Prisiskaiciau as cia jusu diskusiju ir matau, kad kazko nebesuprantu. Apie grazinimo atostogas: visa laika buvau isitikines, kad jos reikalingos tuo atveju kai pasidaro striuka su pinigais (prarandi darba, suslubuoja sveikata ar pan.), o ne tada kai atsiranda atliekamu pinigu ir norima jais padengti dali paskolos, nes ju laikymo kojineje kastai - paskolos palukanu norma 
Vertinti linijinio ir anuitetinio metodo “geruma” vien pagal tai kiek palukanu per paskolos laikotarpi bus sumoketa, mano nuomone, nera prasmes. Abiem atvejais niekas nieko neapgaudineja - palukanos skaiciuojamos nuo sumos kuria esi skolingas bankui. Klausimas tik tame, kokiu tempu tu pageidauji grazinti paskola. Jei nori, kad banko pinigai tavo kiseneje uzsilaikytu ilgiau (tai paprastai susije su ribotomis galimybemis moketi linijinio grafiko pradzioje esancias dideles imokas) - imk anuiteta, taciau susitaikyk su tuo, kad bendroje sumoje teks sumoketi daugiau palukanu (bankas gi neduos savo pinigais naudotis uz dyka). Kitas anuiteto privalumas tas, kad su juo galima paimti didesni maksimalu kredita (tai ypac aktualu studentams, kurie perka nama miesto centre ). O siaip, kam skubeti grazinti kredita dabar, kai palukanos tokios mazos (kur dar galima gauti paskola uz 4% metiniu)? Gal geriau tuos pinigus investuoti i kokias akcijas?
gal kas dar pasidalinsit patirtim kaip kituose bankuose ishsip**neja su tom palukanom, marzom etc. epia nordea tai tikra tiesa 
Marža yra derybų objektas, taigi bankuose nėra laikoma baisiu netaktu sakyti “o hansa (ar kt. bankas) man siūlo mažesnę, nenuleisit - eisiu pas juos”. Galutinis rezultatas priklauso nuo to ar labai bankas tavęs norės .