Todd Solondz ISTORIJŲ PASAKOJIMAS
Šiam filmui jau padariau savąjį treilerį arthouse.lt temoje KITOKS KINAS. Pamatęs filmą, konstatuosiu - didelių nuklydimų sprendžiant apie būsimą reginį tuose “apkalbėjimuose” nepadaryta. O dėl arthouse svetainės filmo aprašo, - kas neperskaitėte kokiu stiliumi rekomenduoja žiūrėti Storytelling distribiucinė firma - tikrai to nedarykite. Pirmoji, trumpesnė “Istorijų pasakojimo” novelė “Išsigalvojimas” ("Fiction’) yra gan tiesmuko siužeto, todėl taip papasakoti jos turinį/veiksmą, kaip atlikta arthouse.lt svetainėje - tiesiog yra nusikalstama būsimojo žiūrovo atžvilgiu…
Bet palikime teorinius samprotavimus ir sakykime praktiškai: mano iki šiolei “nepažintas” nepriklausomo JAV kino žvaigždė Todd Solondz pateikia mums neabejotinai GERĄ KINĄ . Ir jį pamatyti mums jau netrukdys besibaigianti fulė, teks įprasti prie būdingo arthause.lt darbo stiliaus - ilgai lepinti sostinės žiūrovus, nevežant juostų kitiems miestams. Duokdiev, kad po to ir visai jų nepamirštų 
Taigi, koks tas keistojo amerikono juodasis humoras ? Sakyčiau, originalus, matyt, atpažįstamo solondziško stiliaus. Visai kitoks WOODY ALLEN, kur visos psichoanalitinės problemos sprendžiamos, rodant, nesibaigiandžius dialogus. Tuo keliu pasukę ne vienas iš pačių,pačių jaunųjų, tokių kaip Kevin Smith ("Dogma’) - susidaro lyg madinga jaunimėlio srovė. ( pliurpimas ).
Todd Solondz, ypač toje pirmojoje novelėje - kitoks. Sakyčiau laikomasi tose “psichoanalizėse” balanso tarp kalbos vaizdu ir žodžiu, todėl, mano nuomonė, žiūrėti Solondzo herojų "vidų kur kas mieliau, negu kokios “Dogmos”, nors rodomi ir juodi reiškiniai. Jie vadinami humoru - taip, esminė scena “Išsigalvojime” padaroma juokinga tik dėl poros originalių lozungų , kurie skamba novelės “vinyje” - fuuckingo scenoje. Montažo žirklėms iškirpus juos, tai, kas rodoma ekrane niekaip nepavadinsi komedija. Greičiau -tragedija. Ir didžiai skiriasi SOLONDZ’o juodas humoras nuo simpatiškojo, iki “kaulų smegenų” prancūziško, Bertrand Blier juodo humoro (ryškiausias pavyzdys - "Šalti užkandžiai"
.
Antroji novelė Realybė ("Non fiction’) - jau kur kas sodresnį siužetą turinti dalis, kurį suteikia, gal būt, veikėjų kiekis bei Solondzo dėmesys jiems. Čia žiūrėdamas gali prisiminti ir šauniosios Steven Soderbergh juostos Seksas, melas ir videojuostos pamokas ir įtakas. Bene ryškiausia čia juodojo humoro išraiška - tipiška amerikonų šeimynėlė su jų tradicijomis, įpročiais, insktinktais. Smagu žiūrėti į tai, ką ne kartą “kabino” Bangos KULtŪROS forumas kaip amerikietiškos kultūros apraiškos . Todd Solondz - talentingai šaiposi iš JAV šeimynėlės.
Žodžiu tiems,kas randa atgaivos mano vardytuose autoriuose ir ne tik, siūlau nepraleisti Istorijų pasakojimo . Rimto kino mėgėjai, neabejoju, ras peno ir kaifui, ir pamąstymui, ir ironijai, gal būt ne vien iš kino herojų, o iš paties savęs, nes, kaip rašo užsienio spauda:
" Solondzas iki dabar vadinamas pačiu nekorektiškiausiu, ciniškiausiu amerikiečių nepriklausomuoju. Ir tai tik dėl to, kad jis kiekviename savo herojuje, pačiame trivialiausiame, įžiūri kompleksą arba preversiją. Skiriasi tik jų lygiai ir žala visuomenei. 
Jis, tarsi pasišaipydamas iš savęs, kartu vaiposi ir iš intelektualų - “tų, kurie pasiekė tam tikrą lygį ir dėl to jaučiasi protingesni už kitus”.
Sveikas jo kinas - be iliuzijų ir be veidmainystės."
Net, neabejoju - pamatę šį filmą, būtinai paieškos videotekose ir garsiausio TODD SOLONDZ darbo - Hapiness (1998m)
Ir as tik tiek tegaliu pasakyt - 
Kertuko nuomone visai atitinka tai, ka pamaciau ziuredamas si filma
o ka ne zjbs ? 
Idomu toks pravaziuotu jei dabar paleistume ji i apsnigta kiemo aikstele
Gal rolls royce as pagal kaina?
Marso mersas atsizvelgiant i kaina