nice 
_» Aidas Marčėnas “grįžtantis” aštuoniasdešimt tūkstančių pasaulių praeiti reikia grįžtančiam namo ir visa tai ką nešasi jis saujoj ugnis ir oras žemė ir vanduo iš kūno kūnan iš vilties į viltį visur namai kuriems jisai svetys ir visa tai ką tenka jam patirti kaip amžių duoklę savinas mirtis kalnai į lygumas išdidūs žengia o lygumos ištirpsta kalnuose vis tiek ateina mūsų sapnuose pradžia nokina pabaiga jos vaisiai nukritę dūžta girios tankmėje kur viskas skleidžias tobulai ir baisiai kad vėl išnyktų laiko tankmėje alsuoja jūros potvyniais ir štormais ir Dievas žvelgia akimi šalta kaip dulkės vėl įgauna miestų formas ar dulkėmis pavirsta planeta ir nieko nėr ko jau nebūtų buvę ir nieko nėr ko kada nors nebus ir nušvitimas būna slėptuvė kai mirkteli bežiūrintis į mus kaitri ugnis išdegina vietovę virtovė virsta kalnų pelenų paskui ir vėl ugnis atsikartoja mielom liepsnelėm židiniuos namų ir virš visų teisybių ir apgaulių išsprogsta tartum visata skiemuo aštuoniasdešimt tūkstančių pasaulių praeiti reikia grįžtančiam namo_pagoolinau - patraukė ant poezijos 
Poezija geriau uz tekus. Nors ir cia - tiktai skonio reikalas.
nei geriau nei blogiau - brūkštelėjau ir viskas - nejaugi gaila…
grazi foto 
Ir kodel sios nuotraukos, pavyzdziui, vietoje nepavadinus: “Vaiku nuotykiai per mokyklines atostogas”?