tu vel isejai…
tu ką tik išėjai…
žinai, kartais noriu taip išdėti į šuns dienas, kad net pats apsiverkčiau
už tai, kad tu moki apsimetinėti, bandai atrodyti, normali, nors esi pasiutus kaip velnias… tikrai kas karta nusileidžiu vis žemiau ir žemiau… mes visa laiką žaidžiam į vienus vartus… aišku taip ir turi būti, kai kažkuriam kitas patinka labiau, tas labiau ir stengiasi… bet apie tai jau daug kartų šnekėta… daug pyktasi to pačio negvildensiu…
manai man lengva tvardytis, manai lengva apsimesti, kad viskas tvarkoje… tau praeina po valandos ir tu ateini lyg niekur nieko… o man reikia laiko, bet vos tik tu ateini tas pyktis dar išauga, kad tu ateini taip, lyg nieko prieš tai nebuvo…
tiesą pasakius bijau tau ka nors ir rašyti, paskui vėl rėksi, vėl pyksi, vėl nervinsies… bet tu tikrai kartais per daug sau leidi, per daug sau leidi priekaištauti man, maskva nepasistatė per vieną dieną, taip pat tu nenorėk rezultato iš karto, jei tu kiekvieną kartą priekaištausi, problema neišsispręs, tik vėl įpilsi benzino į ugnį… nes kiekviena tavo pastaba priimama, ir įrašoma į atmintį, stengiamsi konflikto išvengti… čia tik tarp kitko pavyzdys, as tau jų daug galiu paskakyti… manau aš irgi taip elgiusi, noriu iš taves rezultatų greitai… klysti žmogiška- atleisti dieviška… visi mes klystam, visi kažką darom ne taip…
man tikrai ši savaitė sunki buvo… tiek dėl tavęs, tiek dėl kitų problemų, kurių tu galbūt net nežinai, ar nenori žinoti… bet aš stengiausi, kiek galėjau… palaipsniui ir aš pradedu atbukti, kiekvienas pyktis, kiekvienas barnis, kiekvienas tavo ištartas "velniop" atima dalelę manęs, ir jau man dabar darosi po truputį px…
kita vertus, negali juk visą laiką būti gerai, nes jei nebūtų blogai, nesuprastume kuomet mums gerai… lygiai taip pat kaipir po kiekvienos dienos ateina naktis… po kiekvienos nakties rytas… taip ir mes vieną dieną pikti, kitą laimingi… ir kai esi laimingas ilgai užvaldo monotonija, reikia susipykti, įžiebti kibirkštį per naują… uždegti aistrą, norą troškimą būti vienas su kitu, nes būtent tada pradede vertinti vienas kitą… tačiau ir degtukai dėžutėje kartais baigiasi…
šiuo laišku tau nenoriu nieko pasakyti, tai kas man svarbu tu jau girdėjai tikrai ne vieną ir ne du kartus… ir tau pačiai nusibodo klausytis, ir man kalbėti… tai tik pamąstymas vieno prieš miegą… nenoriu vėl užmigti vienas, nenoriu vartytis per naktį ir galvoti apie tave… noriu visą savo likusį gyvenimą praleisti su tavimi, neisiskiriant, nors tie išsiskyrimai, tik parodo, kiek vienas kitam reiškiame…
pasakysi, kad rašau tą patį per tą patį… bet… paskaityki tarp eilučių… suprask, kad ne visada reikia aukso kalnų, kad parodytum jog aš tau svarbus… kartais tereikia trumpo PASIILGAU… MYLIU… REIKIA…
TAVĘS…
parašyčiau, kaip tave myliu, tačiau nesugebu to net apibrėžti… tai kas kart nauja… kiekviena diena tarsi mūšis… pasakysiu tik… MYLIU
viskas tikra… viskas mano… o dabar visi pradekit juoktis…
geriu daba sampa su zuika, ir labai sudetionga skaityt
sorry
o tam dalykui yra dienorasciai 
O man patiko
Nes zinau ka jis jaucia,kadangi paciam buvo labai panasiai Tik ar nebus tau geriau ishsiskirt,kol 
nesudauzyta…?
o jei ji jau sudauzyta? as tai manau, kad gal geriau kazkaip sugeba ja perlausti… na o jei nera sansu tada ate ate 
nesugebes jis jos nei perlauzt,nei pakeist
Jei 
neivertina ka 
del jos daro,ji nesistengs del jo
hmm tieso yra… kaip sako anglai “sad but true”…
nors is kitos puses, kaip sakoma: kai moki netrunki, gal po kiek laiko ji ji isimyles, o jam jau bus px… bet visu detaliu mes nezinome… ir trubut nesuzinosime…
Nu liudnai grazu… Nepadai duchom…
labai grazus laiskas 
neliudek
As sitam vyrukui ir linkeciau tokios santykiu baigties,nes tai geriausia,kas mano manymu gali nutikti
Vaikis,parases toki laiska, tuti gera sirdi
meilės nėra… 
ai visi mes kazkiek geri, kazkiek blogi… na tikiuos jam pasiseks… bet ne tokio galo nelinkeciau… gal geriau kaip pasakose… jie ilgai ir laimingai gyveno…
Velniooxti tikrai sutinku su tavim,kad geriau staigi ir skausminga meiles mirtis,nei ilgai trunkanti jos agonija 
o jei tarkim man patinka viskas kas tesiasi ilgai
cia kaip kam… neimanoma nuzudyti to ko galbut nera… kaip pasake bachuriukas, juk tai zaidimas i vienus vartus…
jei nieko nebutu zmogus nesugebetu taip parasyti laisko…
dekui visiems čia pareiškusiems… užuojauta, bet nuo to tikrai geriau nepasidarys… ir kaip kažkas sakė… jūs manęs nepažįstat… negalit teigti ar aš geras, ar blogas… galbūt visos problemos dėl manęs, gal aš per daug noriu… na bet laikas parodys…
o kas sako, kad as kalbejau apie ji? as apie ja…
2geminix> Man nepatiko,kai tokia agonija tesesi kelis menesius…
Gyvenimas - anaiptol ne pasaka,ir jame turi kazkas nukentet…
As linkiu,kad tai butu ne sis jautrus vaikis