Kada ateina noras turėti vaiką?
Iškylo mūsų šeimoje toks klausimas. Turime 1 vaiką (sūnui 6.5m), jis atkakliai reikalauja sesės. Vyras ir kt. mūsų giminaičiai irgi daro spaudimą. Bet aš norėčiau dar daryti karjerą, pakeisti darbą. Pinigų šeimoje netruksta, praktiškai dirbu tik dėl to kad myliu savo darbą ir nemėgstu sėdėti namie. Pirmas buvo netičiukas, pagimdžiau jį dar studijuodama. Padėjo anyta, nepraleidau paskaitų, o tik baigus isidarbinau prie pat namų. Kad turiu vaiką suvokiau kai jam buvo kokie 3 metai. Dabar mes daugiau draugai negu mama ir sūnus. Tarp mūsų 20 metų skirtumas. Myliu vaikus, bet dar nesu pasiruošusi buti antra karta mama. Dabar dar ir bangoje kai kas laukiasi vaikelių. Tai noriu paklausti kada ateina tas noras turėti vaiką? Kaip ryžtis tokiam žingsniui? Gal jaigu lauksi per ilgai tas noras visai išnyks?
nežinau, bet tas noras tiesiog ateina ir tiek… Bet pirmiausia pagalvok, ar tikrai nori ir gali dar kartą tapti mama? Ir ar sąmoningai ketini lauktis antro vaikelio ar tik šiaip, dėl to kad "kiti spaudžia"?
Man noras tureti vaika ateina pries ieinant i moteri. Baigus jis kazkaip momentaliai isgaruoja…
Manau, kad noras gali isnykti, kai labai ilga laika nori ir negauni.
Man, tai kitas klausimas: kada ateina noras vyrui tureti vaiku?
Nu tu cia tikrai ne apie nora tureti vaiku 
Gal but jau pats laikas, tik kaip atsisakyti erdvės? Ir vel bus tas pats:nemiga, per daug pieno, mastitai ir tt…Bet suvokiu vieną, dabar mano sūnus nori turėti sesę, o gal paskui nebenorės? Tarp manes ir mano sesers 8 metų skirtumas. Net dabar neturiu to savotiško ryšio tarp mūsų. Nelinkiu savo vaikui tuo paties. Tai kaip prisiversti nesisaugot?
Nepretenduoju i geriausia patareja, nes pati neturiu vaiku, bet tik noriu pasakyt, kad tarp manes ir brolio irgi nera ten kazkokio ypatingo rysio, nors skirtumas tik 2 metai. Taip, vaikystej buvo idomiau kartu zaist, bet kiek mustyniu irgi buvo! Gal kai tavo vaikas eis i darzeli jam maziau truks kompanijos?
O siaip tai tu pati dar labai jauna ir nekeista, kad nenori dabar vaiko. Viena kolege pasakojo pirma gimdziusi kazkur 20, o antra - 34m. Pastarasis gimdymas ir motinyste jai visai kitoje sviesoje nusvite negu pirmasis ir suteike nepalyginamai daugiau laimes…
Ash turiu seseri, amziaus skirtumas - 1 metai, esame labai artimos. Taip pat turime du broliukus, su vyriausiuoju skirtumas - 6-7 metai. Jis gal artimiau bendrauja su seserim (niu, as ne tokia isklausanti
), bet mes visi trys esam gan artimi… (nors kai buvo mazesnis, kazkaip is auksto i ji ziuredavosi
), o mazasis tai dar nedaauges, bet ir skirtumas - 13 metu Manau, kad tai, ar brolis/sesuo bus artumi daugiau priklauso nuo aplinkybiu, o ne nuo amziaus
Panashu,kad vyrai dabar aplamai nenori tureti vaiku,nebent "dievas duos" "netyciuka"
noras gali ir visai neateiti - prasau manes nepulti, taip buna.
del metu skirtumo - neturiu artimesnio zmogaus uz broli (tarp musu 9 m skirtumas), o su sese, kuri penkeriais metais jaunesne, tiesiog sutariame - ir viskas. ypatingo artumo nera.
Nemanau, kad verta būtų vaikutį atidėti kažkuriam neribotam laikui, nes gali atsitikti taip, kad vienturtis ir liks vienturtis. Atrodys- na dar truputį padirbsiu, dar įsitvirtinsiu, o gal dar šiek tiek karjeros laiptukais pakilti pavyks… Ar prisiruošit atsisėst ir nuspręst: "Šiandien daromės lelių"? 
Kiekviena diena grįžęs iš darželio mano sunus parveda dar kaimynų vaikus namo. Kartais jų buna net 5 iškarto. Arba pats išeina į svečius. Lab. gerai su kaimynai sutaria. Jis niekada nelieka vienas, nepakelia vienatvės. Gal nuo tos gausos vaikų pas mus namie, man jau dabar atrodo kad esu daugiavaikė mama. Jie visi kartu žaidžia, valgo, žaidžia kompu. Bet vis prašo sesės, kiba jam mažai bendravimo?
Gal ne sūnui maža bendravimo, o tau šiuo metu jo per daug? Bet kaimynų vaikai tuoj savo užsiėmimus ras. Nemanau, kad gerai didelis amžiaus tarpas tarp 2 vaikų. Bet juk ir pačiai tikriausia kirba ta mintis apie antrą atžalytę, kitaip tiesiog nekreiptum dėmesio į sūnaus kalbas
O man buvo taip - is pradziu reikejo, nes palankios aplinkybes buvo. O dabar po tiek nesekmes metu - noriu be proto. Tas pats ir mano vyrui
[quote]Vyšniukas rašė:
Kiekviena diena grįžęs iš darželio mano sunus parveda dar kaimynų vaikus namo. Kartais jų buna net 5 iškarto. Arba pats išeina į svečius. Lab. gerai su kaimynai sutaria. Jis niekada nelieka vienas, nepakelia vienatvės. Gal nuo tos gausos vaikų pas mus namie, man jau dabar atrodo kad esu daugiavaikė mama. Jie visi kartu žaidžia, valgo, žaidžia kompu. Bet vis prašo sesės, kiba jam mažai bendravimo?
[/quote]
mano dukrai kartais užeina periodai, kai prašo sesės o neseniai sako “ai, iš tavęs nesulauksi aš pati sau pasigimdysiu” 
vienam vaikui nėra gerai… tie ateinantys draugai visai kas kita… aš džiaugiuosi, kad turiu brolį 
auginam dvynius berniukus,noretume dukrytes,bet, o jei vel dvyniai , berniukai . kazkaip nesiryztu. vaikams jau 5 su puse metu,jie daznai praso sesiu.ju suvokime nera tokio dalyko kaip vienas vaikas,nesenai drauge pagimde sunu,kai as jiems tai pasakiau nusistebejo kad vienas tik.
jie dviese,bet vistiek reikia ir seses tiksliau sesiu.net vardus buvo sugalvoje.
Vysniukai,
Jei jau tau kyla tokios mintys, manau tikrai uzteks to vieno vaikelio…
Manua vaikas turi buti labai norimas… Nezinau…aishku, jei pagimdysi tai mylesi ir viskas bus gerai… Bet ar nekirbes mintis - kad nelabai norejai ir t.t. Palauk…pajausk savyje ta nora… taigi tai nenusakomas jausmas - motinystes troshkimas…
O del artumo…tarp manes ir brolio 9 metai. Mes tikrai artimi… Tad tai ne del amzhiaus tikrai…