir apie tai kiek judėsite bevažiuodamas. Tai turėtų padėti pasirinkti geriausią variantą jūsų asmeniniai situacijai.
4. Pasisiūti ar pagaminti drabužiai? Pasiuvimas gali nebūti brangiausias sprendimas ir gali sumažinti komfortą, todėl automatiškai neatmeskite šios galimybės.
5. Iš kokios medžiagos apranga turėtų būti pagaminta? Patirtis rodo, kad geros kokybės, t.y. turinčios gerų apsauginių savybių (pasipriešinimo trinčiai), jaučio odą yra sunku pagaminti. Avies ir ožkos oda yra mažiau atspari plyšimui ir yra plonesnė, todėl skirtingai nuo jaučio odos yra blogiau apsauganti. Laboratorijose vykdomi stipraus nudėvėjimo testai imituojantys motociklo avarijas parodė, kad viengubo sluoksnio nesustiprintas džinsinis audinys, naudojamas standartiniuose džinsuose, suteikia tiktai dešimtąją dalį tos apsaugos, kuria pasižymi geros kokybės, 11.2 - 1.4 mm storio jaučio oda. Skirtumas gali matytis esant keliems nežymiems nubrozdinimams ir apsilankymo ligoninėje dėl sunkiai gydomų, nešvarumais užterštų atvirų žaizdų. Sintetinės medžiagos, tokios kaip kevlar, cordura siūlo asortimentą pasižymintį įvairiomis eksploatacinėmis savybėmis. Vienintelis tikras būdas sužinoti kokias apsaugines savybes turi konkreti apranga, tai atkreipti dėmesį į tai ar ji buvo testuota pagal EN 13595 standartą, o apytikris būdas yra tas, kad kuo storesnė ar sunkesnė medžiaga naudojama aprangai, tuo labiau tikėtina, kad apsauginės savybės bus geresnės, tačiau kaip ir visos taisyklės taip ir ši gali turėti išimčių.

Įdėmiai patikrink

Pirmiausiai ir labiausiai ieškok &#338; simbolio ir nuorodos apie Europos standartus tokius kaip EN 1621-1 ir EN 13595. Aprangos, kurios pažymėtos šiais ar panašiais standartais paprastai turės sekančius požymius:
1. Visos bus su pamušalu ne pritvirtintu prie išorinio sluoksnio 1-oje ir 2-oje zonose (žiūrėti 1 paveikslėlį). Pamušalai paprastai yra gaminami arba iš nailono arba medvilnės. Medvilnė yra natūralus audinys, kuris sugeria drėgmę, tuo tarpu nailonas yra stipresnis, bet gali tirpti.
2. Dvigubo išorinio sluoksnio medžiagą, didesnės rizikos vietose, kaip, kad zonos 1 ir 2 (žiūrėti 1 paveikslėlį).
3. Apsauga poveikiui į zonų vietas bus testuota pagal EN 1621-1 standartus.
4. Keletą uždengtų siūlių eilių visose konstrukcinėse siūlėse (žiūrėti 2 paveikslėlį). Uždengiant keletą siūlių eilių, jos apsaugomos nuo saulės ir bendro nudilimo, kurie gali susilpninti siūles esant avarijai.
5. Atitinkamus reguliatorius, kurie prie kulkšnų ir rankogalių užtikrina, kad apranga išliktų savo vietoje avarijos metu ir kelio paviršiui neleistų paveikti jūsų kūno.

Prieš įsigydamas aprangą visada ją pasimatuok

Atsižvelk į sekančius dalykus:
1. Ji per daug ankšta ar laisva – ką paprastai dėvėsite po apranga? Odinės aprangos parastai turi būti gerai prigludę, taip, kad pernelyg nejudėtų ant kūno.
2. Ar poveikio (smūgio) apsaugos teisingoje vietoje?
3. Ar apsivilkus aprangą galite judėti patogiai?
4. Užsidėkite šalmą, pirštines ir batus. Tada pabandykite imituoti vairavimui būdingus veiksmus. Ar jaučiate kokius nors nepatogumus ar ankštas vietas? Jei abejojate, tai nepirkite. Nesijaudinkite, kad atrodysite kvailai, geriau tai negu nusipirkus aprangą nesugebėti užlipti ant savo motociklo.

Savo aprangos naudojimas ir priežiūra

Po to kai padarėte investiciją, jums teks prižiūrėti aprangą, kadangi vieną dieną jūs galite būti dėkingas už jos apsaugines savybes.
1. Atidžiai perskaitykite gamintojo instrukciją ir visada jos laikykitės.
2. Valykite aprangą tiktai taip kaip nurodyta etiketėje.
3. Visada dėvėkite aprangą pilnai užsektą ir teisingai sureguliuotą (sutvarkytą).
4. Niekada nenešiokite stambių (nepatogių) ar aštrių daiktų kišenėse ar ant kūno, nes avarijos metu jie gali būti sužeidimų priežastimi.
5. Pažeista apranga nesuteiks optimalios apsaugos, todėl kaip galima greičiau ji turėtų būti sutvarkyta kompetentingo asmens.
6. Jeigu apranga pagaminta iš odos sušlaptų, nedžiovinkite jos priverstiniais būdais laikydami ją arti šilumos šaltinių tokių kaip radiatorius ar liepsna, leiskite jai išdžiūti natūraliai.
7. Visada atsimink, kad nežiūrint į tai kiek gera yra apranga, ji vistiek neapsaugos nuo traumų, todėl visada važinėk atidžiai ir mėgaukis motociklo valdymo patirtimi.

Tikrinti, ar yra naujų atsakymų temoje
Atsakyti Kitos temos Nauja tema

Pranešti apie naujas žinutes šioje temoje
Mano prenumeratos
  Tema skraiduolė - svarbiausia forumo tema, kuri nuolat matosi virš naujausių temų.


Motomanai: 6.336 Žinučių forume 225.074 578 Narių klube 1.061 Banga.lt laikrodis 18:09 Dažnai užduodami klausimai ir atsakymai


Moderuoja: rockas, nobodyyy, BangaLT, OTPABA
Statusas: ne narys (Įstoti)

Banga.lt klubai

Mano įrankiai

Privačios žinutės
Mano temos
Draugų adresai
Mano duomenys

Mano meniu

Į mano meniu įkelti puslapį: (h) Straipsniai...

Prisijungę draugai

Visi draugai



Dažnai užduodami klausimai