vaikinai:ar dristumete uzkalbinti patikusia mergina mieste?
gal kas nors yra susipazine mieste,parduotuveje ar siaip viesose vietose?
ir kaip jus tai darete.O jeigu esate nelabai drasus vaikinukas ar prakalbintumete labai patikusia mergina ir ka jai pasakytumet ar paklaustumet.rasykite is tiesu o gal ir is savo patirties .kartais pamatau patikusi vaikina ir pastebio jo miela zvilgsni,bet…nueinu toliau.Kaip jus darote.Galite rasyti ir merginos.Siap as nesu labai drasi ir man 15 metu.
deja as ne vaikinas…bet jei toks buciaw zinoma
Niekada jokios nepazistamos nekalbinau ir abejoju ar kalbinciau…
tikrai nesu is tu drasiuju… ir todel nemanau, jog gatve yra tinkamiausia vieta susipazinimui, nes vertinama tik pagal isvaizda… todel man toks susipazinimo budas nelabai… o vat bibliotekoje kitas reikalas
jo esu ir ne karta, bet siaip tai mano klasiokas nemirtingas, tas eina tai tik grazi mergina tai ir labas, kaip sekas iskart bazara velia, eina nx su juo kur nors nueit, tai be mergu negrisi, kartais net uzpisa
na seip jei man ta diena stogas vaziuoja as galeciau bet ka nepazistamam vaikinui pasakyti
aisq, o ko ne? 
nu buvo tokiu pora kartu, bet cia tik paprikolinimui ir niekam daugiau
pirmiausia reiketu pasisveikinti
nu jei as sugebu uzkalbinti patikusi vaikina, tai manau ir vaikinai turetu isdrist…
manau pirma reiktu uzkalbint, o tik tada jau supranti ar patinka
netikiu, kadis tokiu pazinciu daznai kas nors rimto iseina
taigi jega…nepazistamas bernas,nematyta merga,kartu plepa apie ora i rpanasius niekus…man tai atrodo geras laikas,vasara…katedros aikste…
jega,tikrai man tokie dalykai patinka ir as tokiu dalyku salininke
Visko buvo…senai… Buvo visokiu ivykiu, kartais siaip, su kompanija einant pajuokaudavau, kartais ir prie patikusios paneles gatvej prieidavau… pirmas nuotykis: labai man patiko panicka, kuri pries mane garvej ejo ir tiesiog vede ish proto (pateisinama - buvo pavasaris) Tai ash ir priejau, paklausiau kiek valandu, paklausiau vardo, paklausiau kur traukia ir pradejau kabinti makaronus, kad ji man kazkur labai matyta, deje priejom kelio gala… tai va, linksmai pasishnekeje, pavaikscioje ishsiskyrem. Buvo ir kitu nuotykiu pvz sia vasara Vilniaus vingio parke vazinejau dviraciu pavijau kazkokia faina panelyte, i ja uzsiniurejau ir visai to nenoredamas, kaip koks kaskadininkas, padares pora salto, atsiduriau salikeleje zinoma cia jau kaltas mano zioplumas, kai atsikeliau ne kalbos galvoj buvo, bet ji priejo, paklause ar dar gyvas ir kai as visas paraudes ish gedos pasakiau "taip" ji nuejo… Dar visokiu nesamoniu esu pridirbes, bet tai buvo senai, ir kaip isitikainau, visa tai netikra, tokios draugystes - tik laiko gaisimas Yra padoresniu budu susipazinti…