Vis gilėjantis konfliktas su paaugliu sūnum
Suprantu, kad realų gyvenimą painiot su virtualiu yra pavojinga ir kvaila, bet vistiek pabandysiu 
Sūnui sausį bus 14, iš vienos pusės amžius sudėtingas, bet iš kitos pusės baugina mūsų šeimos nesugebėjimas sutart. Jis įsitikinęs, kad jo visos bėdos dėl jaunesnio 2 metais brolio, jie dažnai pykstasi, mums su mama atrodo, kad jis jaunėlį terorizuoja, o jis įsikalęs, kad mes neobjektyvūs, aš jį puolu dėl jo egoizmo ir jo neobjektyvumo, dažnai viskas baigiasi negražiais barniais 
Dabar su mama net nežinom, ar jam reikia psichologo, ar vis dėlto man 
O gal yra kitų sprendimų 
O ne geriau jiems palikti su broliu tarpusavio bendravimo problemas patiems issispresti?
panasia situacija namie turiu. dazniausiai, reikia tik minimaliai isikist, ir taika po alyvomis 
berniukams vasari bus 15, kitam birzeli 12.
tai, kad problemos ne tik bendravime su broliu, bet ir mano su juo 
Kai sėdžiu darbe, į save, rodos, kritiškai pasižiūriu ir suprantu, kad dažnai būnu perdaug reiklus, gal ir neteisus jo atžvilgiu, bet kai būnam kartu, jo elgesys mane 
ir aš tampu 
Nemoku būt draugas su vaikais
vadinasi, problemos slypi Tavyje. gerai, kad ta supranti
Bijau, kad mano atvejis iš tų, kai tėvai atvedę vaiką pas psichologą, išgirsta, kad patiems tėvams reikia psichologo pagalbos
Turbut nera seimos kur broliai idealiai sutartu. As esu 7m vyresne uz savo broli, galiu drasiai sakyti, kad vis delto tevai linke uzstoti mazyli! Nezinau kodel taip yra, bet taip yra. Siulau daugiau laiko praleisti su abiem berniukais, bendrauti ne vien tik tom temos kurios priveda iki , negraziu barniu,- man sito visada truko kai buvau panasaus amziaus. o is tu pykciu pamazu ir siaip isaugama 
O ar tavo vaikas nevertas to, kad tu del jo kazka padarytum?
Gaila, kad tokia susikloste situacija. Manau, tai, kaip vaikai sutaria, priklauso nuo tevu, as bent stengiuos ir stengsiuos, kad vaikai myletu vienas kita, butu parama viens kitam, kad nei vienas is ju nesijaustu labiau globojamas, nuskriaustas ir pan. Juk broliu meiles niekas neatstos, o jos ismokyti gali tik tevai. Siaip jaunesni vaikai, mano nuomone, taip pat labai itikinamai manipuliuoja, jie jau nuo gimimo pasirenka jaunesniojo silpnesniojo vaidmeni, o jei tevai ji dar sustiprina, vyresneliui sunku. Jei jaunesniam vaikui jau 12, tai kam ji saugoti, jis gi ne kudikis, nuo lovos nenugrius? Mano nuomone tokia - tevai kalti, kad nemoke vaiku meiles, o skatino pavyda ir konkurencija, - stai tox auklejimas ir isaugo iki nekontroliuojamu situaciju, o bendravimo pamatai jau, deja, padeti, visai imanoma, kad suauge jie net ir nepasisveikins gatveje susitike ir tevu turto po mirties nepasidalins ir aciu teveliams uz tai.
Tada palik vaikus ramybeje ir eik pasikalbeti su ismananciais zmonem. Ir man atrodo reikia dziaugtis, kad vaikai normaliai bendrauja (pykstasi, draugauja), o problema yra Tavyje- juk pats su savim lengviau gali susitvarkyt negu issiaiskint kas dedasi kito galvoje
manau visiems tėvams jų vaikai verti visko, ką tėvai jiems gali duot, bet man sunku save pergalėt, aš žinau, kad manyje didžiausios priežastys, bet nemoku su tuo kovot 
o beda suvertei vaikams reikia tik pradet, paskui bus lengviau. o kai pamatysi rezultatus, viskas atrodys taip paprasta
mes tikrai neskatinom konkurencijos 
bent aš tuo įsitikinęs 
mes stengiamės būt objektyvūs , bet vyresnysis yra demagogas, jis labai labai retai pripažysta, kad ir jis atsakingas už kurį nors tarp jų kilusį konfliktą.
manau visiems tėvams jų vaikai verti visko, ką tėvai jiems gali duot, bet man sunku save pergalėt, aš žinau, kad manyje didžiausios priežastys, bet nemoku su tuo kovot O tu pradek nuo smulkmenu. As savo vyrui sakau, kad padarytu kasdien vaiko labui viena gera darba - kol kas pazaistu. Tai va jis irgi grizta is darbo, piktas, pavarges, susierzines, bet suzaidzia sachmatu partija arba kauliukais, tai tetrunka 10-15 min., bet jau, ziurek, kazkoks kontaktas yra, savaitgali pasiima vaika tipo masina remontuoti, i boulinga ar baseina nusiveda. Seip galiu dar viena dalyka pasiulyti, kuri neseniai pradejom seimoje taikyti, mat vaikas nieko nepasakojo apie savo draugus, darzeli ir pan, kai paklausdavom, kaip sekesei, tai sakydavo, ai, gerai. Tai va kasdien visis susedam vakarieniauti arba prie arbatos ir papasakojam, kaip praejo diena. Tetis va papasakoja tokiam vaikiskam lygyje ka jis dirbo, kaip ji apibare virsininke, kokie kamsciai gatvese ir pan, tada ir vaikas savo ruoztu daug papasakoja, dabar labai daug zinome apie ji, jo draugus, pomegius, norus, svajones, be to, jis dziaugiasi daugiau apie teti suzinojes, tarsi dalyvauja jo gyvenime, kita diena klausia, kaip virsininke ir pan. Tai va nepasigedink pasakyti sunui, kad gailiesi, grauziesi, kad Jusu yra konfliktu, kad nori buti geresnis tevas, bet tau neiseina, paprasyk pagalbos, pasakyk, jog kartais sau atrodai per reiklus, atsiprasyk. Na, ir graziai gi vis tai skamba, bet gal imanoma igyvendinti?
o beda suvertei vaikams reikia tik pradet, paskui bus lengviau. o kai pamatysi rezultatus, viskas atrodys taip paprasta teoriškai tai 
, o praktiškai 
, neišeina ir nežinia, nuo ko pradėt
Nenori buti banali, bet… Laikas bega labai greit ir tavo delsimas kasdien tave nutolina nuo jo… Ir viena diena apsigresi ir pamatysi, kad jo nera… Ir taves nera jo gyvenime… Kaip jausies tada?
Taigi pats rasei - reikia kreiptis pas psichologa
tai štai kas manęs laukia neužilgo
O tu pradek nuo smulkmenu. As savo vyrui sakau, kad padarytu kasdien vaiko labui viena gera darba - kol kas pazaistu. Tai va jis irgi grizta is darbo, piktas, pavarges, susierzines, bet suzaidzia sachmatu partija arba kauliukais, tai tetrunka 10-15 min., bet jau, ziurek, kazkoks kontaktas yra, savaitgali pasiima vaika tipo masina remontuoti, i boulinga ar baseina nusiveda. Seip galiu dar viena dalyka pasiulyti, kuri neseniai pradejom seimoje taikyti, mat vaikas nieko nepasakojo apie savo draugus, darzeli ir pan, kai paklausdavom, kaip sekesei, tai sakydavo, ai, gerai. Tai va kasdien visis susedam vakarieniauti arba prie arbatos ir papasakojam, kaip praejo diena. Tetis va papasakoja tokiam vaikiskam lygyje ka jis dirbo, kaip ji apibare virsininke, kokie kamsciai gatvese ir pan, tada ir vaikas savo ruoztu daug papasakoja, dabar labai daug zinome apie ji, jo draugus, pomegius, norus, svajones, be to, jis dziaugiasi daugiau apie teti suzinojes, tarsi dalyvauja jo gyvenime, kita diena klausia, kaip virsininke ir pan. Tai va nepasigedink pasakyti sunui, kad gailiesi, grauziesi, kad Jusu yra konfliktu, kad nori buti geresnis tevas, bet tau neiseina, paprasyk pagalbos, pasakyk, jog kartais sau atrodai per reiklus, atsiprasyk. Na, ir graziai gi vis tai skamba, bet gal imanoma igyvendinti? Labai dėkui už paskutinį sakinį 
Juk reikia nuo kažko pradėt, neužtenka tik suprast savo bėdą, man mano supratimas niekada netapo gražia pradžia