Todd Field „TAR“

Nustebino Vilniaus kino teatras SKALVIJA, ėmęsis iniciatyvos susitarti su vieno iš geriausiųjų 2022 metų filmo „Tar“ autorinių teisų turėtojais dėl eskliuzivinių šio filmo seansų parodymo. Tam teatras samdo subtitruotojus kiekvieno seanso metu.

Filmas Lietuvoje pristatytas „Kino pavasaryje“ ir visi ten keli seansai tapo anšlaginiais. Festivalis susitarė su tais pačiais filmo savininkais dėl kelių papildomų seansų, bet tuo šio iškilaus kino parodymas Lietuvoje kovo mėn. ir baigėsi…

Pamačius filmo įžanginę dalį, nevalingai trumpam pamąsčiau, kas garsina Lietuvą pasaulyje. Be ikonų – Čiurlionio, Sabonio, iš dabartinių reiškinių pirma gal išskirtume krepšinį, teatralus, operos dainininkus. Bet pirmosios 2 paminėtos sritys šiuo metu duobelėje dėl kartų kaitos ir kitų priežasčių. Žinoma, nuostabi plaukikų karta. Ir tik pavieniai lengvaatlečiai. Neužmirštume lazerių srities. Bet yra ir unikali, maža savo apimtimi ir plačiojoje visuomenėje nelinksniuojama sritis – moterys dirigentės. Taip jau susiklostė, kad jaunos amžiumi Mirga Gražinytė-Tyla, Giedrė Šlekytė, Izabelė Jankauskaitė vadovauja didžiuliams simfoniniams orkestrams. Ir ne bet kokiems. Atatinkamai D.Britanijos bei JAV, Miuncheno, Ciuricho žinomiausiems orkestrams, visur pabrėždamos, jog yra lietuvės. Šie samprotavimai susiję su filmu tuo, kad visas jo epicentras nukreiptas į ryškią, valdingą žvaigždę dirigentę LYDIA TAR.

Gana žinomas režisierius ir scenaristas TODD FIELD vis dėlto buvo gerokai primirštas, nes nepristatė savo naujų darbų net 16-a metų. Nežinau, kiek ilgai jis rašė scenarijų apie paties susikurtą personažę Lydiją, bet specialiai parašytas tik CATE BLANCHETT ir tik jai vaidmuo sąlygojo tokį stiprų filmą, jog bent pusė kino leidinių pripažino jį geriausiu metų filmu. Dviejų Oskarų už ankstesnius vaidmenis laureatė Cate Blanchett už dirigentės TAR įkūnijimą jau gavo Venecijos k/f, britų kino akademijos BAFTA, JAV kino kritikų Auksinį gaublį ir Oskarų ceremonijoje nenuslėpė nustebimo negavusi trečios statulėlės kaip geriausia metų aktorė. Neaišku kodėl liko tik nominuotas ir kitose 5 Oskarų svarbiausiose kategorijose.

Taigi turime reikalą su neeiliniu filmu. Nesigilinsiu į niuansus, bet Lydija Tar filme daro nepamirštamą įspūdį. Visai ne pagal švelnią moterišką natūrą ji valdingai, šaltu protu perstatinėja savo orkestro muzikantus ir personalą šalia jo. Negailestingai ir diktatoriškai. Vesdama profesionalumo kursus, suniekina jai nepatinkančias studentų mintis, pvz. vyruką, kuris drįso pareikšti, jog negerbia J.S. Bacho dėl jo hiperseksualumo (turėjo 20 vaikų su skirtingomis moterimis), teigdama, kad reikia žiūrėti ne į tuos dalykus, o koks muzikas jis buvo. Daug nemąstydama paniekina kaip asmenybę studentę Kristą. Kai toks nesivaldymas atsisuka bumerangu, Lydija Tar ima manipuliuoti savo artima aplinka. Tik dar daugiau įklimpsta ir spaudimas jai prilygsta [#metoo] reiškiniui. Dirigentės pasimetimas virsta įniršio priepuoliais. Jos gyvenimo partnerė net eliminuoja dirigentės kontaktą su jų bendra dukrele.

Manau galima suprasti iš šio menko įvykių paminėjimo, kad Cate Blanchett sukūrė ypač sudėtingą ir techniškai ir psichologiškai, ryškų vaidmenį. Solo vaidmenį per visą filmo trukmę. Lydija Tar tiek įtikinama, jog nepasidomėję teigtų, kad matė biografinį filmą. Dėl jo Cate atnaujino kažkada valdytą, bet užmirštą gebėjimą skambinti fortepijonu, išmoko diriguoti (ji realiai filme diriguoja Drezdeno filharmonijos orkestrui, nors pagal scenarijų orkestras Berlyno ir specialistai teigia, kad jos dirigavimas ekrane yra visiškai profesionalus) ir išmoko vokiečių kalbą. Įdomu, kad jos pasakytos vokiečių kalba frazės amerikiečių filme nėra išverčiamos.

Stebint dramatišką Lydijos Tar karjeros žlugimą, neapleidžia ir mintis, ar ne per aštriai parodyta jos griūtis. Tačiau pagalvojus, kaip mes praradome vieną iš ryškiausių kartos aktorių Kevin Spacey (tikėkimės tik 3 metams), visam laikui tokį populiarų kino autorių kaip Kim Ki Dukas (jei ne #metoo kaltinimai jam, abejoju ar būtų trankęsis po Sankt Peterburgą, apsikrėtęs Covid ir miręs Rygoje) ir kt. Taigi dirigentės likimas nėra fantazijos pertekliaus vaisius.

Negalima praleisti šio vieno iš geriausių metų filmų!

Gegužės 01d. 19:50

Gegužės 06d. 20:30

Gegužės 07d. 13:45

Gegužės 10d. 21:00

Gegužės 14d. 18:10

Gegužės 21d. 13:40

Gegužės 25d. 20:50

Gegužės 31d. 21:00

Mūsų garbus aktorius VLADAS BAGDONAS vakar TV laidoje priminė, jog yra suvaidinęs dirigentą žymaus Rusijos režisieriaus PAVEL LUNGIN (Sala, Taksi-bliuzas, Oligarchas ir kt.) 2012 m. filme „DIRIGENTAS“. Buvau užmiršęs.

Pažiūrėjau. Taip pat gerai besižiūrintis, dramatiškas filmas. Vladas Bagdonas taip pat, matosi, padirbėjęs dirigavimo mene – vienintelis epizodas, kai jis diriguoja, įtikinantis. Tačiau filmai skirtingi. Rusiškajame siužetas dkyla į 4 linijas, iš kurių 3 dalyvauja Bagdonas (vadovavimas orkestrui, pasimetęs solistas, dviejų muzikantų šeimos krizė, sūnaus tragedija, Skirtingai nuo TAR, religinė muzika įtaigiai ir galingai skamba už kadro, išskyrus vieną įsimintiną epizodą, kuriame Vladas diriguoja.

Verta pamatyti, kas supranta rusiškai. Subtitruotas filmas niekada nebuvo, nes nerodytas Lietuvoje. Aktorius LRT laidoje „Stilius“ suspėjo pasakyti, kad filmavimo metu „griuvo“ kūrybinė grupė, pasitraukė pusė darbuotojų ir kūryba vyko komplikuotai. Deja, toliau nesiplėtė.