Prieš rašydamas šio, ką tik Lietuvoje imto rodyti, filmo vertinimus, esu priverstas atlikti ne itin mielą pareigą - įrodyti naujos kartos kino verslininkams, kad jie labai jau neišmano to, iš ko "duoną valgo", t.y. bus įžanga, kuri tiesiogiai su pačiu filmu lyg ir nesisieja.
Prieš patenkant naujam filmui į rinką, visais įmanomais būdais stengiamasi jį reklamuoti, dažnai "kabinant makaronus" potencialiam žiūrovui. Taip ir čia - plakate, žaviai besišypsančio reklaminio LAISVALAIKIO apžvalgininko Marijaus Gradausko pristatyme, distribiutorių verstiniuose straipsniuose tik ir skaitome, kaip šauniai viens kitą vaikėsi filme, arba treniravosi prieš filmavimus, net sužeisdami viens kitą tikrai verti pagarbos Holyvudo didžiavyriai
Tommy Lee Jones ir Benicio Del Toro. Kokia jų dvikova, ir pan. Bet argi tai viskas, ko reikėjo reklamai?.
Sakau - kiaurai lietuviškas nesusipratimas NEPASINAUDOTI, NENURODYTI, NEAPRAŠYTI pagrindinio žmogaus, kuris galėjo būti tikru masalu net nesidomintiems žmonėms. Tai - filmo režisierius, ne veltui tituluojamas ir Holyvudo klasiku, ir kultiniu režisieriumi - William Friedkin.
Kaip begerbtume, besižavėtume bojeviko plano filmais, tokiais kaip SVETIMI, TERMINATORIAI, MATRICA I, ir t.t. - sakykite, ar buvo realu, kad jie gautų Oskarus už geriausius vaidmenis (tiek pagrindinius, tiek antraeilius), geriausių metų filmų ar režisierių pripažinimą, geriausius scenarijus? Aišku - sunkiai įsivaizduojama.
O PASMERKTOJO režisierius William Friedkin - tai GAVO (1974m FRENCH CONNECTION)
Vardinote ne kartą įspūdingiausius, labiausiai įsimintinus siaubafilmius. Tarp jų būtinai buvo vėlgi ir klasika, ir kultiniu vadintinas The Exorcist(1973). Tose paminėjimuose visai be reikalo retai minėdavote režisierių (aišku, William Friedkin
Jeigu dar "pasiknisite" po Banga, rasite didžių pagyrų filmui Cruising (1980), kuriame detektyvas AL PACINO integruojasi į gėjų gyvenimą, kad įrodytų jų nusikalstamą veiklą.
Jeigu reikės nurodyti įspūdingiausią filmą apie pinigų padirbinėjimo "kasdienybę", vargu ar pavyks rasti ką nors deramai prilygstančio To live and die in L.A. su topiniu klastotoju WILEM DEFOE.
Ir jei daugiau matėte William Friedkin darbų - kertu lažybų, gersesnių, profesionalesnių filmų apie terorizmą ir diversantus - nenurodysite. Jis toje srityje tiesiog "specializavosi". Ir net, atrodytų, banalūs FRIEDKINO siaubukai, pvz. su gąsdinančiais, ėmusiais judėti kaip dabartiniame "Žiedų valdove", medžiais miško tankmėje, tiesiog buvo pribloškiančiai profesionalūs. Tų filmų jau ir pavadinimų nebepameni, bet žinai viena - jei per kokią TVP1 televiziją, ar video kasetėje pamatai būdingame juodame fone lyg rašomąja mašinėle "išmuštą" užrašą Director William Friedkin - meti viską, nes žinai - gausi malonumą regėdamas tikro action stiliaus meistro filmą.
Taigi šia didžiule įžanga ir norėjau nusistebėti, kad tokie reklamuotojai, kaip M.G., net nesiteikė savo pristatymuose paminėti TOKIO režisieriaus pavardės. Man - žavi šypsena prieš straipsnį po tokių akibrokštų tampa ne kuo kitu, o pamaivišku išsišiepimu…
Taip, jei būtų "sugroti" panašūs ditirambai meistrui, esu tikras, nežiūrėčiau salėje W.F. filmą ,tuo metu, kada daugelis neina į darbus bei mokslus, tarp kitų 6-ių vyrukų. Žiūrovų būtų daugiau, nes žingeidžių, paskaitančių žmonių dar rastųsi - eitų žiūrėti naujausio režisieriaus darbo…
Tiesa sakant, pensijinio amžiaus meistras, jau antrame filme įrodinėja, kad "išsikviepė". PASMERKTASIS - jau visai ne tas. Vienos holivudiškos klišės, banaliai neįdomus scenarijus. Gal kameros, kitų profesionalių priemonių dėka, bandoma sukurti (ar net pavyksta) įtampą, bet didžiulė LOGIKOS stoka, varo į neviltį. Net nesinori įrodinėti, kad pabėgęs miestan BENISIO, paprasčiausiai būtų sėdęs į taxą ir pasišalinęs. Bet ne - reikia ir ant dviračio, ir ant metro palakstyti, o aiškiai per senam gaudynėms Tommy Lee Jonsui ( kada jis spėjo ir pasenti - juk "Bėglys", "Vyrai juodais drabužiais" buvo ne taip ir seniai?) vis tenka vienam muštis su maniaku, kaip pagoniui nesinaudojant šaunamaisiais ginklais, kada policija atbėga tik viskam "išspręndus" (Holyvudo tradicijos )
Vargu, ar vertas filmas net 8 litų. Akivaizdžiai pralošia ne taip seniai mūsų išsamiai aptartam kur kas labiau pavykusiam panašiam filmui "Bornas. Sunaikinta tapatybė".
Idomu… kertukas tiek rase tiek rase, kad pasakytu, jog filmas
O as pamates jo sukurta tema maniau, kad cia jau verta bus eiti (nors ir nustebau). Kagi, matyt pinigu tikrai buvo labai gaila…
"It’s an A-list movie for the most brain-dead elements of the action-movie crowd." - http://www.salon.com
[quote]kertukas rašė:
Sakau - kiaurai lietuviškas nesusipratimas NEPASINAUDOTI, NENURODYTI, NEAPRAŠYTI pagrindinio žmogaus, kuris galėjo būti tikru masalu net nesidomintiems žmonėms. Tai - filmo režisierius, ne veltui tituluojamas ir Holyvudo klasiku, ir kultiniu režisieriumi - William Friedkin.
[/quote]
zhodis "klasikas" nesiderina prie "fast&furious" stiliaus marketingo. kur kas kieciau irashyti kazhkuriu tai metu geidzhiamiausia holivudo jauniki B. del Toro ir MIB’a Tommy Lee (dar vienas Lee!!! ).
Nu cia tai vejas tikrai, kad ten ginklus pasigamino greitai. Be to tas senis kur ta veikeja gaude tai irgi kazkokia nesamone, eina kaip su zemelapiu, pasiziuri i zeme ir zino kur eiti, zodziu siaip fantastikos yra, bet nenusivyliau perdaug siuo filmu.
Tačiau ne per didžiausio sumanumo reikia, jog "pagautum", kad Kertukas norėjo, jog šių dienų kinomanas, besistengiantis "atsipumpuoti" kokį nors pelningiausią JAV kino hitą, kaip Spiderman, ar kino "kūrėją", nufilmavisį kokį M.MAYERS, žinotų, kad "ne viskas tuo baigiasi"… Jeigu kur nors/kada nors per TV, videonomuoje, DVD ar filmų serveryje sužmėžuos tokio WILLIAM FRIEDKIN pavardė - vertėtų nepraleisti. Jei tai ne paskutiniai jo du filmai (dar nepavykęs - "Rules of engagament" 2000m)
Štai šiomis dienomis netekome kito jo kartos režisieriaus John Shlesinger (kaip žmogus gal šiandien dar merdi, bet kaip režisieriaus jo nebėra). Ogi jo garsiausią filmą Midnight cowboyKertukas būtinai įtrauktų į geriausiųjų matytų dešimtuką. Ar yra daug čia jį mačiusių? "Maratino bėgiką" su geriausių visų laikų britų aktoriumi Laurence Olivier - taip, bet kitus du hitus - "Sunday Bloody Sunday" (1971), ar "Day of the Locust" (1975), tikrai bene nieks nežino. O kodėl nepaieškojus interneto platybėse?? O tai liks režisierius atmintyje su banaliu šeimyniniu-gėjišku duetu - Madona-Ruper Everet (paskutinis jo filmas "Mano geriausias draugas"
GERAI, o ar daug bangiečių matė dabar su "PIANISTU" vėl įrodžiusio savo neeilinį talentą Romano Polanskio" CHINATOWN, filmą, kuris lyg sakytų - "ne, Skrydis virš gegutės lizdo nėra vienintelė JACK NICHOLSON viršūnė." Fenomenalų "Rozmari kūdikį", matosi, BANGOJE žino ir vertina, o apie "KINIEČIŲ KVARTALĄ" lyg ir nebuvo kalbėta čia. O atrodė už trijų savaičių savo 70-imtmetį švęsiantis kino fenomenas irgi paseno, jo laikas irgi "pasibaigęs". Nes dar 1994m kūrė tokį filmą, kaip "Mirtis ir mergelė", visai "skystą",vien dėl savo naujosios žmonos Emanuel Saigner grožio "demonstracijos". Ir še Jums, po 8-ių metų koks įstabus filmas!..
Dėl to ir rašiau apie vieną iš tikrų kino korifėjų - William Friedkin, kad žinotų žmonės, ką reiškia ši pavardė.
O tikri kino specialistai, ne "apsišaukėliai", nepraleido progos brūkštelėti apie Friedkiną, netgi rado detalių, kurios filme "PASMERKTASIS" primena buvusią režisieriaus jėgą:
"Su Williamo Friedkino vardu susijusi šlovinga amerikiečių kino atsinaujinimo epocha, kai 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių sankirtoje debiutavo Stevenas Spielbergas, Francisas Fordas Coppola, George’as Lucasas, Dennisas Hopperis… Stagnacijoje atsidūręs Holivudas staiga gavo šviežio kraujo ir akivaizdžios, dažnai gluminančios prievartos ekrane injekciją. Laikui bėgant naujosios amerikiečių bangos kūrėjų keliai išsiskyrė, bet prievarta tebeliko viena svarbiausių amerikiečių kino temų. Friedkinas jai taip pat ištikimas iki šiol. Bene garsiausio ankstyvojo Friedkino filmo "Amerikiečių ryšininkas"atradimai bematant buvo ištąsyti po kitus filmus, panašus likimas neaplenkė ir jo filmų "Egzorcisto", "Cruising", "Gyventi ir mirti Los Andžele". Kalbant apie Friedkino kiną, svarbūs ne tik formos aspektai, bet ir atmosfera, tai, kad už siužeto apie narkotikų prekeivius, žudikus ar korumpuotus policininkus visada galima įžiūrėti parabolišką pasakojimą apie gėrio ir blogio kovą kur nors Los Andželo dykvietėse. Apie neįmanomą nusiraminimą ar iliuziją pabėgti nuo blogio ir nuo savęs…
Tiesa režisierius ne iki galo pasidavė šių dienų kine dominuojančiai madai - judesys vietoj turinio. Cerkvėje per mūšį maža albanė pasilenkia virš nužudytos savo bendraamžės serbės ir iš jos sustingusių rankų ištraukia pliušinį meškiuką. Tai vienas iš Aroną persekiojančių vaizdų. Sutikite, nenuvalkiotas. Tačiau nudžiugino ir filmo pabaiga, kai savo trobelėje L.T. staiga atsigręžia, tarsi būtų kažką išgirdęs. Prisipažinsiu, pamaniau, kad kitame kadre pamatysiu ilgakoję policininkę (Connie Nielsen), su kuria L.T. gaudė Aroną ir kurią kvietėsi pas save. Ne, atsigręžęs L.T. mato baltąjį vilką, kurį išgelbėjo filmo pradžioje. Gerai, kai režisierius, kitaip nei dauguma jo kolegų, supranta, kad filmo pabaigoje vienas šautuvas gali ir neiššauti."
/Živilė Pipinytė/
Nius paziejau ir as si beveik gera filma… sedejau ir popcornus grauziau… tokis lengvas ir beveik idomus filmas, o beja Froidas ten buvo titnagas, o ne akmenukas
niu va i man teko i shyta cinema paziureti…maciau net 2 kartus
na o komentarai mano tai tokie: bisky per daug nerealiu dalyku/procesu pavaizduotu kaip sawaime suprantamais …aisq ytampa ishlaikoma beweik visa filmuxa, tad ziuredamas tikrai neuztrukau
lyginant su The Bourne Identity, tai pastarasis man labiau patiko
Kol nepažiūrėsi, tai nuomonės ir nepareikši, tai įšoku ir aš čia, tikiuosi, ne per vėlai…
Šio filmo marketingas ir reklama Lietuvoje - tikrai tragiški. Kūrėjų pristatymas lygus nuliui, čia Kertukas teisus visiškai (beje, Tommy Lee Jones tikrai pasenęs, tik kad MIB jis pajaunintas, o čia, palikus barzdą, jis net atrodo senesnis…).
Žiūrėti patį filmą neturint bent minimalaus supratimo apie vaizduojamus dalykus - irgi nesusipratimas. O gal ir laiko švaistymas, iš esmės? Spėju, kad knygą apie šitus pačius įvykius skaityti yra daug kartų įdomiau ir ji atrodo įtikinamesnė. Dabar gi, kino montažas, kai kur ne visai pavykęs, kai kuriose vietose tikrai sukuria įspūdį, kad ne viskas čia realu ir, tarkime, peiliai pasigaminami per 10-15 minučių ir pan.
Jei norit, kai kurias scenas apginsiu:
Titnaginis pirmykščio žmogaus peilis pjauna geriau, nei bronzos amžiaus toks pats įnagis, ir net geriau, nei geležinis, kuris atbunka greičiau. Maža to, titnagas dabar jau naudojamas ir medicinoje, gaminant kai kuriuos skalpelius… Taip kad, tas akmeninis peilis nebuvo labai prasta idėja. Maža to, Del Toro herojus turėjo daugiau laiko (ne 15 minučių - ten viskas per daug sustumta - nes, kai jis pabėgo iš miško, tai ilgam dingo “kaip į vandenį”, tad, suprasdamas kad jį vis tiek ras Džonsas, buvęs instruktorius, tiesiog ėmėsi savo pagrindinio įrankio, peilio, gamybos). Beje, nemaža dalis peilio specialistų iš tikrųjų nusikala peilį patys, nes pramoniniu masiniu būdu gaminta geležtė turi prastesnes išgalandinimo išlaikymo savybes, nei daroma tokiu kalimo būdu (jei žinai, kaip ir ko siekti). Džonso herojus gaišta laiką paieškai ir mažiau laiko skiria peilio gamybai. Aišku, galėjo nueiti į parduotuvę ir nusipirkti, bet idėja buvo parodyti čia ką kita…
Gaudynės, nors ir rodomos dinamiškai, turėjo kitą prasmę, kuri neatskleista - tai maskavimosi ir įsiliejimo į minią ir aplinką prasmę. Aišku, kai per 15 minučių rodoma viskas iš karto ir gaunasi tokia makalynė… Beje, taksui pinigų, panašu, jis nelabai ir teturėjo, be to, taksistas - tai siūlo galas, o jam reikia dingti “kaip į vandenį” netiesiogine prasme, nors teko tai padaryti tiesiogine…
Finalinės dvikovos scena logiška, nes tik tikras pėdsekys ir Meistras (čia) tegalėjo surasti savo Mokinį. FBI ir kt. - skiria dėmesį technologijoms ir sukelia daug triukšmo, apie ką Lee Džonso herojus ir kalba pradžioje. Čia gi buvo ASMENYBIŲ kova. Žmogus režisieriui tampa svarbiau, nei sistema ar mašinos…
Beje, iš filmo išmesta viena itin reali scena… Nors dabar ir realizmas ir natūralizmas kine ir įsigali, tačiau ji buvo tiek natūralistinė ir, kas keista, neperdėta, kad žmonės, susidūrę su tuo realybėje, nevalingai net nusikeikdavo… O va paprastas žiūrovas - iš viso nieko nesuvokdavo, kas įvyko. Žodžiu, ne holivudiška, jokio action, ir, kas svarbiausia, per daug tikroviškai ar net dokumentiškai atspindinti žmogžudystę, teisiniais terminais… Kitaip tariant, kiaulės skerstuvės nelabai yra estetiškos restorano lankytojams, užsisakiusiems karbonadą, todėl jiems ir nerodomos prieš tai…
Per daug judesių papjaunant… Tipo, “šešiaguba garantija”, nes visi jų - mirtini. Beje, siūlau prisiminti senąjį “Spartaką” su Kirku Duglasu!.. Iš tikro, kalba eina apie pasirengimą žudyti, panaudonat visus taškus, bet juk ne visus iš karto!.. Čia prisiminiau Scorcezės Gangs of New York, kur jankis-skerdikas Di Kaprio herojui, pasikabinęs kiaulės skerdieną, aiškina, kas ir kaip… Tokia scena papuoštų Hunted…
Šiaip jau, filmas yra liūdnas, nes kalba apie žmogaus moralines ir psichologines problemas… O juk kiekvienas karas, nepriklausomai nuo jo teisingumo, tikslų ir JT sankcionavimo, tokias sukuria. Tad kas yra pacifizmas iš tikro? Ką reiškia "nežudyk"?.. Ką reiškia "teisinga arba net dievui reikalinga auka"? Ar gyvūnai - verti žmogaus, ar žmogus - aukščiausia būtybė ir ar gamta - mūsų namai?.. Taip kad čia, kur viskas paremta elementaraus "peilio kultu" (ne kolto, kas būdinga vesternams ir holivudiniams amerikiečiams), tas lyg ir sugrąžina mus į primytivizmo amžių, kur tyliai užduoti šie klausimai reikalauja JŪSŲ PAČIŲ atsakymo…
Ignoruojant kinomatografines korektūros, montažo ir siužeto perteikimo klaidas, filmas yra neblogas ir man, kaip sakiau, didelio optimizmo nekeliantis…
Beje, pamečiau prieš kelias dienas savo nuvalkiotą klipitą… Tai ir svarstau dabar: kalti iš kokio traktoriaus lingės, ar “drožtis” iš titnago?..
Na, čia Tu ir pavarei su savo analize.
Turėtum prašytis paskaitininku į ATVIROS LIETUVOS FONDĄ - ten tokius smulkius narpliojimus ypač vertina
Mano, gi, nuomonės esmė - anksčiau, iki 2000m filmo "Rules of Engegement" (verčiama pas mus "Kovos taisyklės", visi Wiliam Friedkin filmai, įžvelgiant ir tokių detalių rodymą kino juostoje, buvo tiesiog topiniai, pavyzdiniai. Ko verta vien narkotikų kontrabandos technologija "French connection’e" ar $ padirbinėjimas "Live & die in LA".
Liūdnai šokiruoja, jog XXIa jam tokie dalykai aiškiai nebesigauna…
Na, jei ten gerai sumoka, tai siųsk man pakvietimą!.. Nieko prieš neturėčiau… Kaip tik vasara pasibaigia, o sesijos dar neprasideda, tai gal ir sudominčiau ką nors?..
Va, šito tai ir aš neginčiju… Šiaip jau, kaip ir sakiau, šis filmas turi gerą siužetą ir neblogą temą, tik realizavimas tai nelabai vykęs… Kaip ir sakiau, pastebėjau grynai montažo siužeto prasme klaidų. Kai kurie niuansai irgi labai paviršutiniškai parodyti arba neišvystyti, nes va taip sėdi, lauki kas bus, o ten - nieko… Tarkime, Del Toro herojaus parengimo scenos: tipo, apmokė, parodė, jis lyg ir įsisavino, na ir kas? Jei FBI feministė tą pačią info apie "krūtumą" gaudomo asmens diskusijoje su armijos CID sužinojo, tai koks skirtumas man, kaip žiūrovui - pasakys tai, ar nuobodžiai po gabaliuką parodys kažką, kas nėra tokio, kas užgniaužtų kvapą?..
Ir pan. dalykų - nenoriu nusibosti scenų analize…
Taip kad sutinku, kad šia prasme filmas garbės režisieriui nelabai daro. Gal todėl, sakau, per daug jo nuopelno neakcentuoja? Žinai, kaip būna: suprask, pasirašė paveikslą Rodenas, o chaltūra matosi mokinių…
Na, mes čia visi sutikom, kad tai ne pats geriausias filmas ir šiam režisieriui garbės nedarantis… Bet aš kalbėjau savo atsiliepime ne tiek apie realizaciją, kiek apie siužetą ir idėjas.