Užtenka šypsenos ir džiaugsmo trupinėlio
Ir tavo šilumos
Į žvilgsnį skirtą man,kurios įdėjai…
Tavo akių
Ir jų svaigaus lyg jūra mėlio
Kad tarsi žiedlapis
Lengva būtų diena,kuri man
Be taves praėjo…
Nesugadintoms mergaitėms ir mergaites auginantiems tėvams.
Neskubėk, mergaite, prie laukiančio
savo vaikino,
tegul jis pirma
vaizduotėje patiria
šio pasimatymo žavesį.
Padelsk valandėlę –graži, liekna
besišypsanti-
prie jauno sužydusio medžio
ir eik tik tada, kai tavo vaikinas
lig soties bus atsigėręs
nekantraus laukimo poezijos…
Bet tu skubi kaip žvakė į liepsną,
dar neišmušus
bokštuose laikrodžiams;
Skubi atvira, atsidavusi, patikli
ir negalvoji,
kad šitaip artini
pilkos kasdienybes nuobodulį.
V.Giedra
Eilerasciai 
. Ju autoriams 
[quote]
sulyta rašė:
Parasyk Graziausia MEILES eilerasti koki esi skaites
Juk buna tokiu, kurie istringa…ilgam…labai ilgam…ir virpina sirdele
Apie tai jau buvo kalbėta
[quote]
flex. rašė:
sulyta rašė:
Parasyk Graziausia MEILES eilerasti koki esi skaites
Juk buna tokiu, kurie istringa…ilgam…labai ilgam…ir virpina sirdele
Apie tai jau buvo kalbėta
Tai amzina tema, todel apie ja galima kalbeti ir kalbeti…eilemis
Neseniai radau tarp knygu lapeli su dviem eilerasciais, skirtais man - kai buvau dar studente…Sedejau bibliotekoj, jisai priesais ir vis ziurejo ir kazka rasynejo, o po to padave stai tai >>>>
Pirmoj tave as atpazistu -
raudonai melyna suknele,
zavinga eisena, o sypsenoj
nevystanti jausmu puokstele.
Nuskinciau viena kita zieda
ir sugadinciau visa grozi.
Bet meiles puokste uzkereta -
visiems skirta.
Neisimyliu vis ir kankinuosi.
Pazistu simta moteru, taciau
vieninteles vienos geidziu dabar,
saukiuosi meiles,
pagalbos daugelio dievu,
kad jie tave, mieloji, man aukotu -
mylesiu zemiska,
nes idealo nerandu.
Gaila nezinau jo vardo 
- nepazistamasis…Bet eiles man patiko…
o man labiausiai patinka sitas:
Veržia kaklą diržai
Veržia kaklą diržai -
Tu namo negrįžai,
Nors jau laikrodis išmušė trečią
Jau kvėpuot negaliu
Bet tave aš myliu
Šiurpulys visą kūną jau krečia…
Na kodėl taip darai?
Valgo kitas tikrai
Saldų medų iš tavojo korio…
Jau kvėpuot negaliu
Bet tave aš myliu,
Dėl tavęs, mylima… Pasikoriau!
(K.Plankas)
gal del to, kad as - filolo, o jis fizikas, ir puse mano draugeliu fizikai… ir kad su siomis eilemis susipazinau dar vaikysteje… ir autorius begal kietas
Truputi kita gaida…
Žemaitėška meilė
Vuo pasakīk, a viel atėisi
Suklīkos pėmpē ont dėrvuona…
Aš tau ronkelė viel ėštėiso
Ė mūsa meilė būs na muonā.
To mon sakīsi: „Mīlo baisē“
Ė špuokā švėlpaus ont šakelės…
No, pasakīk, a viel atėisi,
A gildītė apsėmuok šėrdelė?
Jezminā pasklēs skani smuoka,
Saulelė tūpsēs ož beržīna.
Aš tavės laukso nusėkriuokusi,
Darželie kvietka nusiskīnusi.
Vuo kas par kelms ta meilė īra,
Ka širdi bada kap so peilēs?
Ba meilės šėrdės jau sostīra,
Kuoks durnis ėšgalvuojė meilė?
Uona Mileikienė
Kai tu mąstysi apie savo atvirumą manęs šalia jau nebebus
Aš busiu skaidrus lietaus lasas , kuris nuplaus tavas pavargusias akis.
Kai tu mąstysi apie savo sielą , manęs ir vėl salia jau nebebus
As busiu mazytis pukelis , kuri paputus palengva nuskris
Kai tu mąstysi , kur vel as esu
As vel atskrisiu tuo jausmu, kuris lyg meile ir vadinas
cia mano, parasiau ji , nes tuo metu galvojau apie savo jausmus.
Zinau,
Ne pirmas nudegiau sparnus,
Panores laime su tavim atrasti.
Dar daug kam busi vylius malonus,
Dar ne vienam teks nubudima kesti.
Ir priekaistaut ne del saves zadu:
Mane jau daugsyk moke skaudzios klaidos.
As daug regejau atviru veidu,-
Ju neuzdegs netikras tavo veidas.
Tiktai bijau,
Kad lupomis-liepsna
Ir sirdimi negalincia myleti,
Paliesi ta,
Kurs lyg gele jauna
Vos tesuspejo laimei prazydeti.
Jisai nebeis braidyti po rasas,
Nebesvajos nusvitus menesienai.
Ir keiks,ir niekins moteris visas
Ir neatvers daugiau sirdies,
Ne vienai.
Kada bedoj ar liudesy
Jokiu vilciu nelieka,
Einu gatve ir mintyse
Regiu tave be nieko.
(Adrian Mitchell)
Jonas Mačiukevičius
VIETOJE LAIŠKO
Dar gyvas. Dar sveikas. Dar vaikštau žeme. Dar kartais ir medžių viršūnėmis vaikštau. Tarsi stebuklas dar kartais mane aplanko ir draugas, ir laiškas. Dar dirbu. Dar mokaus. Žaidžiu dar, deja, ne visad laimėti pavyksta. Kažką ir sunkaus aš nešu savyje, turbūt, kad atminčiau džiaugsmą pernykštį. Dar viržiai vis kvepia gaiviu medumi. Medus atsiduoda dar viržiais. Dar gyvas. Dar sveikas. Ir dar tavimi aš gyvenu, nepamiršęs, kad būsiu laimingas. Juk būsiu, ar ne? Kvepės dar alyvos alyvom. Dar gyvas. Dar sveikas. Dar vaikštau žeme. Bent jau patikėki, kad gyvas.
Juozas Macevičius
Šiltas lietus ant liepų
Be lapų ir be žiedų.
Pavasario nupraustu lieptu
Dar einame. Dar kartu.
Dar girdim skambant varpą
Kažkur visai netolies.
Gyvenimą sunkų kaip vargą
Padėkime ant žolės.
Bet dar žolė vos kalas.
Dar žemė kvepia sniegu.
Mums prieky - dar didelis kelias,
Be vargo bus per sunku.
Meilei pievas pakloti galiu,
Dieną nakt tegu skamba - myliu,
Aš kvėpuoju, - vadinas, myliu,
Jei myliu, tai tikrai gyvenu.
pabuciavimas buvo trumpas ir karstas… toliau neprisimenu. net nezinau kieno jis, arba S. Neries arba Sexpyro… Sexpyro sonetai - mano graziausi 
eilerasciai. O siaip jeigu kas nors eilerascius raso tau, jie buna visiskai kitokie
Turejau as kazkada toki bucki kaip sitam eilerastuke…
Pabučiavimas
Pabučiavimas Tavo buvo karštas ir trumpas
Ir kaip žaibas staigus,svaigus kaip naktis.
O galinga pagunda!-Ir šventieji suklumpa…
Pabučiavimas Tavo-pavogta kibirkštis.
Negaliu aš pamiršti tų įkaitusių lūpų
Jos išdegino žymę,lig širdies gilumos
Ir beprotišku svaiguliu mintį užsupo
Ji kaip vergė prie Tavęs naktį dieną rymo.
Ne gyvatė įkando-karštas lūpas bučiavo.
Ligi kaulų nusmilko šiurpulinga šalna…
Negaliu aš pamiršti…Nes žinau,kad ir Tavo
Visos mintys ir aistros-bendro laužo liepsna.
S.Neris
Nu ir pavaro Salomeja…
Nemaniau kad sitaip sugebedavo
Paskyriau *********.
Sutik mane po priešaušrio dangum.
Nužerki deimantus nuo pienės lūpų,
Užpūsk žvaigždes liepsnojančia širdim,
Ir šypsena nuplėšk nuo pievų rūką.
Sušildyk žolę kerinčiom akim,
Ir akmenį paguoski prie lieptelio.
Paglostyk sodus vasaros lietum,
Ir pabučiuok paklydusį upelį.
Nuskrisdama klaidžiais miškų takais
Ištrink mane iš ten, kur aš slepiuos.
Po samanų bekraščiais patalais
Tik miego gijos meilę man dainuos.
Kai saldžios svajos tau akis lipdys,
Norėsiu palydėti iki šilo…
Bet susitikt mums ne švelni rasa trukdys.
Bet tai, kad tu – Diena.
O aš – Naktis.
Nepagalvokit, ne mano…
Gaila tik, kad negaliu skelbti autoriaus
Ateis diena, ash atsibusiu ir isheisiu
Ne… ne ish tikro - mintimis lyg blashkomomis vejo
Turbut atgal - tenai, kur viskas prasidejo
Tenai, kur gal but viska sau atleisiu.
Ateis diena, ash atsibusiu ir isheisiu
Gal ne ish tikro - juslemis dar draskomomis geismo
Ten, kur nebuvo geguzhes pavasarinio shelsmo
Kur dar tikejau, kad niekada nepasikeisiu.
Kur nezhinojau, kad shirdis taip moka staugti,
Kai jau tushchiuos delnuos dar jausiu Tavo veida,
Sugryshiu ten suspaudes rankoj nevilti lyg kreida
Ir pabandysiu atminti uzhbraukti.
Ateis diena ir vel suprasiu, kad esu
Tik siela draskoma nemirtingumo baimes
Sutikusi Tave ilgoj eilej prie laimes
Tik gali buti, kad prie skirtingu kasu.
O gal ateis diena ir viska prisiminsiu
Bent shimta kartu persuksiu lyg sena juosta
Zhodzhius, kurie nuo laiko nepajuosta…
Ir vel i pershviesto vandens akis nugrimsiu…
viena diena ash atejau,
bet taves chia nebuvo…
tik menesiena nakties melyje …
ir tyla.
Tu buvai kazhkur, bet ne chia…
nors maniau, kad busi cia,
labai norejau, kad chia butum…
as ishejau…
pabandzhiau sugauti vilti,
bet ji pabego,
nuklapsejo mojuodama kvailais drugelio sparnais,
ant kuriu kazhkas buvo parashyta…
tik labai labai smulkiai…
neperskaichiau 
ash tada pazhiurejau i toli,
bet nieko ten nepamachiau,
tik laika tekanti pro ishskydusius gyvenimo konturus.
Pasidare shalta…
pamaciau kaip ish ranku krinta stiklo karoliukai…
nesupratau ish kur jie
ir kas man juos dave.
Pagalvojau, kad esu ne chia kur turechiau buti.
ash skambinau, bet niekas nekele…
buna dienu kai lyja…
Eilėraštis apie nelaimingą meilę
Mėnesienoj tarp vandens gėlių
Plaukiam mudu baltu laivelių
Išsirėžęs traukiu irklus
Visas prakakite išmirkęs.
- Tau tai kas, labai gražu, atrodo,
O man viskas viskas nusibodo…
Nusibodo man kas naktį mėnesienoj irklais plakti…
Atsistoju, nusišypsau liudnai
Ir metu tave į šaltą kūdrą…
Vandenėlis burbuliuoja…
Visogero MYLIMOJI