keistuoliai vs. koršunovas
ginčijomės su draugais, nusprendžiau paklausti jūsų nuomonės.
ar geriau išėjus iš spektaklio grūzintis, galvoti, kiek gyvenime daug š. ir iškrypėlių, ar pasikrauti gerų emocijų, išeiti su šypsena ir galvoti, kad gyvenimas yra gražus?
tai kas: keistuoliai ar koršunovas?
as uz keistuolius
tiek keistuoliu tiek korshunovo reikia po truputi, kad butu gyvenimo balansas be nukrypimu vien i teigiama ar neigiama puse
Geriau Korsunovas. Paskui galima bent paciam kazka grazaus atrasti po juodu akimirku.
Ziurint kokie Keistuoliai. Jei kazkas tokio kaip Taisykle Nr.1, tai visai neblogai. Korsunovas gerai kai ziuri su tam tikru nusiteikimu, t.y. nepriimi uz gryna. O Keistuoliai daro grazius sou. Tik nezinau apie vaikiskus spektaklius, bet tie kur suaugusiems tai man visai patinka.
labai priklauso nuo nuotaikos. Aisku musu ekonomine padetis nelabai leidzia, kada ir i kuri spektakli panorejus, nueit, bet visgi Korsunovas yra
korsunovo spaktakliu nemaciau…Bet uztat keistuoliu maciau beveik visus ir jie man
Svarbiausia, kad yra du kolektyvai, kurie kuria meną. Nereikėtų jų tiesmukai lyginti : toli grąžu Koršunovo spektakliai ne vien apie iškrypėlius, kaip ir Keistuolių Taisyklėje nr.1. yra nemalonių personažų, tiesa pateikiamų ne rėkiančiai ar iššaukiančiai, bet šou maniera. Žodžiu, abu geri, ir tiek.
Lygiai taip anksčiau buvo teigiama, jog Nekrošiaus teatras "išplaukia" iš gėrio paieškų žmogaus natūroje, o kito Lietuvos teatro lyderio Vaitkaus - tik iš blogųjų žmogaus sąvybių.
Ėjo laikas. Nekrošiaus ir Hamletas ir Makbetas nėra jau tokie "šviesiai gražūs" - ten daug niūrumo, drąstiškumo kada personažai ieško savęs. Ir dekoracijos niūrios. O štai Vaitkus paskutiniame darbe "Pati pradžios pradžia" skelia tikrą "kapustniką". Žiūrovui linksma.
Koršunovo "pati pradžių pradžia" - OBERIUTAI pagal rusų avangardisdus Charmsą-Vvedenskį juk irgi buvo "salės vertimas iš koto". Nors personažai ir kreivi-šleivi, bet linksma kaip dabar per keistuolius. Manau Kane "Geismas" buvo Koršunovo "drąstiškų šūkčiojimų" dugnas. Bus ir pas jį dar linksmybių, pamatysite.
Na gal Keistuoliai labiau patinka,bet ir Korsunovas neblogas
Man irgi kazkodel atrodo, kad tai nelyginami dalykai. Tiesiog viskas priklauso nuo to, kaip pats tai priimi. Spektaklyje juk ne vien siuzetas… Is tiesu - visko reikia. Ir susimastyt, ir pasilinksmint. Man asmeniskai irgi nepatinka dramatiski spektakliai (pvz, Varno) , bet Korsunovo negalima taip supaprastinti . Jo spektaklis - tai pilna meno amplitude. Ir tame paciame Oidipe vieni zvenge, o kiti verke. Apskritai Korsunovas yra sudetingas. Ir kaip jau siam forume ne karta buvo pastebeta, ne kiekvienam ji suprast. O va keistuoliai visuomet paprasti, artimi ir aiskus. Kiekvienas savaip zavus.
Korshunovas 100%.
Labai intriguojancios mintys.Kas yra be nukrypimu?Konclagerio stovykla?Visai nuolaidziai besisypsantis,bet uzantyje laikantys peili?Tobula viskuo patenkintu bendruomene?
Gyvenimo balansas.Kazkokia absurdiska fraze,kuri nereiskia atskiram individui nieko.
Asmenybes grozis yra jo napakartojamume ir butent ne balanse ,o jo subtiliam vidiniam kontekste,kur nei juodos nei baltos spalvos isskirt neimanoma.
Na negalima taip. Tai du visiskai skirtingi teatrai. Ar vienas, ar kitas geresnis? Cia juk ne daiktas, kad jo savybes isvardije ivertintume.
buh… o sakykim, korsunovo ‘vasarvidzio nakties sapnas’? vienas is tu spektakliu, kurie pakrauna geru emociju, po kurio iseini su sypsena ir galvoji, kad gyvenimas yra grazus! (o jis isties grazus!!) teigi…? ir apskritai: du skirtingi pasauliai - korsunovas ir keistuoliai… kas geriau: saturnas ar plutonas?
Tikrai Keistuoliai
abu teatrai jegiski negaleciau isskirt vieno
keistuoliai! keistuoliai! keistuoliai!
taj ce skirtingi zanraj visai…