Viesturs Kairiš SAUSIS

Suprantu skepsį, kai siūloma pamatyti latvių filmą. „Jau tie lietuviai daro „nūdnus“, tai iš latvių ko nors kitko tikėtis naivu. O dar ir tema kokia…“ – jaučiu kaip aiškina tūlas lietuvis.

Negaliu sutikti. Geriausia, žinoma, pasistengti patiems įsitikinti, nueinant į kino teatrą pamatyti Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos bendros gamybos filmą „SAUSIS“.

Veiksmas čia prasideda apie 1990 metus, kai jauni, kupini entuziazmo ir vilčių kino studentai susiduria su savo šalies istorijos pokyčiais Rygoje. Vaikinai jėga imami tarnauti sovietinėje kariuomenėje, kai jau horizonte ryškios nepriklausomybės šviesos, jie sekami ir kitaip veikiami, ką didelė Lietuvos visuomenės dalis prisimena. Nes tiek pas mus, tiek Latvijoje buvo labai panašiai. Čia gal dar aštresnė aktualija nei pas mus buvo kitataučių integravimosi į istorinius pokyčius klausimas.

O gyvenimas tęsiasi bet kokiu metu – jaunuoliai neria į meilės istorijas, renkasi į triukšmingus vakarėlius, kuria dainas, skaito poeziją ir pan. Pagrindinis herojus Jazis įsimylėjęs Aną. Jie mato savo ateitį tiek gyvenime, tiek ypač meno kūryboje kartu. Bet kai Anai pavyksta įsilieti į garsaus latvių kino kūrėjo Janio Puodnieks filmavimo trupę ir ji ima leisti laiką ekspedicijose, netgi vyksta į Vilnių filmuoti Sąjūdžio suvažiavimą ir kitus istorinius vyksmus, Jazis pasijus atstumtas. Jį ima persekioti pavydo jausmas. Dviejų jaunuolių sąjunga ant iširimo ribos…

Filmo režisierius penkiasdešimtmetis Viesturs Kairiš labai žinomas Latvijoje kino kūrėjas. Trisdešimties pristatęs savo pirmą ilgo metro filmą, iki šiol į ekranus išleido dar 8. Tai stebėtinas produktyvumas kaimyninei, dar mažesnei nei Lietuva šaliai (jis dar tiek pat sukūrė trumpo metro bei TV serialų epizodų). Surinko daug nacionalinių kino apdovanojimų. Tai rodo, kad didelių pinigų, reikalingų kinui, skirstytojai bei remėjau pasitiki Viesturo talentu. Kairišas neslepia, jog „SAUSYJE“ yra jo gyvenimo autobiografinių motyvų ir pagrindinis herojus yra jo prototipas. Žinoma, kad toje jaunuolių gyvenimo kelio paieškų, pirmosios meilės linijoje, nes Latvijai siekiant nepriklausomybės, jam buvo 9-10 metai. Bet filme Baltarusio ir latvės sūnus Jazis kiek įmanydamas įsitrauks į kovotojų gretas, statys barikadas Rygos senamiestyje.

Toks būtų bendrais bruožais sutrauktas siužetas. Kiek jau apsitrynęs atsiminimas apie filmą, nes berods mačiau praėjusių metų „Kino pavasaryje“. Tačiau puikiai prisimenu, jog filmas puikiai žiūrėjosi, siužetas įdomiai pateikiamas žiūrovui. Filme ne pagrindinį vaidmenį atlieka mūsų aktorius Aleksas Kazanavičius, praėjusių laikų garsus surinko ir įrašinėjo Lietuvos kino techninės dalies virtuozas, kurio geidžia ir kitų šalių filmų kūrėjai, Jonas Maskvytis, rūbus sunkiomis pandemijos sąlygomis surankiojo iš visur, kur galima, kostiumų dailininkė Rūta Lečaitė. Lietuviai net negalėjo grįžti namo, kol vyko filmavimai, nes dirbo laikmečiu, kai atsidūrus kitoje šalyje, reikėjo saviizoliuotis. Bet, patikėkite, rezultatas yra vertas įdėtų pastangų. Filmas pripažintas ir užsienyje, pvz. žinomame tarp kinomanų Romos kino festivalyje gavo geriausio filmo, geriausio režisieriaus, geriausio aktoriaus prizus.

Filmą galima pamatyti:

https://www.apollokinas.lt/event/4431/sausis