Verkiant reikia gero tosto
Plaukia vezlys, o jam ant nugaros gyvate. Gyvate galvoja:"Ikasiu-numes".
Vezlys galvoja:"Numesiu-ikas"
Tad isgerkim uz gerus vyru ir moteru santykius ir tvirta darugyste.
Ilgai svarstes jaunuolis nusprende savo suzadetieni per kaledas padovanoti
pirstines. Su savo seserim jis nuejo i parduotuve ir jas nupirko. Sesuo tuo
pat metu nusipirko apatines kelnaites. Namie jaunuoliai pirkinius netycia
sumaise. Vaikinas vietoj pirstiniu suzadetinei nusiunte kelnaites, prie
dovanos pridedamas laiskeli:"Brangioji, sveikinu tave su Kaledomis ir
siunciu kuklia dovanele. Isrinkau tai, ko, manau tau reikia labiausiai. Kai
pirkau, pardaveja man parode savasias, kurias devi jau 4-ris menesius. Jos
netgi nesusitepusios. As labai noreciau jas matyti ant tavo kuno. Beje,
nezinojau, koks tavo dydis. Kadangi pardaveja labai panasi i tave,
paprasiau, kad pasimatuotu. Tai buvo puikus reginys. Manau, as tavo dydi
greit suzinosiu ir prisiminsiu. Kai tu panesiosi, jos lengviau nusimaus, bus
itin patogios. Tikiu, kad tu sita dovana priimsi su tokiu pat jausmu, su
kokiu as dovanoju. Devek jas per Kaledas ir Naujus Metus. As tiesiog degu is
nekantrumo - labai noriu pamatyti jas ant tavo kuno. Niekas (net as pats)
negaliu suskaiciuoti buciniu, kuriuos ant ju palikau ir paliksiu. Karstai
buciuoju tai, kas jose retkarciais buna…"
Tad siulau isgerti uz beprotiska vyru meile.
Isgerkime uz negeriancius draugus, nes jie buna ramstis girtumo minute.
Isgerkime uz tai, kad uzkastume.
Susirinkom cia tam, kad isgertumem, todel isgerkim uz tai, kad cia
susirinkom.
Dykuma ėjo asilas. Ėjo vieną savaitę, antrą…
Karštis nepakenčiamas.
Staiga asilas mato - stovi dvi statinės: vienoje - vanduo, kitoje - vynas.
KAIP Jūs manote, - ką ėmė gerti asilas ?
Atspėjote - asilas puolė prie vandens.
TAD NEBŪKIME ASILAIS, - GERKIME VYNĄ !
Galima turėti daug pinigų, bet jie neatneš laimės. Už pinigus galima nusipirkti lovą, bet ne jos šilumą. Už pinigus galima nusipirkti žmogų, bet ne jo meilę. Tad linkiu, kad jūs turėtumėte ir pinigų, ir laimės, ir šilumos, ir meilės.
Po palme guli negras. Prieina europietis ir sako jam:
-Ko tu guli, kai aplink tave tiek daug kokoso riešutų?Surinktum tu tuos riešutus, parduotum, nusipirktum vežimėlį.
-O kam?-nustebęs klausia negras.
-Sugrįžtum atgal, prisikrautum vežimėlį riešutų, parduotum, nusipirktum motociklą su priekaba.
-O kam?
-Prisikrautum kokoso riešutų, parduotum ir nusipirktum sunkvežimį.
-O kam?
-Prisikrautum tą sunkvežimį riešutų…Pats jau nedirbtum, o tuos riešutus skintų ir į sunkvežimį krautų kiti, o tu sau gulėtum po palme…
-O aš ir taip guliu.
Siūlau tostą už tuos Lietuvos bedarbius, kurie tenkinasi minimumu,kad tik nereikėtų dirbti.
Isgerkime uz ta jega,
kuri pakelia kepure…
Moterys dažnai stengiasi nuslėpti savo metus ir nori atrodyti jaunesnės. Net, kaip sakoma, priremtos prie sienos, tokios moterys nesako tiesos, o kalba užuominomis. Tai gali paliudyti atsitikimai teisme.
-Kiek jums metų, ponia?-klausia teisėjas.
-O ar dama, kurią klausėte prieš mane, pasisakė kiek jai metų?
-Aišku, pasisakė.
-Tai aš už ją trimis metais jaunesnė.
Kitame teisme kitas teisėjas klausia liudininkę:
-Būkite maloni, ponia, pasakykite kiek jums metų?
Liudininkė koketiškai atsako:
-Aš jau mačiau devyniolika pavasarių, pone teisėjau.
-Gerai. O dabar leiskite paklausti, kiek metų jūs esate akla?
Tad pakelkime taures už moteris, kurios amžinai jaunos!
Mokytojas, paaiškinęs apie karalystes, monarchiją, paklausė:
-Tai kas yra monarchija?
-Tauta, kurią valdo karalius,-atsakė mokinys.
-O kas ją valdytų, jei karalius mirtų?
-Karalienė,- nedvejodamas atsakė mokinys.
-O jei mirtų ir karalienė? Kas tada valdytų šalį?
Mokinys valandėlę pagalvojo ir atsakė:
-Tada šalį valdytų juokdarys.
Pakelkime taures už mūsų šalį, kurią valdo juokdariai.
Ūkininkas turėjo karvę, vardu Barbė. Ji ėdė žolę ir šieną, davė pieno.
Bet šit vieną dieną atskuba reformos komisija ir kiekvienam Barbės speniui paskiria po atskirą šeimininką.Atvažiavusi dorą prižiūrinti "Carito"atstovė uždraudžia Barbei veršiuotis,kol kiekviena karvė neturės atskiro buliaus.Po kurio laiko pasirodo blaivininkai. Jie pasipiktinę, kad kefyre rasta alkoholio ir įsako pardavinėti tik pasterizuotą pieną.
Susirinkę patriotai pasisakymuose griežtai pasmerkė Barbę už tai,
kad ji savo pienu girdžiusi komunistus. Naktį atvažiavo biznieriai ir,
išvežę Barbę į Lenkiją,iškeitė į kramtomąją gumą.
Pakelkime taures už tai, kad laiku buvo demaskuota Barbės veikla!
Siūlau tostą už lietuvišką veiklumą bei nūdienę komerciją!
Skrenda didelis paukštis galingai ir didingai mosuodamas ilgais savo sparnais.
O šalia jo čirškaudamas, garsiai sparneliais purpsėdamas stengiasi nuo jo neatsilikti mažas paukščiukas.
-Tai kurgi skrendame???-nori sužinoti mažas paukščiukas.
Didysis paukštis išdidžiai tyli ir skrenda toliau.
Tačiau mažasis vis atkakliai klausinėja:
-Kurgi mes skrendame? Man nerimą kelia tavo tyla.
Į atkaklų mažylio nerimą pagaliau didysis paukštis išdidžiai pasuka galvą ir oriai atsako:
-Nežinau!
Tad pakelkime taures už mūsų Seimą!
Teisėjas pasakoja savo kolegai:
-Įsivaizduoji, kaip pas mus paplitusi korupcija! Užvakar prieš teismo procesą kaltinamojo advokatas man padavė tūkstantį dolerių. Ką pasakysi,a? O paskui nukentėjusiojo advokatas, nutaikęs progą, įkišo tūkstantį du šimtus dolerių. Bet aš ne tas žmogus, kuris derasi su savo sąžine. Nenoriu, kad teismo proceso metu aš būčiau kuriam nors palankesnis… Todėl nukentėjusiajam sugrąžinau du šimtus dolerių.
Tad pakelkime taures už dorus teisėjus, nepaperkamus!
Šiandien didžiulė šventė. Ta proga prisimenami ne tik artimieji,
bičiuliai, bet ir priešai.Palinkėkime jiems, kad jie važinėtų brangiomis
mašinomis, gyventų erdviuose namuose, apstatytuose puikiais baldais.
Ir kad visi turėtų tris telefonus - geltoną, žalią ir raudoną.
Pakelkime taures už didžiuosius priešus, kad jie tais telefonais
skambintų dieną ir naktį tik 01, 02, 03 ir niekada negalėtų prisiskambinti.
Kuo skiriasi realybė nuo pasakos?
Pasaka,- kai jaunikaitis veda varlę, o ji po vestuvių tampa
karalaite. Realybė,- kai veda karalaitę, o paaiškėja, jog ji
lovoje besanti šalta varlė.
Pakelkime taures už tai, kad mūsų gyvenimas būtų panašus
į pasaką.
Jaunuolis paprašė merginos pasivažinėti jo automobiliu. Ši sutiko. Užmiestyje, lenkdamas sunkvežimį, vaikinas nesuvaldė mašinos, ir ji išlėkė į priešingą kelio pusę. Automobilis keletą kartų apsivertė ir, įnėręs į krūmus, sustojo.
- Viešpatie, ir kam viso to reikėjo! - nustebusi pasakė mergina, kai jiedu vargais negalais išsikrapštė iš aplamdytos mašinos.
Juk buvo galima daug paprasčiau - įvažiuoji į mišką ir pasakai, kad jau baigiasi benzinas !
Tad pakelkime taures už nuovokias merginas
arba ish intero copy… paste…
butent! 
Dar vienas prie tos galybes:
Moteriske svencia savo 50-meti. Na brangusis vyras atsistoja ir sako tosta:
-Kai tu buvai 20-ties, buvai tyra kaip roze, kai tau suejo 30 - buvai saldi kaip pyragaitis, kai buvai 40-ties na tapai duona kasdienine, na o dabar nepyk, bet esi kaip praruge barsciai. Na visis isgere, tuomet atsistojo jubilijate ir sako:
- Gerai, kai as buvau 20-ties buvau kaip roze, bet ne tu ja nuskynei, kai man buvo 30 gerai, buvau as pyragaitis, bet tu ji dalinaisi su kaimynu, na is tikruju 40 buvau duona kasdienine, valge visi kiek norejo, na o gal as dabar ir barsciai praruge, bet tu su savo nulinkusiu saukstu ir tu nepakabini… Tad isgerkime uz darnia seima…